Kiekvienas norime turėti užtikrintą ateitį sau, savo vaikams. Dėl to turime dirbti ir taupyti pinigus, tačiau galbūt laikas pradėti investuoti ir sulaukti dar daugiau pajamų? Šiandien finansų rinkoms labai įdomus metas, kadangi nuolat atsiranda naujovių. Tikėtina, kad susiformavo vienas didžiausių burbulų, kuris gali būti sėkmingas arba ne. Žinoma, niekas nepasakys, ar viskas baigsis taip tragiškai, kaip XX a. pradžioje. Neabejotina, kad technologinės blokų grandinės kūrimo procese daugiau nei tuzinas žmogaus atstovų taps milijardieriais. Kaip ir didesnio ar mažesnio burbulo sprogimas nurašys milijardus dolerių nuo milijonų žmonių sąskaitų, dėl to, ar verta investuoti, rizikuoti, ar kriptovaliutos tiksinti bomba, ar aukso puodas?
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Trumpa kriptovaliutų istorija turėtų prasidėti nuo Bitcoin, kuri yra pirmoji „blockchain“ pagrindu sukurta valiuta
Bitcoin yra virtuali valiuta, sukurta kompiuterio kodu, ji nauja, tačiau išbandoma vis daugiau žmonių. Skirtingai nuo realių valiutų, tokių kaip JAV doleris ar euras, ši valiuta neturi centrinio banko ir jos nekontroliuoja jokia vyriausybė. Jį kontroliuoja ir prižiūri tik Bitcoin bendruomenės nariai. 2009 metais Satoshi Nakamoto paskelbė, kad Bitcoin gimimas buvo paslaptingas ir niekas to nežinojo. Pirmoji kriptovaliuta (ir visos, atsiradusios po jos) paremta technologija blockchain, kuri, kaip ir sako jos pavadinimas (angl. block – „gabalas, blokas“, chain – „grandinė“), yra tarsi viena seka, sudaryta iš milijonų mažesnių dalelių. Atsiskaitymas bitkoinais vyksta per specialų tinklą, kuriuo perduodami tam tikri kodai (arba blokai). Unikaliausias dalykas tas, kad pats tinklas stebi ir patvirtina sandorį bei užtikrina, kad nė vienas bitkoinas tuo pat metu nebūtų panaudotas daugiau nei vienoje vietoje. Kiekvienas sandoris išsaugomas tinkle esančių dalyvių.
Kitas dalykas, kuo kriptovaliutos skiriasi nuo įprastų valiutų, yra ribotas jų skaičius. Techninis blokų grandinės kodas numato galutinį kriptovaliutos kiekį rinkoje
Jis yra iš anksto nustatytas ir paleidus jo pakeisti negalima. Pavyzdžiui, iš viso bus išleista 21 milijonas bitkoinų. Daugiau nėra. Rinkoje ir toliau dalyvaus tik 21 mln. Su Bitcoin niekas negali spausdinti naujų, o visi gali prekiauti tik esamais. Tai gali užkirsti kelią infliacijai ir finansų rinkos manipuliavimui ar reguliavimui, kaip centrinis bankas tvarko įprastas valiutas. Kriptovaliuta tapo kone tobulu laisvosios rinkos atributu, nes tik rinka nustato valiutos vertę, o ne valdžia. Bitkoinas arba bet kuri kita kriptovaliuta vis tiek yra valiuta – ja galima internete atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Vos atsiradusius bitkoinus pirmiausia pirko interneto entuziastai – jie patikėjo, kad tai galėtų tapti nauja atsiskaitymo priemone, mat jai nereikės jokių bankų, kredito kortelių ir apmokestinimo. Netrukus prie to prisitaikė ir rinka: ėmė atsirasti vis daugiau paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų, kurie leido atsiskaityti ir bitkoinais. Daugiau įdomių ir naudingų skaitinių rasite manoit.lt ir justnet.lt.
Trumpa kriptovaliutų istorija turėtų prasidėti nuo Bitcoin, kuri yra pirmoji „blockchain“ pagrindu sukurta valiuta
Bitcoin yra virtuali valiuta, sukurta kompiuterio kodu, ji nauja, tačiau išbandoma vis daugiau žmonių. Skirtingai nuo realių valiutų, tokių kaip JAV doleris ar euras, ši valiuta neturi centrinio banko ir jos nekontroliuoja jokia vyriausybė. Jį kontroliuoja ir prižiūri tik Bitcoin bendruomenės nariai. 2009 metais Satoshi Nakamoto paskelbė, kad Bitcoin gimimas buvo paslaptingas ir niekas to nežinojo. Pirmoji kriptovaliuta (ir visos, atsiradusios po jos) paremta technologija blockchain, kuri, kaip ir sako jos pavadinimas (angl. block – „gabalas, blokas“, chain – „grandinė“), yra tarsi viena seka, sudaryta iš milijonų mažesnių dalelių. Atsiskaitymas bitkoinais vyksta per specialų tinklą, kuriuo perduodami tam tikri kodai (arba blokai). Unikaliausias dalykas tas, kad pats tinklas stebi ir patvirtina sandorį bei užtikrina, kad nė vienas bitkoinas tuo pat metu nebūtų panaudotas daugiau nei vienoje vietoje. Kiekvienas sandoris išsaugomas tinkle esančių dalyvių.
Kitas dalykas, kuo kriptovaliutos skiriasi nuo įprastų valiutų, yra ribotas jų skaičius. Techninis blokų grandinės kodas numato galutinį kriptovaliutos kiekį rinkoje
Jis yra iš anksto nustatytas ir paleidus jo pakeisti negalima. Pavyzdžiui, iš viso bus išleista 21 milijonas bitkoinų. Daugiau nėra. Rinkoje ir toliau dalyvaus tik 21 mln. Su Bitcoin niekas negali spausdinti naujų, o visi gali prekiauti tik esamais. Tai gali užkirsti kelią infliacijai ir finansų rinkos manipuliavimui ar reguliavimui, kaip centrinis bankas tvarko įprastas valiutas. Kriptovaliuta tapo kone tobulu laisvosios rinkos atributu, nes tik rinka nustato valiutos vertę, o ne valdžia. Bitkoinas arba bet kuri kita kriptovaliuta vis tiek yra valiuta – ja galima internete atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Vos atsiradusius bitkoinus pirmiausia pirko interneto entuziastai – jie patikėjo, kad tai galėtų tapti nauja atsiskaitymo priemone, mat jai nereikės jokių bankų, kredito kortelių ir apmokestinimo. Netrukus prie to prisitaikė ir rinka: ėmė atsirasti vis daugiau paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų, kurie leido atsiskaityti ir bitkoinais. Daugiau įdomių ir naudingų skaitinių rasite manoit.lt ir justnet.lt.
Užsakymo Nr. E-00174
