Seimas patvirtino prezidento sprendimą – Lietuvoje skelbiama nepaprastoji padėtis.
Rusijai veržiantis į Ukrainą, ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties, o Seimui patvirtino šį sprendimą – nepaprastoji padėtis šalyje paskelbta iki kovo 10 dienos. Šį sprendimą parlamentarai priėmė vienabalsiai – už nepaprastosios padėties įvedimą balsavo visi 118 posėdyje dalyvavę Seimo nariai.
Rusijai veržiantis į Ukrainą, ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties, o Seimui patvirtino šį sprendimą – nepaprastoji padėtis šalyje paskelbta iki kovo 10 dienos. Šį sprendimą parlamentarai priėmė vienabalsiai – už nepaprastosios padėties įvedimą balsavo visi 118 posėdyje dalyvavę Seimo nariai.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
Prezidento G. Nausėdos Seimui pateiktame ir vėliau priimtame nutarime teigiama, kad nepaprastoji padėtis skelbiama, atsižvelgiant į didelio masto Rusijos karinių pajėgų sutelkima prie Ukrainos sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad dabartinė situacija Rytų Europoje sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžių nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokios pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač teritorijoje prie Lietuvos sienų.
Kaip pabrėžiama dekrete, dabartinė situacija „kelia grėsmę primaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, susijusiems su patikima valstybės sienos, suidarančios Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga“.
Nepaprastoji padėtis įvedama nuo ketvirtadienio (vasario 24 d.) 13 val. iki kovo 10 d. 24.00 val. visoje Lietuvos teritorijoje.
Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir vietą tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos ir Baltarusijos teritorijose sutelktomis didelios masto karinėmis pajėgomis.
Nepaprastosios padėties, kaip nurodoma prezidento dekrete, leidžiama lanksčiau naudoti valstybės rezervą, stiprinama valstybės sienos apsauga ir sienos priedanga, taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Dokumente nustatoma, kad už nepaprastosios padėties įvedimą atsakingas Vidaus reikalų ministerija, numatoma, kad, esant poreikiui, ministerija gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras. Kartu nurodoma galimybė pasitelkti pasilekti Lietuvos kariuomenę.
Sprendimai paruošti dar pernai
Prezidento G. Nausėdos dekretą Seimui pristatė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.
Darbo partijos atstovas Artūras Skardžius jo klausė, ar Valstybės gynimo taryboje (VGT) buvo kalbama apie pranešimus civiliams, kaip ruoštis galimai agresijai.
„Ar jūs Valstybės gynimo taryboje nesvarstėte aktyvuoti civilinės saugos planus?“, – klausė parlamentaras.
K. Budrys, atsakinėdamas į klausimą, pažymėjo, kad sprendimai, siūlymai dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir dėl kreipimosi į NATO, siūlant pradėti konsultacijas, atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, buvo paruošti pernai.
„Šiandien Valstybės gynimo tarybos sprendimai buvo paruošti dar praėjusiais metais, praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai buvo pirmoji informacija apie Rusijos ruošiamą karinę agresiją prie Ukrainą ir destabilizaciją visame regione“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės lygis nėra padidėjęs. K. Budrys pabrėžė, jog, jei situacija pasikeis, jei kils naujų grėsmių, neatmestina, kad VGT gali pasiūlyti aktyvuoti ir civilinės saugos planus, tačiau kol kas tam poreikio esą nėra.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas klausė, kodėl nepaprastąją padėtį siūloma numatyti iki kovo 10 d. K. Budrys teigė, kad šia data orientuojamasi į Seimo pavasario sesijos pradžią, kuri būtent ir prasidės kovo 10 dieną. Be to, pasak jo, tądien nepaprastosios padėties sąlygas gali tekti keisti, atsižvelgiant į aplinkybes.
„Data nėra susijusi su galimų karinių veiksmų trukme, kiek jie gali trukti prieš Ukrainą“, – sakė K. Budrys.
Tikina, kad ekonominės sankcijos nepadės
Prezidento patarėjas K. Budrys, kalbėdamas apie reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą, teigė, kad apie žvalgybos institucijos apie Rusijos planus imtis karinių veiksmų žinojo dar pernai. Anot jo, buvo bandoma įvairiomis priemonėmis užkirsti kelią karui.
„Sankcijos, kaip priemonės, tos, kurios buvo įvestos, siekiant pakeisti Rusijos elgesį, atgrasyti, sudaryti galimybę persigalvoti, taip, mes matome, kad rezultatio nepakeitė, agresorius savo planų nepakeitė. Apie tokius turimus planus mes žinojome praeitų metų lapkričio mėnesį. Jie buvo diskutuojami ne tik žvalgybos vertinimuose, bet ir politikų tarpe, įvariuose pristatymuose. Taip, diplomatinėmis ir kitomis priemonėmis buvo bandoma nustumti galimą karinę ataką, bet ji vis tiek įvyko“, – dėstė prezidento patarėjas.
K. Budrys pažymėjo, kad šiuo metu ekonominės sankcijos, kokios jos bebūtų, vargu, ar padės.
„Šitoje vietoje tokio paties lygio sunkumo ar lengvumo ekonominės sankcijos nepakeis tolimesnių veiksmų“, – tvirtino jis.
Žmonėms suvaržymai nenumatyti
Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo plenariniame posėdyje teigė, kad nepaprastoji padėtis yra susijusi su kritinės Lietuvos infrastruktūros apsauga, sienos apsaugos stiprinimu, bet ne su ribojimais piliečiams.
„Šito sprendimo tikslas nėra nustatyti kažkokius apribojimus Lietuvos piliečiams. Tai yra objektyvios reikėms, kurios gali būti susijusios su platesne šalies teritorija negu kad pasienis ir kam gali būti reikalingos naudoti valstybės lėšos, pirmiausia, kalbant apie kibernetinę saugą, strateginės infrastruktūros apsaugą ir kitus objektus, kuriems reikia skirti sustiprintą dėmesį“, – dėstė ministrė pirmininkė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga reiškia paramą Ukrainai ir jos suverenitetui, Ukrainos žmonių pasiryžimui ginti savo tėvynę. Dabar reikalingas šaltas protas ir susitelkimas ne tik Rusijos bandomoje paversti Ukrainoje, bet ir visame demokratiniame pasaulyje.
LVŽS konstruktyviai dirbs su Lietuvos Respublikos prezidentu ir Vyriausybe, tam kad būtų užtikrinta visa reikiama pagalba Ukrainai ir Lietuvos“, – sakė D. Gaižauskas.
Prezidento G. Nausėdos Seimui pateiktame ir vėliau priimtame nutarime teigiama, kad nepaprastoji padėtis skelbiama, atsižvelgiant į didelio masto Rusijos karinių pajėgų sutelkima prie Ukrainos sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad dabartinė situacija Rytų Europoje sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžių nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokios pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač teritorijoje prie Lietuvos sienų.
Kaip pabrėžiama dekrete, dabartinė situacija „kelia grėsmę primaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, susijusiems su patikima valstybės sienos, suidarančios Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga“.
Nepaprastoji padėtis įvedama nuo ketvirtadienio (vasario 24 d.) 13 val. iki kovo 10 d. 24.00 val. visoje Lietuvos teritorijoje.
Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir vietą tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos ir Baltarusijos teritorijose sutelktomis didelios masto karinėmis pajėgomis.
Nepaprastosios padėties, kaip nurodoma prezidento dekrete, leidžiama lanksčiau naudoti valstybės rezervą, stiprinama valstybės sienos apsauga ir sienos priedanga, taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Dokumente nustatoma, kad už nepaprastosios padėties įvedimą atsakingas Vidaus reikalų ministerija, numatoma, kad, esant poreikiui, ministerija gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras. Kartu nurodoma galimybė pasitelkti pasilekti Lietuvos kariuomenę.
Sprendimai paruošti dar pernai
Prezidento G. Nausėdos dekretą Seimui pristatė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.
Darbo partijos atstovas Artūras Skardžius jo klausė, ar Valstybės gynimo taryboje (VGT) buvo kalbama apie pranešimus civiliams, kaip ruoštis galimai agresijai.
„Ar jūs Valstybės gynimo taryboje nesvarstėte aktyvuoti civilinės saugos planus?“, – klausė parlamentaras.
K. Budrys, atsakinėdamas į klausimą, pažymėjo, kad sprendimai, siūlymai dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir dėl kreipimosi į NATO, siūlant pradėti konsultacijas, atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, buvo paruošti pernai.
„Šiandien Valstybės gynimo tarybos sprendimai buvo paruošti dar praėjusiais metais, praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai buvo pirmoji informacija apie Rusijos ruošiamą karinę agresiją prie Ukrainą ir destabilizaciją visame regione“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės lygis nėra padidėjęs. K. Budrys pabrėžė, jog, jei situacija pasikeis, jei kils naujų grėsmių, neatmestina, kad VGT gali pasiūlyti aktyvuoti ir civilinės saugos planus, tačiau kol kas tam poreikio esą nėra.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas klausė, kodėl nepaprastąją padėtį siūloma numatyti iki kovo 10 d. K. Budrys teigė, kad šia data orientuojamasi į Seimo pavasario sesijos pradžią, kuri būtent ir prasidės kovo 10 dieną. Be to, pasak jo, tądien nepaprastosios padėties sąlygas gali tekti keisti, atsižvelgiant į aplinkybes.
„Data nėra susijusi su galimų karinių veiksmų trukme, kiek jie gali trukti prieš Ukrainą“, – sakė K. Budrys.
Tikina, kad ekonominės sankcijos nepadės
Prezidento patarėjas K. Budrys, kalbėdamas apie reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą, teigė, kad apie žvalgybos institucijos apie Rusijos planus imtis karinių veiksmų žinojo dar pernai. Anot jo, buvo bandoma įvairiomis priemonėmis užkirsti kelią karui.
„Sankcijos, kaip priemonės, tos, kurios buvo įvestos, siekiant pakeisti Rusijos elgesį, atgrasyti, sudaryti galimybę persigalvoti, taip, mes matome, kad rezultatio nepakeitė, agresorius savo planų nepakeitė. Apie tokius turimus planus mes žinojome praeitų metų lapkričio mėnesį. Jie buvo diskutuojami ne tik žvalgybos vertinimuose, bet ir politikų tarpe, įvariuose pristatymuose. Taip, diplomatinėmis ir kitomis priemonėmis buvo bandoma nustumti galimą karinę ataką, bet ji vis tiek įvyko“, – dėstė prezidento patarėjas.
K. Budrys pažymėjo, kad šiuo metu ekonominės sankcijos, kokios jos bebūtų, vargu, ar padės.
„Šitoje vietoje tokio paties lygio sunkumo ar lengvumo ekonominės sankcijos nepakeis tolimesnių veiksmų“, – tvirtino jis.
Žmonėms suvaržymai nenumatyti
Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo plenariniame posėdyje teigė, kad nepaprastoji padėtis yra susijusi su kritinės Lietuvos infrastruktūros apsauga, sienos apsaugos stiprinimu, bet ne su ribojimais piliečiams.
„Šito sprendimo tikslas nėra nustatyti kažkokius apribojimus Lietuvos piliečiams. Tai yra objektyvios reikėms, kurios gali būti susijusios su platesne šalies teritorija negu kad pasienis ir kam gali būti reikalingos naudoti valstybės lėšos, pirmiausia, kalbant apie kibernetinę saugą, strateginės infrastruktūros apsaugą ir kitus objektus, kuriems reikia skirti sustiprintą dėmesį“, – dėstė ministrė pirmininkė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga reiškia paramą Ukrainai ir jos suverenitetui, Ukrainos žmonių pasiryžimui ginti savo tėvynę. Dabar reikalingas šaltas protas ir susitelkimas ne tik Rusijos bandomoje paversti Ukrainoje, bet ir visame demokratiniame pasaulyje.
LVŽS konstruktyviai dirbs su Lietuvos Respublikos prezidentu ir Vyriausybe, tam kad būtų užtikrinta visa reikiama pagalba Ukrainai ir Lietuvos“, – sakė D. Gaižauskas.
Gytis Pankūnas, LRT.lt
