Atvirukas 50-ųjų sukilimo metinių proga (1913) Su herojiškąja tautos praeitimi sietinus įvykius labiau įsimena tie, kuriems krašto istorija nėra tiktai kažkada skaityti vadovėliai. Todėl istorikas mėgėjas dr. Gintaras Labutis nutarė ne tik prisiminti 150 metų senumo įvykius, bet ir aplankyti kautynių vietas, įkvėpti 1863-iųjų kovos dvasios kautynių laukuose.
Kartą per savaitę publikuosime jo lietuvių ir lenkų kalbomis parengtą informaciją apie pagrindinius 1863 m. sukilimo mūšius, vykusius Lietuvos (Didžiosios Kunigaikštijos) teritorijoje.
Kartą per savaitę publikuosime jo lietuvių ir lenkų kalbomis parengtą informaciją apie pagrindinius 1863 m. sukilimo mūšius, vykusius Lietuvos (Didžiosios Kunigaikštijos) teritorijoje.
Pagrindinis informacijos šaltinis: mjr. Aleksandro Ružancovo straipsniai, publikuoti žurnale „Trimitas“ 1938 m.
Ateityje numatoma susieti juos su žemėlapio koordinatėmis ir pakviesti keliauti po juos visus besidominčius 1863-iųjų sukilimu.
1863 m. gegužės 9 d. Šniurtiškės
Ties Šniurtiškių kaimu įvyko paskutinis Sierakausko kariuomenės tragedijos aktas. Laskauskis stengėsi surinkti sukilėlius, kurie, Gudiškių kautynėms pasibaigus, buvo išsissklaidę po mišką. Rusai staiga puolė sukilėlių stovyklą. Kun. Mackevičiaus dalgininkai apie valandą gynė vežimus, į kuriuos buvo sukrauti sužeistieji sukilėliai ir jų vadai. Juos pavyko išvežti iš kautynių, tačiau naktį, Kraštų dvare, rusų kareiviai apsupo ir paėmė sukilėlių gurguolę. Sužeisti Sierakauskas, Kolyška, Stanislovas Kazakauskis, Mykolas Stanišauskas, Kosakauskis ir 18 kitų sukilėlių pakliuvo į priešo rankas. Taip pasibaigė Sierakausko žygis į Kuršą. Laskauskis su kun. Mackevičiumi, surinkę apie 400 sukilėlių, patraukė su jais į Panevėžio apskritį. Paberžės bažnytkaimio (dab. Kėdainių apskr.) miškuose greit prie jų prisidėjo dar apie 600 žmonių.
Dviem dienom praslinkus, gegužės 11 d., Dluskio ir Bronislauskio sukilėlių būriai, kurie susijungė Stemplių (Švėkšnos v., Tauragės apskr.) miškuose, buvo užpulti rusų 3 pestininkų kuopų ir 100 pasienio apsaugos raitelių. Per susišaudymą buvo nukautas sukilėlių karininkas, b. studentas Leonas Daraškevičius.
1863 m. gegužės 12 d. Stempliai
Kitą dieną, gegužės 12 d., Dluskio ir Bronislauskio būriai priešinosi rusams, kurie gavo dar 5 kuopų paspirtį. Sukilėliai dukart buvo surengę priešui pasalas: pasislėpę už medžių leisdavo rusams prisiartinti per 20-50 žingsnių, po to atidengdavo smarkią ugnį. Nedidelė sukilėlių rinktinė (apie 150 žmonių) visą dieną laikėsi prieš 8 kuopas. Pagaliau rusai pradėjo trauktis. Sukilėliai, nenorėdami parodyti savo silpnų jėgų, nepersekiojo priešo.
Tą pačią dieną, t.y. gegužės 12 d. rusų plk. Alchazovo leibgvardijos vora puolė „Gardino girių pelkėse“ naujai organizuojamą sukilėlių rinktinę, vadovaujamą nukauto Narbuto brolio Boleslovo. Tai įvyko prie Katros upės, Lydos apskrityje.
Ateityje numatoma susieti juos su žemėlapio koordinatėmis ir pakviesti keliauti po juos visus besidominčius 1863-iųjų sukilimu.
1863 m. gegužės 9 d. Šniurtiškės
Ties Šniurtiškių kaimu įvyko paskutinis Sierakausko kariuomenės tragedijos aktas. Laskauskis stengėsi surinkti sukilėlius, kurie, Gudiškių kautynėms pasibaigus, buvo išsissklaidę po mišką. Rusai staiga puolė sukilėlių stovyklą. Kun. Mackevičiaus dalgininkai apie valandą gynė vežimus, į kuriuos buvo sukrauti sužeistieji sukilėliai ir jų vadai. Juos pavyko išvežti iš kautynių, tačiau naktį, Kraštų dvare, rusų kareiviai apsupo ir paėmė sukilėlių gurguolę. Sužeisti Sierakauskas, Kolyška, Stanislovas Kazakauskis, Mykolas Stanišauskas, Kosakauskis ir 18 kitų sukilėlių pakliuvo į priešo rankas. Taip pasibaigė Sierakausko žygis į Kuršą. Laskauskis su kun. Mackevičiumi, surinkę apie 400 sukilėlių, patraukė su jais į Panevėžio apskritį. Paberžės bažnytkaimio (dab. Kėdainių apskr.) miškuose greit prie jų prisidėjo dar apie 600 žmonių.
Dviem dienom praslinkus, gegužės 11 d., Dluskio ir Bronislauskio sukilėlių būriai, kurie susijungė Stemplių (Švėkšnos v., Tauragės apskr.) miškuose, buvo užpulti rusų 3 pestininkų kuopų ir 100 pasienio apsaugos raitelių. Per susišaudymą buvo nukautas sukilėlių karininkas, b. studentas Leonas Daraškevičius.
1863 m. gegužės 12 d. Stempliai
Kitą dieną, gegužės 12 d., Dluskio ir Bronislauskio būriai priešinosi rusams, kurie gavo dar 5 kuopų paspirtį. Sukilėliai dukart buvo surengę priešui pasalas: pasislėpę už medžių leisdavo rusams prisiartinti per 20-50 žingsnių, po to atidengdavo smarkią ugnį. Nedidelė sukilėlių rinktinė (apie 150 žmonių) visą dieną laikėsi prieš 8 kuopas. Pagaliau rusai pradėjo trauktis. Sukilėliai, nenorėdami parodyti savo silpnų jėgų, nepersekiojo priešo.
Tą pačią dieną, t.y. gegužės 12 d. rusų plk. Alchazovo leibgvardijos vora puolė „Gardino girių pelkėse“ naujai organizuojamą sukilėlių rinktinę, vadovaujamą nukauto Narbuto brolio Boleslovo. Tai įvyko prie Katros upės, Lydos apskrityje.
