Šiemet minime LR Seimo paskelbtus Klaipėdos krašto metus. Ta proga Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Inkaklių filiale parengta ir pristatyta literatūros paroda „Klaipėdos krašto rašytojai (1919–1939)“.
Klaipėdos krašto terminas susiklostė po Pirmojo pasaulinio karo per Paryžiaus (Versalio) taikos konferenciją, po Antrojo pasaulinio karo tapo istoriniu (vartojamu tik aptariant ir nagrinėjant praeitį). Kraštą sudarė dalis dabartinių Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Kretingos rajonų ir Pagėgių savivaldybės teritorijų, Klaipėdos ir Neringos miestai.
Klaipėdos krašto terminas susiklostė po Pirmojo pasaulinio karo per Paryžiaus (Versalio) taikos konferenciją, po Antrojo pasaulinio karo tapo istoriniu (vartojamu tik aptariant ir nagrinėjant praeitį). Kraštą sudarė dalis dabartinių Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Kretingos rajonų ir Pagėgių savivaldybės teritorijų, Klaipėdos ir Neringos miestai.
|
|
Šioje parodoje pristatomi 22 rašytojai, 1939–1939 m. gyvenę ir kūrę Klaipėdos krašte.
Klaipėdos kraštas vienaip ar kitaip siejo rašytojus. Dauguma jų čia gimė ar praleido vaikystę bei jaunystę. Kitus čia atvedė likimas, kur jie praleido tam tikrą savo gyvenimo dalį (Agnes Miegel, Johanesas Bobrovskis, Alfredas Brustas, Rolfas Laukneris) ar įsikūrė visam laikui (Jonas Karolis Zembrickis). |
Didžioji dauguma buvo išsilavinę, įgiję tam tikrą specialybę: teisininko (Fricas Kudnigas, Jonas Jurgis Gocentas ), pedagogo (Šarlotė Kaizer, Erichas Karšys, Rudolfas Naujokas, Evaldas Michaelis Svaras, Vilhelmas Storastas-Vydūnas), vaistininko (Jonas Karolis Zembrickis, Hermanas Zudermanas), medicinos sesers (Agnes Miegel) ir kt. Vėliau daugelis jų tapo laisvaisiais rašytojais, žurnalistais ar leidėjais.
Visi jie pamilo ir grožėjosi Klaipėdos krašto gamta, žmonėmis. Kūriniuose aukštino gamtos grožį, tėvynės meilę. Ypač tai akivaizdu Šarlotės Kaizer, Agnes Miegel, Alfredo Brusto, Mikelio Hofmano, Frico Kudnigo lyrinėje kūryboje. Įdomu tai, kad Mikelis Hofmanas beveik vienintelis tuo laikotarpiu rašė eilėraščius vaikams.
Krašto papročius, jo žmones ir jų buitį aprašė Rudolfas Naujokas, Gustavas Juozupaitis, Erichas Karšys, Paulius Brokas, Hermanas Zudermanas, Ieva Simonaitytė, Vilhelmas fon Simpsonas ir kt. Baltų mitologijos, prūsų istorijos motyvus sutiksime daugelio to laikotarpio rašytojų kūryboje, tačiau labiausiai tai juntama Johaneso Bobrovskio, Alfredo Brusto kūriniuose. Patriotiniai motyvai, tautinės savimonės ugdymas ryškus Vilhelmo Storostos-Vydūno, Juozapo Miliausko-Miglovaros, Mikelio Hofmano, Anso Bruožio, Martyno Jankaus kūryboje.
Dramas, komedijas, kuriose vaizdavo Mažosios Lietuvos gyvenimo scenas, rašė Rolfas Laukneris, Alfredas Brustas, Hermanas Zudermanas, Vilhelmas Storostas-Vydūnas.
Jonas Jurgis Gocentas, Ansas Bruožis, Jonas Karolis Zembrickis rašė, rinko bei publikavo Paprūsės ir Klaipėdos krašto tautosaką, fiksavo Mažosios Lietuvos kultūrinį, istorinį gyvenimą bei kaupė Mažosios Lietuvos spaudinių kolekcijas. Deja, dalis sukauptų knygų kolekcijų buvo laiko sunaikinta.
Autobiografijas, atsiminimus rašė rašytojai Evaldas Michaelis Svaras, Šarlotė Kaizer, Jonas Karolis Zembrickis. Paskaitas, pranešimus įvairiomis temomis skaitė Fricas Kudnigas, Vilhelmas Storostas-Vydūnas. Rengė spaudai ir leido leidinius Ansas Bruožis, Martynas Jankus.
To laiko rašytojai reiškėsi įvairiose kūrybos sferose, bet daugiausia viskas sukosi apie Klaipėdos krašto gamtą, jo žmones ir jų buitį.
Parodoje eksponuojamos šių rašytojų publikuotos knygos, esančios Inkaklių bibliotekos fonde.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su Klaipėdos krašto rašytojais ir jų kūryba. Paroda veiks iki kovo mėnesio.
Daiva Milkerienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Inkaklių filialo bibliotekininkė
Klavb.lt
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Inkaklių filialo bibliotekininkė
Klavb.lt
