Nors Lietuvoje, palyginus su 2010 m., kyšininkaujama mažiau, Lietuvos gyventojai vis dar kyšininkauja daugiausiai Europos Sąjungoje. 77 proc. Lietuvos gyventojų taip pat teigia, kad viešojo sektoriaus paslaugoms gauti reikia pažinčių. Tai rodo skaidrumą skatinančios organizacijos „Transparency International“ pasaulinio tyrimo rezultatai.
Beveik du trečdaliai apklaustųjų Lietuvoje (63 proc.) teigia, kad Lietuvos Vyriausybė yra veikiama stambių interesų grupių ir veikia jų, o ne paprastų žmonių naudai, rodo 2013 m. „Pasaulinis korupcijos barometras“.
Beveik du trečdaliai apklaustųjų Lietuvoje (63 proc.) teigia, kad Lietuvos Vyriausybė yra veikiama stambių interesų grupių ir veikia jų, o ne paprastų žmonių naudai, rodo 2013 m. „Pasaulinis korupcijos barometras“.
Organizacijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad 26 proc. apklaustųjų Lietuvoje prisipažįsta per pastaruosius dvylika mėnesių davę kyšį bent vienam iš aštuonių viešųjų paslaugų teikėjų: švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių inspekcijai arba žemėtvarkos institucijoms.
Panašus kyšininkavimo lygis nustatytas Vietname (30 proc.), Irake (29 proc.), Venesueloje (27 proc.), Serbijoje (26 proc.) ir Paragvajuje (25 proc.). Palyginus su 2010 m. duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje sumažėjo 8 proc. (nuo 34 proc. 2010 m. iki 26 proc. 2013 metais).
Tuo metu Europos Sajungos šalių gyventojų kyšininkavimo vidurkis yra 11 proc. Po Lietuvos pagal kyšininkavimo rodiklius rikiuojasi Graikija (22 proc.), Slovakija (21 proc.) ir Latvija (19 proc.). Mažiausiai ES kyšininkaujama Danijoje (1 proc.). Kyšį davė 37 proc. Ukrainos, 29 proc. Moldovos, 6 proc. Estijos ir 4 proc. Gruzijos gyventojų.
Anot tyrimo respondentų Lietuvoje, viešajame sektoriuje svarbios asmeninės pažintys. 77 proc. respondentų teigia, jog, remiantis jų patirtimi, asmeninės pažintys yra svarbios siekiant gauti viešojo sektoriaus paslaugų. Tai didžiausias rodiklis ES po Italijos (80 proc.).
Beveik du trečdaliai (63 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad valdžios institucijos atstovauja ne gyventojų, o stambių interesų grupių interesams. Latvijoje taip manančių yra 71 proc., Estijoje – 46 proc, Rusijoje – 85 proc., JAV – 64 proc.
Nepaisant to, daugiau nei pusė lietuvių (58 proc.) sutiktų pranešti apie korupciją. Vokietijoje tai pasiryžę padaryti 94 proc., Didžiojoje Britanijoje - 91 proc., JAV – 80 proc., Estijoje – 52 proc., Latvijoje – 48 proc. gyventojų. Dauguma (70 proc.) yra pasiruošę pasirašyti peticiją, 44 proc. dalyvautų taikioje demonstracijoje.
Paklausti dėl Vyriausybės veiksmų kovoje su korupcija, Lietuvos gyventojai jas įvertino prasčiausiai Europos Sąjungoje: 79 proc. apklaustųjų teigė, kad jos yra neefektyvios, 6 proc. – kad efektyvios. Savo pačių galimybes kovoti su korupcija Lietuvos gyventojai taip pat vertino pesimistiškiausiai ES. Tik 38 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog kovoje su korupcija eiliniai žmonės gali ką nors pakeisti. Danijoje taip manė 84 proc., Jungtinėje Karalystėje - 68 proc, Latvijoje – 45 proc., Estijoje – 39 proc. gyventojų.
Panašus kyšininkavimo lygis nustatytas Vietname (30 proc.), Irake (29 proc.), Venesueloje (27 proc.), Serbijoje (26 proc.) ir Paragvajuje (25 proc.). Palyginus su 2010 m. duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje sumažėjo 8 proc. (nuo 34 proc. 2010 m. iki 26 proc. 2013 metais).
Tuo metu Europos Sajungos šalių gyventojų kyšininkavimo vidurkis yra 11 proc. Po Lietuvos pagal kyšininkavimo rodiklius rikiuojasi Graikija (22 proc.), Slovakija (21 proc.) ir Latvija (19 proc.). Mažiausiai ES kyšininkaujama Danijoje (1 proc.). Kyšį davė 37 proc. Ukrainos, 29 proc. Moldovos, 6 proc. Estijos ir 4 proc. Gruzijos gyventojų.
Anot tyrimo respondentų Lietuvoje, viešajame sektoriuje svarbios asmeninės pažintys. 77 proc. respondentų teigia, jog, remiantis jų patirtimi, asmeninės pažintys yra svarbios siekiant gauti viešojo sektoriaus paslaugų. Tai didžiausias rodiklis ES po Italijos (80 proc.).
Beveik du trečdaliai (63 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad valdžios institucijos atstovauja ne gyventojų, o stambių interesų grupių interesams. Latvijoje taip manančių yra 71 proc., Estijoje – 46 proc, Rusijoje – 85 proc., JAV – 64 proc.
Nepaisant to, daugiau nei pusė lietuvių (58 proc.) sutiktų pranešti apie korupciją. Vokietijoje tai pasiryžę padaryti 94 proc., Didžiojoje Britanijoje - 91 proc., JAV – 80 proc., Estijoje – 52 proc., Latvijoje – 48 proc. gyventojų. Dauguma (70 proc.) yra pasiruošę pasirašyti peticiją, 44 proc. dalyvautų taikioje demonstracijoje.
Paklausti dėl Vyriausybės veiksmų kovoje su korupcija, Lietuvos gyventojai jas įvertino prasčiausiai Europos Sąjungoje: 79 proc. apklaustųjų teigė, kad jos yra neefektyvios, 6 proc. – kad efektyvios. Savo pačių galimybes kovoti su korupcija Lietuvos gyventojai taip pat vertino pesimistiškiausiai ES. Tik 38 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog kovoje su korupcija eiliniai žmonės gali ką nors pakeisti. Danijoje taip manė 84 proc., Jungtinėje Karalystėje - 68 proc, Latvijoje – 45 proc., Estijoje – 39 proc. gyventojų.
