Lietuva šiemet minėjo didingą sukaktį - vasario 16–ąją sukako lygiai 100 metų nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo. Šią progą lietuviai visame pasaulyje pasistengė paminėti kuo išradingiau. Švėkšnos seniūnijoje Gedminaičių kaimo gyventojai Valstybės atkūrimo dienos visada laukia su nerimu. Čia, kaimo miškuose, jau tradiciškai vyksta ypatingas šios šventės minėjimas. Šiemet vietiniai gyventojai, jų draugai, artimieji į šalia Gedminaičių stūksantį mišką rinkosi jau 15-ąjį kartą. Šį kartą susirinkusieji ne tik paminėjo valstybinę šventę, bet ir, pagerbiant prieš šimtą metų vykusį Lietuvos valstybingumo atkūrimą, atidengė stogastulpį.
Idėja taip paženklinti tradicinę Gedminaičių entuziastų susibūrimo vietą kilo vietiniams gyventojams Raimondui Būdvyčiui ir Mindaugui Bočkui. Pati mintis pastatyti stogastulpį, kaip sakė vyriškiai, gimė spontaniškai, besiruošiant 15-ąjį kartą kartu su bendraminčiais švęsti Vasario 16-osios. Nusprendus statyti paminklą, reikėjo sugalvoti, kaip jis atrodys, surasti žmonių, padėsiančių įgyvendinti sumanymus. Talkinti neatsisakė gretimo kaimo gyventojas Darius Perminas, bei jo įmonėje dirbantis kalvis iš Ukrainos Jevgenej Jerošenko. Taip vyrams susitelkus, šalia M. Bočkaus sodybos esančiame miške gimė beveik 3 metrų aukščio kūrinys. Pats stogastulpis simbolizuoja 100 Lietuvos valstybingumo metų. Aplink jį susiraičiusi ąžuolo šaka, kuri pradžioje skleidžia lapus, tačiau viduryje lapų nebelieka, o vėliau vėl atsiranda. Pagal autorių sumanymą, tai reiškia, jog sovietų okupacijos metais Lietuva išgyveno siaubingus laikus. O atgavus Nepriklausomybę 1990 metais vėl pradeda skaičiuoti laisvos šalies metus, todėl ir ąžuolo šaka vėl aplipusi lapais. Kaip sakė R. Būdvytis, tikėtina, kad šioje vietoje, kur pastatytas stogastulpis, galėjęs būti partizanų takas. Taip jam pasakojo vyresni gyventojai, dar menantys tuos laikus.
Tie patys vyriškiai buvo ir pirmojo kaimo gyventojų susibėgimo prieš 15 metų iniciatoriai. M. Bočkus džiaugėsi, jog prisiminti per tuos 15 kartų tikrai yra ko. Susitikti tokia proga ir pažymėti valstybės šventę su miške išvirta žuviene ir iškeptais šašlykais žymiau geriau, negu tiesiog susieiti. "O ir pats Dievulis rodosi lepina, nes nė karto per 15 metų nėra buvę prasto oro"-, sakė Mindaugas. Tai puiki proga susieti visiems kaimynams, draugams ir pasikalbėti apie Lietuvos valstybės kamuojamas problemas, pasidžiaugti jos pasiekimais. Deja, kol kas jis valstybėje mato daugiau neigiamų dalykų, negu geras emocijas teikiančių pokyčių. M. Bočkui antrina ir R. Būdvytis, kuris nuogąstauja. Jeigu ir toliau Lietuva žengs tokiu keliu, greitai nebeliks kam ir švęsti valstybinių švenčių, nes emigracijos problemos niekas nesprendžia. O vis didėjančios prekių ir paslaugų kainos verčia ieškoti išeičių. Pasak verslininko D. Permino, jam neatrodo normalu, jog norint išlaikyti savo verslą, įsteigtus etatus dažnam tenka vykti papildomai uždarbiauti į užsienio šalis. Pati įstatymų bazė taipogi neskatina pradėti nuosavo verslo. Kaip teigė verslininkas, įvedus Lietuvoje eurą, pasidarė dar sunkiau galą su galu sudurti.
Nepaisant blogų atsiliepimų apie savo šalį, vyriškiai tikina, jeigu vėl pasikartotų Sausio 13-osios įvykiai, visi, kurie renkasi čia į mišką švęsti Vasario 16-osios, neliktų abejingi ir kaip galėtų, taip kovotų dėl laisvės išsaugojimo. Kaip ženklą, jog nebijo ateities įvykių, visi šventės dalyviai pasirašė savo vardus į specialią kapsulę, kurią įdėjo į stogastulpio vidų ateities kartoms.
Tie patys vyriškiai buvo ir pirmojo kaimo gyventojų susibėgimo prieš 15 metų iniciatoriai. M. Bočkus džiaugėsi, jog prisiminti per tuos 15 kartų tikrai yra ko. Susitikti tokia proga ir pažymėti valstybės šventę su miške išvirta žuviene ir iškeptais šašlykais žymiau geriau, negu tiesiog susieiti. "O ir pats Dievulis rodosi lepina, nes nė karto per 15 metų nėra buvę prasto oro"-, sakė Mindaugas. Tai puiki proga susieti visiems kaimynams, draugams ir pasikalbėti apie Lietuvos valstybės kamuojamas problemas, pasidžiaugti jos pasiekimais. Deja, kol kas jis valstybėje mato daugiau neigiamų dalykų, negu geras emocijas teikiančių pokyčių. M. Bočkui antrina ir R. Būdvytis, kuris nuogąstauja. Jeigu ir toliau Lietuva žengs tokiu keliu, greitai nebeliks kam ir švęsti valstybinių švenčių, nes emigracijos problemos niekas nesprendžia. O vis didėjančios prekių ir paslaugų kainos verčia ieškoti išeičių. Pasak verslininko D. Permino, jam neatrodo normalu, jog norint išlaikyti savo verslą, įsteigtus etatus dažnam tenka vykti papildomai uždarbiauti į užsienio šalis. Pati įstatymų bazė taipogi neskatina pradėti nuosavo verslo. Kaip teigė verslininkas, įvedus Lietuvoje eurą, pasidarė dar sunkiau galą su galu sudurti.
Nepaisant blogų atsiliepimų apie savo šalį, vyriškiai tikina, jeigu vėl pasikartotų Sausio 13-osios įvykiai, visi, kurie renkasi čia į mišką švęsti Vasario 16-osios, neliktų abejingi ir kaip galėtų, taip kovotų dėl laisvės išsaugojimo. Kaip ženklą, jog nebijo ateities įvykių, visi šventės dalyviai pasirašė savo vardus į specialią kapsulę, kurią įdėjo į stogastulpio vidų ateities kartoms.
