Janina Marija Liudvika Kazimira Paul Broel PLIATERIENĖ (1892–1940)
Janina Pliaterienė buvo Vilkėno dvaro savininkė grafų Aleksandro Konstantino Mykolo Broel Pliaterio ir Marijos Ciechanovskos dukra. Gimė 1892 metais. Ištekėjo už savo tėvo pusbrolio sūnaus – Švėkšnos grafo, kariuomenės pulkininko Jurgio Felicijono Broel Pliaterio (1875–1943).
Susituokė 1912 m. rugsėjo 17 d. Vestuvės buvo kaip reta iškilmingos (apie jas monografijoje „Švėkšnos praeitis“ rašo Juozas Rugys). Ta proga buvo gražiai išpuoštas ir iliuminuotas visas Švėkšnos miestelis bei Vilkėno dvaras. Jaunieji per vestuves vaišino ne tik apie 100 iš toli atvykusių svečių bei giminaičių, bet ir keliasdešimt į vestuves pakviestų kaimynų ūkininkų.
Janina Pliaterienė buvo Vilkėno dvaro savininkė grafų Aleksandro Konstantino Mykolo Broel Pliaterio ir Marijos Ciechanovskos dukra. Gimė 1892 metais. Ištekėjo už savo tėvo pusbrolio sūnaus – Švėkšnos grafo, kariuomenės pulkininko Jurgio Felicijono Broel Pliaterio (1875–1943).
Susituokė 1912 m. rugsėjo 17 d. Vestuvės buvo kaip reta iškilmingos (apie jas monografijoje „Švėkšnos praeitis“ rašo Juozas Rugys). Ta proga buvo gražiai išpuoštas ir iliuminuotas visas Švėkšnos miestelis bei Vilkėno dvaras. Jaunieji per vestuves vaišino ne tik apie 100 iš toli atvykusių svečių bei giminaičių, bet ir keliasdešimt į vestuves pakviestų kaimynų ūkininkų.
Grafų Pliaterių sūnus Aleksandras Adomas mokėsi ir baigė Švėkšnos gimnaziją, vėliau – Kauno Vytauto Didžiojo universitetą.
Žmonės grafienę Janiną Broel Pliaterienę už jos gerumą, dosnumą visada tik geru žodžiu minėdavo. Ji daugeliui kumečių padėjo išmokslinti savo vaikus (užmokėdavo už jų mokslą parapinėje mokykloje). Pati slaugė per 1925 m. Švėkšnos gaisrą nukentėjusius miestelio gyventojus. 1921 m. ji buvo išrinkta Katalikių moterų draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininke. Ši draugija tais metais itin aktyviai veikė: organizuodavo įvairius vakarus, kitus renginius, ypač gražiai, iškilmingai švęsdavo Motinos dieną.
Žmonės grafienę Janiną Broel Pliaterienę už jos gerumą, dosnumą visada tik geru žodžiu minėdavo. Ji daugeliui kumečių padėjo išmokslinti savo vaikus (užmokėdavo už jų mokslą parapinėje mokykloje). Pati slaugė per 1925 m. Švėkšnos gaisrą nukentėjusius miestelio gyventojus. 1921 m. ji buvo išrinkta Katalikių moterų draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininke. Ši draugija tais metais itin aktyviai veikė: organizuodavo įvairius vakarus, kitus renginius, ypač gražiai, iškilmingai švęsdavo Motinos dieną.
1940 m. iš rūmų sovietai išvežė daugumą ten buvusių vertingų daiktų. Grafienei ir kitiems jos šeimos nariams buvo nurodyta palikti dvarą. Tuo metu ji sunkiai susirgo peritonitu, buvo nuvežta į Kauno ligoninę, tačiau išgyti nepavyko. Grafienė mirė 1940 metais. Ji buvo pašarvota Švėkšnos kapinių koplyčioje. Grafienės gedėjo visa Švėkšna. Palaidojo ją priešais grafų Pliaterių šeimyninį kapą - mauzoliejų. Jos amžinojo poilsio vietą žymi didelė Švč. Mergelės Marijos statula. Janinos vyras Jurgis Felicijonas Broel Pliateris 1941 m. buvo ištremtas į Sibirą ir čia 1943 m. nuo išsekimo mirė.
Ona Norkutė, ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ (2008/4)
