Į Lietuvą vis labiau skverbiasi vakarietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą. Helovinas Lietuvoje vis dar sutinkamas priešiškai, kadangi manoma, jog ši šventė kertasi su Vėlinėmis – mirusiųjų pagerbimo švente, kuomet nepriimtinas joks triukšmingumas, o reikalinga ramybė ir susikaupimas.
Šalyje populiarėjant Vaiduoklių šventei (taip vadinti Heloviną siūlo Valstybinė lietuvių kalbos komisija), Lietuvos verslininkai ir bendruomenės nestokoja fantazijos stengdamiesi pritraukti smagių pramogų ieškančių kraštiečių. Ypač entuziastingai Heloviną mini jaunimas, kuris šventinę naktį ieško šiurpių ir siaubą keliančių mistinų vietų.
Šalyje populiarėjant Vaiduoklių šventei (taip vadinti Heloviną siūlo Valstybinė lietuvių kalbos komisija), Lietuvos verslininkai ir bendruomenės nestokoja fantazijos stengdamiesi pritraukti smagių pramogų ieškančių kraštiečių. Ypač entuziastingai Heloviną mini jaunimas, kuris šventinę naktį ieško šiurpių ir siaubą keliančių mistinų vietų.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Bauginančių vietų Švėkšnos krašte apstu. Čia daug kapinių ir kitų liūdną praeitį menančių vietovių, skaudžią istoriją turinčių apleistų pastatų. Nesiūlome juose lankytis - nors statiniai deramai neprižiūrimi, bet jie vis tiek yra kažkieno nuosavybė!
Norime atkreipti jūsų dėmesį į neįprastas kapines, kurios, laiko tėkmėje pasikeitus visuomenės požiūriui, seniai nebėra plėtojamos.
Savižudžių kapai
Senovėje žmonės neleisdavo pakaruoklių laidoti savo laukuose, o kunigai – kapinėse. Dažniausiai laidodavo su tais pačiais drabužiais, kuriais vilkėdami šie pasikorė. Tokios savižudžio laidotuvės būdavo ankščiau.
Sovietmečiu kapinių tvarkymą iš bažnyčios perėmė valstybė. Gyvybę sau atėmę žmonės pradėti laidoti bendrose kapinėse, neišskiriant jiems atskiros amžinojo poilsio vietos, bet laidotuvėse atsisakydavo dalyvauti kunigai.
Šiais laikais, nors savižudžiai ir laikomi viešais nusidėjėliais, jie gali būti laidojami katalikiškai – lydimi kunigo į kapines, tik kai kur nenešami į bažnyčią. Už juos gali būti aukojamos šv. Mišios.
Švėkšnos savižudžių kapai
Turbūt retas švėkšniškis mena, kad Švėkšnos pakraštyje kažkada buvusi vieta, kurioje laidodavo bažnyčios į parapijos kapines nepriimtus asmenis. Dažniausiai tai būdavo savižudžiai.
Buvusią Švėkšnos savižudžių laidojimo vietą galima rasti Jurizdiko kaime, š. r. Švėkšnos pakraštyje. Prie jų patogiausia nueiti Gintaro gatve iki galo.
Jokio oficialaus ženklo apie buvusias kapines čia nerasite. Nerasite ir jokio paminklėlio ar bent menkutės užuominos iš kurių būtų galima suprasti, jog kadaise čia buvo laidojami žmonės. Rasite tik medžiais ir krūmais apaugusią kalvelę, kurios vaizdas labiau primena ne šiurpią vietą, o akiai mielą gamtos vaizdelį. Tačiau, žinant kas čia vyko prieš daug metų, per kūną gali pereiti šiurpuliukai.
Kodėl Krono kapai?
Ši vieta dažnai vadinama Krono kapais. Kaip rašoma enciklopedijoje „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ (sudarytojas Petras Čeliauskas), pavadinimas kilęs nuo to, nes XIX a. ten buvęs palaidotas apylinkių plėšikų vadeiva ir rekrūtų gaudytojas Kronas, kurį savo kieme nušovęs Šalpėnų bajoras Petras Jumaševas.
P. Jumaševas (1800.06.24 – 1886.08.07) - lenkų kilmės bajoras, gyvenęs Šalpėnų k. ir turėjęs nemažą ūkį. Pasakojama, kad dėl didelio svorio negalėjęs vaikščioti. Palaidotas Švėkšnos kapinėse.
Suprasdami, jog laikas nestovi vietoje ir papročiai keičiasi, nutarėme priminti apie nedidelę kalvelę Švėkšnos pakraštyje, kur tyliai šnara medžių lapai. Kokias jausenas sukelia tokios vietos, geriausiai žinote jūs patys.
Kam šiurpių, kam ramių, o kam tokių ir tokių artėjančių švenčių!
Bauginančių vietų Švėkšnos krašte apstu. Čia daug kapinių ir kitų liūdną praeitį menančių vietovių, skaudžią istoriją turinčių apleistų pastatų. Nesiūlome juose lankytis - nors statiniai deramai neprižiūrimi, bet jie vis tiek yra kažkieno nuosavybė!
Norime atkreipti jūsų dėmesį į neįprastas kapines, kurios, laiko tėkmėje pasikeitus visuomenės požiūriui, seniai nebėra plėtojamos.
Savižudžių kapai
Senovėje žmonės neleisdavo pakaruoklių laidoti savo laukuose, o kunigai – kapinėse. Dažniausiai laidodavo su tais pačiais drabužiais, kuriais vilkėdami šie pasikorė. Tokios savižudžio laidotuvės būdavo ankščiau.
Sovietmečiu kapinių tvarkymą iš bažnyčios perėmė valstybė. Gyvybę sau atėmę žmonės pradėti laidoti bendrose kapinėse, neišskiriant jiems atskiros amžinojo poilsio vietos, bet laidotuvėse atsisakydavo dalyvauti kunigai.
Šiais laikais, nors savižudžiai ir laikomi viešais nusidėjėliais, jie gali būti laidojami katalikiškai – lydimi kunigo į kapines, tik kai kur nenešami į bažnyčią. Už juos gali būti aukojamos šv. Mišios.
Švėkšnos savižudžių kapai
Turbūt retas švėkšniškis mena, kad Švėkšnos pakraštyje kažkada buvusi vieta, kurioje laidodavo bažnyčios į parapijos kapines nepriimtus asmenis. Dažniausiai tai būdavo savižudžiai.
Buvusią Švėkšnos savižudžių laidojimo vietą galima rasti Jurizdiko kaime, š. r. Švėkšnos pakraštyje. Prie jų patogiausia nueiti Gintaro gatve iki galo.
Jokio oficialaus ženklo apie buvusias kapines čia nerasite. Nerasite ir jokio paminklėlio ar bent menkutės užuominos iš kurių būtų galima suprasti, jog kadaise čia buvo laidojami žmonės. Rasite tik medžiais ir krūmais apaugusią kalvelę, kurios vaizdas labiau primena ne šiurpią vietą, o akiai mielą gamtos vaizdelį. Tačiau, žinant kas čia vyko prieš daug metų, per kūną gali pereiti šiurpuliukai.
Kodėl Krono kapai?
Ši vieta dažnai vadinama Krono kapais. Kaip rašoma enciklopedijoje „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ (sudarytojas Petras Čeliauskas), pavadinimas kilęs nuo to, nes XIX a. ten buvęs palaidotas apylinkių plėšikų vadeiva ir rekrūtų gaudytojas Kronas, kurį savo kieme nušovęs Šalpėnų bajoras Petras Jumaševas.
P. Jumaševas (1800.06.24 – 1886.08.07) - lenkų kilmės bajoras, gyvenęs Šalpėnų k. ir turėjęs nemažą ūkį. Pasakojama, kad dėl didelio svorio negalėjęs vaikščioti. Palaidotas Švėkšnos kapinėse.
Suprasdami, jog laikas nestovi vietoje ir papročiai keičiasi, nutarėme priminti apie nedidelę kalvelę Švėkšnos pakraštyje, kur tyliai šnara medžių lapai. Kokias jausenas sukelia tokios vietos, geriausiai žinote jūs patys.
Kam šiurpių, kam ramių, o kam tokių ir tokių artėjančių švenčių!
Iš archyvo: "Kada įkurtos Švėkšnos kapinės?"