Pirmojo pasaulinio karo pradžioje 1914 m. vasarą, Lietuvoje buvo dislokuota Šiaurės vakarų fronto armijos 1-oji armija (vadas P. von Rennenkampf), kurios štabas buvo Vilniuje ir dislokuotas įvairiose vietose (Kaune ir jo vakaruose, Alytuje, siekta, Kalvarija, Marijampolė ir netoliese Merkinė, Varėna, Druskininkai).
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Nuo pirmos karo dienos Lietuva atsidūrė karo zonoje. 1914 m. rugpjūčio 17 d. Rusijos pirmoji ir antroji armijų grupės įsiveržė į Rytų Prūsiją
Pirmoji kariuomenė sumušė vokiečius prie Stalupėnų ir Gumbinės. Pasinaudodama nekoordinuotais Pirmosios ir Antrosios armijos veiksmais, Vokietija iš Vakarų fronto atsiuntė papildomus karius ir sumušė Antrąją armiją (likusieji pasitraukė į Narevą). Spalio 2 d. Rusijos kariuomenė baigė traukimąsi, o spalio 11 d. pradėjo naują puolimą, vokiečių kariuomenė buvo išvyta iš Lietuvos. 1915 02 17 Vokietijos kariuomenės Aštuntoji ir Dešimtoji armijos iš Rytų Prūsijos pradėjo Augustavo puolamąją operaciją; 02 19 Virbalio rajone jos sumušė Rusijos Dešimtosios armijos dešinį sparną, pralaužė frontą ir iki kovo mėnesio vėl užėmė didelę dalį Užnemunės (su Vilkaviškiu, Kalvarija), t. p. siaurą Lietuvos pasienio juostą iki Baltijos jūros. Balandžio mėnesį mūšiai vyko Kretingos, Tauragės ir pasienio kitų miestelių apylinkėse. Virš Lietuvos ėmė skraidyti Vokietijos karo lėktuvai.
1915 04 Vokiečių aštuntoji armija iš Klaipėdos krašto pradėjo naują puolimą trimis kryptimis. Iš Klaipėdos nukritusi grupė paėmė Plungę, Telšius ir pasuko į Mažeikius
Iš Jurbarko besitraukiančios pajėgos užėmė Raseinius, vėliau Radviliškį ir Šeduvą. Iš Tilžės žygiuojanti grupė per Tauragę vyko į Šiaulius, Šiauliai yra svarbus geležinkelių susisiekimo mazgas. Iki gegužės 01 d. vokiečių kariuomenė užėmė Liepojos geležinkelio ruožą nuo Mažekijos iki Radviliškių, išskyrus Šiaulius. Mūšiai aplink Šiaulius tęsėsi iki rugpjūčio pradžios. 08 03 vokiečių pajėgos užėmė Šiaulius, 08 09-Panevėžį ir įsiveržė į Latviją, užėmė Liepoją, Ventspilį, Mintują, vėliau puolė šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvą. Tik 1918 pabaigoje, žlungant Vokietijos imperijai ir jos karinei galiai, vokiečių kariuomenė pradėjo trauktis iš Lietuvos. I pasaulinis karas nualino Lietuvą, bet kartu, susilpninęs Rusijos ir Vokietijos imperijas, sudarė prielaidas 1918 atkurti Lietuvos valstybę (Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas (1918–1920)). Kai kuriose Lietuvos apskrityse Vokietijos okupacinės valdžios institucijos veikė iki 1919 pavasario. Daugiau įdomių istorinių skaitinių rasite spalvotaistorija.lt ir manosalis.lt ir tobulinkite savo istorines žinias, nes juk tikrai svarbu išmanyti savo tėvynės praeitį.
Nuo pirmos karo dienos Lietuva atsidūrė karo zonoje. 1914 m. rugpjūčio 17 d. Rusijos pirmoji ir antroji armijų grupės įsiveržė į Rytų Prūsiją
Pirmoji kariuomenė sumušė vokiečius prie Stalupėnų ir Gumbinės. Pasinaudodama nekoordinuotais Pirmosios ir Antrosios armijos veiksmais, Vokietija iš Vakarų fronto atsiuntė papildomus karius ir sumušė Antrąją armiją (likusieji pasitraukė į Narevą). Spalio 2 d. Rusijos kariuomenė baigė traukimąsi, o spalio 11 d. pradėjo naują puolimą, vokiečių kariuomenė buvo išvyta iš Lietuvos. 1915 02 17 Vokietijos kariuomenės Aštuntoji ir Dešimtoji armijos iš Rytų Prūsijos pradėjo Augustavo puolamąją operaciją; 02 19 Virbalio rajone jos sumušė Rusijos Dešimtosios armijos dešinį sparną, pralaužė frontą ir iki kovo mėnesio vėl užėmė didelę dalį Užnemunės (su Vilkaviškiu, Kalvarija), t. p. siaurą Lietuvos pasienio juostą iki Baltijos jūros. Balandžio mėnesį mūšiai vyko Kretingos, Tauragės ir pasienio kitų miestelių apylinkėse. Virš Lietuvos ėmė skraidyti Vokietijos karo lėktuvai.
1915 04 Vokiečių aštuntoji armija iš Klaipėdos krašto pradėjo naują puolimą trimis kryptimis. Iš Klaipėdos nukritusi grupė paėmė Plungę, Telšius ir pasuko į Mažeikius
Iš Jurbarko besitraukiančios pajėgos užėmė Raseinius, vėliau Radviliškį ir Šeduvą. Iš Tilžės žygiuojanti grupė per Tauragę vyko į Šiaulius, Šiauliai yra svarbus geležinkelių susisiekimo mazgas. Iki gegužės 01 d. vokiečių kariuomenė užėmė Liepojos geležinkelio ruožą nuo Mažekijos iki Radviliškių, išskyrus Šiaulius. Mūšiai aplink Šiaulius tęsėsi iki rugpjūčio pradžios. 08 03 vokiečių pajėgos užėmė Šiaulius, 08 09-Panevėžį ir įsiveržė į Latviją, užėmė Liepoją, Ventspilį, Mintują, vėliau puolė šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvą. Tik 1918 pabaigoje, žlungant Vokietijos imperijai ir jos karinei galiai, vokiečių kariuomenė pradėjo trauktis iš Lietuvos. I pasaulinis karas nualino Lietuvą, bet kartu, susilpninęs Rusijos ir Vokietijos imperijas, sudarė prielaidas 1918 atkurti Lietuvos valstybę (Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas (1918–1920)). Kai kuriose Lietuvos apskrityse Vokietijos okupacinės valdžios institucijos veikė iki 1919 pavasario. Daugiau įdomių istorinių skaitinių rasite spalvotaistorija.lt ir manosalis.lt ir tobulinkite savo istorines žinias, nes juk tikrai svarbu išmanyti savo tėvynės praeitį.
Užsakymo Nr. E-00174
