1925-10-28 Saulės gimnazijos pamatų pašventinimas.
Nepaneigsi, kad laikas be galo svarbus, jį žmonės matuoja įvairiai – naujo šimtmečio ar tūkstantmečio pradžia vienoje kultūrinėje sistemoje nesutaps su pradžia kitoje. Palengva mūsų kultūroje laikas tapo matuojamas kalendoriniu matuokliu, tokia jo skaičiavimo sistema įsigalėjo mūsų buityje. Laikrodžiams belieka klusniai skaičiuoti minutes ir valandas, tačiau laiko tarpsnių šventimas - arba jubiliejus - yra didžiulės reikšmės įvykis žmogaus gyvenime - leidžia solidarizuotis, suteikia džiaugsmo.
Švėkšnos „Saulės“ gimnazija vis garsiau kalba apie šventę, kviečia buvusius mokytojus ir moksleivius sugrįžti į savo jaunystę ir kartu švęsti 100 metų gimnazijos jubiliejų.
Kviečiu paklaidžioti istorijos labirintais: pavartant A. Rugytės monografiją „Švėkšna“, Švėkšnos pradinės mokyklos vedėjo A. Klumbio kroniką-metraštį, Lietuvos valstybės istorijos archyvinę medžiagą, amžininkų prisiminimus ir ieškant atsakymo į klausimą apie gimnazijos jubiliejų.
Pradžių pradžia
Istorinėmis žiniomis pirma parapijinė katechetinio pobūdžio mokykla Švėkšnoje įsteigta 1719 m. Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo Lietuvai, kaip Rusijos imperijos daliai, galiojo Rusijos modelis – parapinės mokyklos prie bažnyčių.
Domas Kaunas: „Pagal caro valdžios 1803 m. patvirtintas pradinio liaudies švietimo taisykles, mokyklas privalėjo steigti ir mokytojus kviesti parapijų klebonai. Jų kontrolė pavesta Vilniaus universitetui. Švėkšnos mokykla pranoko gretimų parapijų mokyklas: turėjo klebono rūpesčiu specialiai statytą pastatą, mokytoją – 21 metų Varnių kunigų seminarijos klieriką Petrą Narbutą, tačiau mokė tik katekizmo, skaityti, rašyti ir skaičiuoti ir veikė nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.“
1804 m. Švėkšnoje jau tokia mokykla veikė, mokėsi 8 mokiniai, dirbo mokytojas. Mokykla su pertraukomis veikė iki 1863 m. Lietuviškos spaudos draudimo metais (1864 ar 1865 m.) Švėkšnoje pastatoma mūrinė rusų dviklasė ir pradžios mokykla. Po spaudos atgavimo klebono Juliaus Maciejausko ir švėkšniškių pastangomis, Veiviržėnų gatvėje pastatoma medinė parapijinė pradžios mokykla, kuri veikė nuo 1907 m. iki Pirmojo pasaulinio karo. Okupantams vokiečiams perėmus švietimą savo žinion, mokyklose imta mokyti tik vokiečių kalba. 1916 m. Švėkšnoje įsteigta antroji pradžios mokykla. 1917 m. parapijoje veikė 8 pradžios mokyklos, o 1919 m. – 12.
Progimnazija
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, ima steigtis valstybinės bei privačios progimnazijos ir gimnazijos.
1912 m. mirus pirmajam Švėkšnos mokyklų mecenatui Domininkui Enzeliui, testamentu švėkšniškiai gavo jo palikimą – namą švietimo reikmėms. 1919 m. įkuriama privatinė progimnazija. Kol naujoji mokykla bus pastatyta, progimnazija įsikuria buvusios rusiškos mokyklos patalpose, Gedminaičių gatvėje. Privatinė gimnazija iki 1924 m.
nepriklauso jokiai draugijai. 1924 m. Laikomojo komiteto pirmininko klebono prelato J. Maciejausko (tikrasis pirmininkas buvo grafas Jurgis Pliateris, kuriam tai daugiau buvo garbės pareigos) iniciatyva, progimnazija prijungiama prie katalikiškos „Saulės“ švietimo draugijos. Progimnazija veikė iki 1928 m.
Kviečiu paklaidžioti istorijos labirintais: pavartant A. Rugytės monografiją „Švėkšna“, Švėkšnos pradinės mokyklos vedėjo A. Klumbio kroniką-metraštį, Lietuvos valstybės istorijos archyvinę medžiagą, amžininkų prisiminimus ir ieškant atsakymo į klausimą apie gimnazijos jubiliejų.
Pradžių pradžia
Istorinėmis žiniomis pirma parapijinė katechetinio pobūdžio mokykla Švėkšnoje įsteigta 1719 m. Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo Lietuvai, kaip Rusijos imperijos daliai, galiojo Rusijos modelis – parapinės mokyklos prie bažnyčių.
Domas Kaunas: „Pagal caro valdžios 1803 m. patvirtintas pradinio liaudies švietimo taisykles, mokyklas privalėjo steigti ir mokytojus kviesti parapijų klebonai. Jų kontrolė pavesta Vilniaus universitetui. Švėkšnos mokykla pranoko gretimų parapijų mokyklas: turėjo klebono rūpesčiu specialiai statytą pastatą, mokytoją – 21 metų Varnių kunigų seminarijos klieriką Petrą Narbutą, tačiau mokė tik katekizmo, skaityti, rašyti ir skaičiuoti ir veikė nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.“
1804 m. Švėkšnoje jau tokia mokykla veikė, mokėsi 8 mokiniai, dirbo mokytojas. Mokykla su pertraukomis veikė iki 1863 m. Lietuviškos spaudos draudimo metais (1864 ar 1865 m.) Švėkšnoje pastatoma mūrinė rusų dviklasė ir pradžios mokykla. Po spaudos atgavimo klebono Juliaus Maciejausko ir švėkšniškių pastangomis, Veiviržėnų gatvėje pastatoma medinė parapijinė pradžios mokykla, kuri veikė nuo 1907 m. iki Pirmojo pasaulinio karo. Okupantams vokiečiams perėmus švietimą savo žinion, mokyklose imta mokyti tik vokiečių kalba. 1916 m. Švėkšnoje įsteigta antroji pradžios mokykla. 1917 m. parapijoje veikė 8 pradžios mokyklos, o 1919 m. – 12.
Progimnazija
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, ima steigtis valstybinės bei privačios progimnazijos ir gimnazijos.
1912 m. mirus pirmajam Švėkšnos mokyklų mecenatui Domininkui Enzeliui, testamentu švėkšniškiai gavo jo palikimą – namą švietimo reikmėms. 1919 m. įkuriama privatinė progimnazija. Kol naujoji mokykla bus pastatyta, progimnazija įsikuria buvusios rusiškos mokyklos patalpose, Gedminaičių gatvėje. Privatinė gimnazija iki 1924 m.
nepriklauso jokiai draugijai. 1924 m. Laikomojo komiteto pirmininko klebono prelato J. Maciejausko (tikrasis pirmininkas buvo grafas Jurgis Pliateris, kuriam tai daugiau buvo garbės pareigos) iniciatyva, progimnazija prijungiama prie katalikiškos „Saulės“ švietimo draugijos. Progimnazija veikė iki 1928 m.
1928-07-25 prieš gimnazijos rūmų pašventinimo iškilmes, laukiant svečių.
Naujųjų rūmų statyba
1921 m. pradėta galvoti apie naujo pastato statybą. Progimnazijos pastatas buvo ankštas, bet naujo statybai trūkstant pinigų, prelatas J. Maciejauskas išvyksta į Ameriką rinkti aukų. Jam bebūnant Amerikoje, 1925 m. didžiojo Švėkšnos gaisro metu sudega ir progimnazijos pastatas, kyla būtinybė statyti naują. Už mecenato D. Enzelio palikimą nuperkamos statybinės medžiagos, grafo J. Pliaterio parko dalyje, o 1928 m. liepos 25 d. naujieji rūmai, dalyvaujant prezidentui A. Smetonai ir švietimo ministrui K. Šakeniui, iškilmingai pašventinti.
Švietimo ministerija progimnazijai leidžia augti iki gimnazijos. 1928 m. atidaroma 6, 1929 – 7, 1930 – 8 klasės. 1931 m. metais gimnazija išleidžia pirmąją abiturientų laidą. Rūmų pastatymas nulėmė ir gimnazijos išlikimą: kai 1928 m. buvo uždaryta progimnazija Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnai toks likimas negrėsė. Iki 1940 m. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija buvo privatinė, o tuomet uždaryta ir perduota Švietimo liaudies komisariato žinion, gavo vidurinės statusą. 1941 m. Lietuvos savivaldai organizavus darbą ir atšaukus sovietų valdžios pakeitimus, mokyklos tapo vėl gimnazijomis. Švėkšnos gimnazija tapo valstybine. Nuo 1949 m. prasidėjo švietimo reforma, pradėtas įgyvendinti septynmetis, 1962 m. – visuotinis aštuonmetis mokymas.
1990 m. atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, prasideda pertvarkos ir švietimo sistemoje. Buvusi vidurinė mokykla 2010 m. vėl atgauna gimnazijos vardą. „Saulės“ vardas mokyklai sugražintas 1995 m.
Jubiliejai
Apie mokyklos 70-ies metų sukaktį rašoma Švėkšnos pradinės mokyklos vedėjo Antano Klumbio kronikoje-metraštyje 1935 m. gegužės 26 d. „Šįmet mokyklai sueina 70 metų. Tikslios įkūrimo datos nepavyko nustatyti, todėl minėjimas pavasarį, nes lengviau jis pravesti. <...> Minėjimui ruoštasi iš anksto. Dar žiemos metu sudaryta programa ir pasiskirstyta darbais: <...> Patį minėjimą sutrugdė tą pačią dieną įvykęs kariuomenės su visuomene susiartinimas. Mokyklai savo programą teko derinti prie kariuomenės šventės. <...> Iš viso šventė gerai pasisekė.”
Apie jubiliejų užuominą randame ir mokytojo P. Čeliausko rašinyje „Iš Švėkšnos bibliotekų istorijos“, mokyklos 85-mečio proga, siūlančio žiupsnelį istorijos: „1919 m. įsteigus Švėkšnoje progimnaziją (nuo šios datos ir skaičiuojami mokyklos metai), joje taip pat buvo sudaryta biblioteka. <...>“ „1969 metais sukako 50 metų nuo progimnazijos įsteigimo Švėkšnoje. Tai ir gimnazijos bei jos tradicijų tęsėjos – vidurinės mokyklos – auksinis jubiliejus, kurį nutarta iškilmingai paminėti“, – rašo P. Čeliauskas. Šventė vyko parke, šventės programa sudaryta dviem dienom. Ta proga atidarytas mokyklos muziejus, išleistas leidinukas ir metalinis, su gimnazijos pastato atvaizdu, ženkliukas.
Suprantamas išeivijos lietuvių JAV, turėjusių ryšių su Švėkšna noras susirinkti draugėn ir pažymėti mokslo šventovės sukaktį. Vadovaujami buvusios „Saulės“ gimnazijos direktorės A. Rugytės, susibūrė Čikagoje, kad pažymėti auksinį mokyklos jubiliejų. A. Rugytė monografijoje „Švėkšna“ rašo: „1969 m. liepos 27 d. sueis 50 metų nuo Švėkšnos progimnazijos įsteigimo.“ Čikagoje jubiliejus švęstas rugpjūčio 31 d. Jaunimo centre, vėliau išklausytos mišios Tėvų Jėzuitų koplyčioje, o po pamaldų susirinkta prie Lietuvos laisvės paminklo. Buvusi Švėkšnos gimnazijos direktorė A. Rugytė, sveikindama dalyvius linkėjo, deimantinį gimnazijos jubiliejų švęsti Švėkšnoje.
1989 m. minima 70 metų mokyklos sukaktis, išleistas bukletas apie mokyklą ir metalinis ženkliukas su prieškarinės gimnazijos šūkiu „Per šviesą į tiesą“.
Nuomonės
Šiemet birželį „Saulės“ gimnazija minės 100 metų jubiliejų. Kokį? Sakoma, kad gimnazijos. Smalsumas vedė sužinoti nuomones apie „Saulės“ šimtmečio minėjimą. Štai tokios mintys:
M. Ž.: „Tokią šventimo manierą pradėjo klebonas J. Maciejauskas, kuomet 1934 m. surengė iškilmes gimnazijos 15 metų jubiliejui paminėti, vėliau – 1969 m. grandioziškai buvo paminėtas 50-metis, 1989 – 70-metis ir t. t. Ar griausim tradiciją, kuri iš esmės yra teisinga?“
P. S.: „Įdomus klausimas. Neteko gilintis į Švėkšnos istoriją, nežinau gimnazijų įkūrimo metų minėjimo tradicijų. Atrodytų, kad bet kurios įstaigos pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo tada, kai ji oficialiai veikia. Turbūt žinomi metai, kuriais Švėkšnoje pradėjo veikti gimnazija. Kita vertus, turbūt nieko baisaus nenutiks, jei švėkšniškiai paminės progimnazijos atsiradimo 100-metį, nepamiršdami tai akcentuoti, pridurdami, kad gimnazija susiformavo po... metų. Ir jeigu kyla abejonių žinant, kad Švėkšnoje netrūksta miestelio praeities tyrėjų, yra puiki proga surengti konferenciją ir padiskutuoti ta tema. Žinoma, derėtų pasikviesti ir garsių istorikų, pvz.: prof. A. Bumblauską, ką nors iš Klaipėdos universiteto, galbūt prof. D. Kauną.“
D. Ž.: „Nežinau kodėl Lietuvoje priimta gimnazijų jubiliejus švęsti nuo progimnazijų įkūrimo. Manau, kad gimnazijos gyvavimo metai turėtų būti skaičiuojami nuo jos įkūrimo, t. y. nuo jos statuso patvirtinimo ministerijoje.“
I. B.: „Reiktų pasigilinti, statusas skaičiuojamas ne nuo pirmos laidos baigimo, o nuo gimnazijos veiklos pradžios. Aš visad galvojau, kad gimnazija įkurta 1919 m. Gal mokytojas P. Čeliauskas išaiškintų geriau?“
K. P.: „Manau, kad švęsti yra dėl ko. Ne taip svarbu gimnazijos ar progimnazijos jubiliejus. Gal tiesiog reikėtų sakyti, kad švenčiame mokyklos jubiliejų.“
Pabaigai: pasak buvusios „Saulės“ gimnazijos direktorės A. Rugytės, yra tiesiog gera žinoti, kad ši mokykla, pirmoji Žemaičių kampelyje, atnešė ir ateityje atneš šviesos ir kultūros Lietuvai.
Nuotraukos iš asmeninės Onos Norkutės kolekcijos.
VIOLETA ASTRAUSKIENĖ
Silutesnaujienos.lt
Silutesnaujienos.lt
