Kiekvieną rytą ar darbo pertraukėlių metu daugelis žmonių mėgaujasi kava su siekiu pasikrauti energijos. Bet, ar žinote kaip kava atkeliauja iki jūsų puodelio? Jos pupelių auginimo subtilybės, vietovės, rūšys ir paruošimo būdai tikrai gali jus nustebinti.
Kavos pupelių auginimas
Kavos pupelių auginimas
|
Kava yra gaminama iš kavamedžio sėklų, kurios vadinamos pupelėmis arba „uogomis“. Kavos medis yra tropinis krūmas arba mažas medis, kuris priklauso Rubiaceae šeimai. Yra daugiau nei 120 skirtingų kavamedžių rūšių, tačiau komerciniam naudojimui yra auginamos tik keturios pagrindinės: arabica, robusta, liberika ir excelsa.
|
Kavamedžiai yra auginami daugiau nei 70 šalių, esančių prie pusiaujo, kurios sudaro vadinamąją „kavos diržą“. Pagrindinės kavos auginimo ir eksporto šalys yra Brazilija, Kolumbija, Etiopija, Indonezija ir Vietnamas. Kavos medžiai reikalauja nuolatinės priežiūros ir apsaugos nuo kenkėjų, ligų ir klimato pokyčių. Jie taip pat turi būti tinkamai tręšiami ir laistomi. Jie pradeda duoti derlių po 3–4 metų nuo sodinimo ir gali būti derlingi iki 30 metų.
Derlius yra renkamas rankomis arba mašininiu būdu. Rankinis rinkimas yra brangesnis ir sudėtingesnis, bet leidžia pasirinkti tik prinokusias pupelės. Mašininis rinkimas yra greitesnis ir pigesnis, bet tokiu būdu prinokusios pupelės neatskiriamos nuo neprinokusių. Kiekvienas kavamedis gali duoti apie 900 g žalių kavos pupelių per metus.
Kavos rūšys, kurias įsidėmėti turi kiekvienas gurmanas
Kavos pupelių rūšis priklauso nuo kavamedžio, bet tai gali būti 4 variantai:
1. Arabika (Coffea arabica) yra populiariausia ir aukščiausios kokybės rūšis, sudaranti apie 60% visos pasaulio kavos gamybos. Šios pupelės garantuoja ypatingai švelnų, gana saldų ir aromatingą skonį, kuris gali skirtis priklausomai nuo auginimo vietos ir apdorojimo metodo.
2. Robusta (Coffea canephora) yra antra pagal populiarumą ir gamybos apimtis rūšis, sudaranti apie apie 30% visos pasaulio kavos gamybos. Robusta turi stiprų, kartų ir mažiau aromatingą skonį, kuris dažnai naudojamas pigesniems ir stipresniems gėrimams gaminti. Ši kava turi du kartus daugiau kofeino nei arabica, todėl ji yra atsparesnė temperatūros svyravimams, ligoms ir kenkėjams.
3. Liberika (Coffea liberica) yra retai auginama ir vartojama rūšis, sudaranti mažiau nei 1% visos pasaulio kavos gamybos. Liberica pasižymi dideliais lapais, žiedais ir pupelių dydžiais. Ji turi ypač stiprų, medžio ir vaisių skonį, kuris gali būti per stiprus daugeliui mėgėjų. Ši rūšis yra atspari nematodams – parazitiniams kirminams, kurie pažeidžia kitas augalų rūšis.
Plačiau apie arabika, robusta ir liberika kavos pupelių rūšis rasite paspaudę čia.
Excelsa (Coffea excelsa arba Coffea liberica var. dewevrei) yra genetiškai artima liberikai, tačiau turi kitokį skonį ir aromatą. Excelsa turi rūgštų, prieskoninį ir riebų skonį, kuris primena riešutus ir šokoladą. Ši rūšis sudaro apie 7% visos pasaulio kavos gamybos ir dažniausiai naudojama mišiniuose su kitomis kavos pupelėmis.
Apdorojimo procedūros daro didelę įtaką skoniui, kurį jaučiate
Kai pupelės yra nuskintos, jos turi būti nedelsiant apdorotos, kad kavos sėklos būtų atskirtos nuo minkštojo audinio. Yra du pagrindiniai apdorojimo metodai: sausasis ir šlapiasis.
Sausasis metodas yra seniausias ir paprasčiausias. Jis susideda iš to, kad pupelės yra džiovinamos saulėje ant paviršių – žemės, betoninių grindų ar paprasčiausių stalų. Džiovinimo procesas trunka nuo dviejų iki keturių savaičių, per kurias pupelės turi būti reguliariai maišomos ir valomos nuo šiukšlių ir dulkių. Kai pupelės pasiekia 11–12% drėgmės lygį, jos yra ruošiamos pakavimui arba tolimesniam apdorojimui.
Šlapiasis metodas yra modernesnis ir sudėtingesnis. Jis susideda iš to, kad kavos pupelės yra suskirstomos pagal brandumą ir dydį ir laikomos vandens baseinuose. Prinokusios pupelės nuskęsta į dugną, o neprinokusios plaukioja paviršiuje. Tada prinokusios pupelės yra perkeliamos į mašinas, kurios nulupa minkštąjį audinį nuo sėklų. Tada sėklos yra fermentuojamos vandenyje 12–48 valandas, kad pašalinti likusius audinius. Po to jos yra plaunamos ir džiovinamos mašinomis arba saulėje iki 11% drėgmės lygio.
Kai sėklos yra atskiriamos nuo minkštimo, jos tuomet vadinamos žaliosiomis pupelėmis arba kava. Žaliosios pupelės yra rudos spalvos, ypač kietos ir beveik bekvapės. Jos turi būti toliau apdorojamos tam, kad būtų išgaunamas galutinis skonis ir aromatas.
Kavos rūšiavimas ir maišymas
Prieš kavos skrudinimą, žaliosios pupelės yra rūšiuojama pagal dydį, formą, spalvą ir kokybę. Rūšiavimas gali būti atliekamas rankomis arba mašinomis. Rūšiavimas padeda užtikrinti, kad kava būtų skrudinama vienodai ir kad nebūtų jokių defektų ar kitų medžiagų.
Kai kava yra surūšiuota, ji gali būti maišoma su kitomis rūšimis arba paliekama gryna. Maišymas yra būdas sukurti skirtingus skonius ir aromatus, derinant skirtingas kilmės šalis, rūšis ir apdorojimo metodus. Jis gali būti atliekamas prieš arba po skrudinimo.
Galiausiai, pupelės yra skrudinamos ir pakuojamos į atitinkamas pakuotes bei pristatomos platintojams. Štai tada tokios pupelės pasiekia kavines, specializuotas parduotuves arba perdirbėjus, kurie sumala jas ir paleidžia galutinį produktą į prekybą. Rūšinės kavos pupelių galima įsigyti ir internetu už gerą kainą, tinklalapyje okava.lt. Ten galite įsigyti norimą kavą, ant kurios pakuotės bus pateikta visa reikalinga informacija – iš kur ji kilusi, kaip skrudinta, kokia jos rūšis ir t.t.. Jums liks ją tik paruošti pagal rekomendacijas arba savo pačių sugalvotus receptus!
Užsakymas Nr. E-00313