Sveksnonaujienos.lt archyvo nuotr.
Balandžio mėnesį švėkšniškiams tapybos darbų parodą pristačiusi Diana Behm, savo paveikslus nusprendė eksponuoti ir kitose Lietuvos vietose. Šiuo metu tapytojos darbais gali grožėtis kaišiadoriškiai. D. Behm darbus Kaišiadorių kultūros centre bus galima pamatyti iki sausio 4 d.
Autorės pristatymo anotacija: "tapytoja kviečia lankytoją į mįslingą akistatą su atvira interpretacija ir iš patirties žino, kad kiekvienas įžvelgia jos paveiksluose skirtingą vaizduojamo objekto tikrumą. Gal būt tapytoja sąmoningai provokuoja atidžiau pažiūrėti ir įžvelgti ribą tarp tikrovės, fantazijos, paslapties.
Tapytoja sako neturinti susiformavusios kryptingos, ribotos kūrybinės strategijos, kaskart į mintis su vidiniu nusiteikimu ateina naujos temos, kinta požiūris į kasdienę tikrovę. Tapymą suvokia kaip savotišką įgimtą priklausomybę, kurioje įgauna dvasinės pakilios ramybės. Kiekvienas tapytojos darbas tai tik tos akimirkos, valandos specifinė spalvota emocijų puokštė išsiliejusi neretai mįslingomis išraiškomis. Piešiniuose dominuoja šiltas, moteriškas sutarimas tarp žmogaus ir gamtos su tikroviškais, žaismingais atšvaitais. Pasitelkdama fantazijos atspalvius tapytoja stengiasi jausti, prisiliesti ir ant drobės išreikšti virpančią, gyvą aplinkos vienybę, išryškinti neatsiejamą ryšį su mus supančia visuma. Piešiniuose galima įžvelgti nuoširdaus lyrizmo, spalvų skambesio, gyvo jausmo. Daug bendro su piešinių vaizdiniais turi ir tapytojos gyvenimo aplinka.
Diana su šeima gyvena giliame kaime Žemaitijos pakraštyje. Sodybos kieme daugybė įvairių ,,gyventojų", kurie išskirtiniais savo balsais visą dieną linksmina vieni kitus. Tapytoja ne kartą yra sakiusi, kad toje vietoje surado neužželiantį takelį į save, leidžiantį nusileisti į ne mažiau sudėtingą, bet nuostabų, harmoniją ir džiaugsmą skleidžiantį pasaulį. Tapytoja savo piešiniuose sako, kad nereikia žiūrėti į gyvenimą tik rimtai. Su juo reikia mokėti žaisti, juokauti, išsiskirti iš kasdienybės apgaunant ją švytinčiomis spalvomis. Dianos nuomone lengvas pasiplaukiojimas po mus supančią aplinką išsklaido tūnojimą vidutinybėje, padeda įveikti gąsdinančią gyvenimo prozą."
Diana yra baigusi Klaipėdos konservatoriją, dirba pedagoginį darbą Švėkšnoje /Šilutės r./. Piešė vaikystėje, mokykloje, tačiau visada kirbėjusiai minčiai atidaryti duris į profesionalią kūrybinę erdvę išdrįso po vestuvių apsigyvenusi vyro tėvynėje Vokietijoje. Visas dešimties metų gyvenimas Giustrovo mieste klojo pagrindus kūrybinės veiklos tobulinimui. Mokėsi profesinių pagrindų pas Vokietijos dailininkus, paveikslus eksponavo miesto meno galerijose. Pasitikėjimo kūrybinėmis galiomis teikė geri atsiliepimai, daugelį darbų įsigydavo miesto žmonės, įstaigos. Nemaža dalis paveikslų su turistais iškeliavo į kitas pasaulio šalis. Grįžusi gyventi į Lietuvą tapytoja per 14 metų surengė daugybę parodų, pelnė tautodailininkės vardą. Kitais metais Dianos piešiniai puikuosis Vilniaus meno galerijose ir tapytoja džiaugiasi, kad Kaišiadoriai yra paskutinė stotelė prieš jaudinančius susitikimus su lankytojais Vilniuje.
Tapytoja sako neturinti susiformavusios kryptingos, ribotos kūrybinės strategijos, kaskart į mintis su vidiniu nusiteikimu ateina naujos temos, kinta požiūris į kasdienę tikrovę. Tapymą suvokia kaip savotišką įgimtą priklausomybę, kurioje įgauna dvasinės pakilios ramybės. Kiekvienas tapytojos darbas tai tik tos akimirkos, valandos specifinė spalvota emocijų puokštė išsiliejusi neretai mįslingomis išraiškomis. Piešiniuose dominuoja šiltas, moteriškas sutarimas tarp žmogaus ir gamtos su tikroviškais, žaismingais atšvaitais. Pasitelkdama fantazijos atspalvius tapytoja stengiasi jausti, prisiliesti ir ant drobės išreikšti virpančią, gyvą aplinkos vienybę, išryškinti neatsiejamą ryšį su mus supančia visuma. Piešiniuose galima įžvelgti nuoširdaus lyrizmo, spalvų skambesio, gyvo jausmo. Daug bendro su piešinių vaizdiniais turi ir tapytojos gyvenimo aplinka.
Diana su šeima gyvena giliame kaime Žemaitijos pakraštyje. Sodybos kieme daugybė įvairių ,,gyventojų", kurie išskirtiniais savo balsais visą dieną linksmina vieni kitus. Tapytoja ne kartą yra sakiusi, kad toje vietoje surado neužželiantį takelį į save, leidžiantį nusileisti į ne mažiau sudėtingą, bet nuostabų, harmoniją ir džiaugsmą skleidžiantį pasaulį. Tapytoja savo piešiniuose sako, kad nereikia žiūrėti į gyvenimą tik rimtai. Su juo reikia mokėti žaisti, juokauti, išsiskirti iš kasdienybės apgaunant ją švytinčiomis spalvomis. Dianos nuomone lengvas pasiplaukiojimas po mus supančią aplinką išsklaido tūnojimą vidutinybėje, padeda įveikti gąsdinančią gyvenimo prozą."
Diana yra baigusi Klaipėdos konservatoriją, dirba pedagoginį darbą Švėkšnoje /Šilutės r./. Piešė vaikystėje, mokykloje, tačiau visada kirbėjusiai minčiai atidaryti duris į profesionalią kūrybinę erdvę išdrįso po vestuvių apsigyvenusi vyro tėvynėje Vokietijoje. Visas dešimties metų gyvenimas Giustrovo mieste klojo pagrindus kūrybinės veiklos tobulinimui. Mokėsi profesinių pagrindų pas Vokietijos dailininkus, paveikslus eksponavo miesto meno galerijose. Pasitikėjimo kūrybinėmis galiomis teikė geri atsiliepimai, daugelį darbų įsigydavo miesto žmonės, įstaigos. Nemaža dalis paveikslų su turistais iškeliavo į kitas pasaulio šalis. Grįžusi gyventi į Lietuvą tapytoja per 14 metų surengė daugybę parodų, pelnė tautodailininkės vardą. Kitais metais Dianos piešiniai puikuosis Vilniaus meno galerijose ir tapytoja džiaugiasi, kad Kaišiadoriai yra paskutinė stotelė prieš jaudinančius susitikimus su lankytojais Vilniuje.
