L. Jagintavičienė nemoka būti „patogi“.
Pokalbis su kandidate į Šilutės rajono savivaldybės merus, Lietuvos regionų partijos Šilutės skyriaus pirmininke Lijana Jagintavičiene įtikino – ji nebūtų simbolinė merė. Mero pareigos jai suteiktų tvirtus svertus dar daugiau padėti žmonėms ir kurti savo kraštą, kaip jai atrodo teisinga.
Jaunystė – ne paikystė, o nuoširdus darbas
Nuo mažų dienų ji užsiėmė įvairia veikla – lankydavo savo gimtojo krašto senjorus ir užrašydavo iš jų lūpų išgirstą tautosaką, dainas, sportavo, dalyvavo varžybose, dainavo lietuvių liaudies dainas, šoko tautinius šokius, visada buvo mokymosi įstaigų - mokinių, studentų - tarybose ir užimdavo vadovaujančias pareigas. Vėliau aktyviai dirbo su jaunimu. Nemažai laiko buvo ir Krašto apsaugos savanore.
Jaunystė – ne paikystė, o nuoširdus darbas
Nuo mažų dienų ji užsiėmė įvairia veikla – lankydavo savo gimtojo krašto senjorus ir užrašydavo iš jų lūpų išgirstą tautosaką, dainas, sportavo, dalyvavo varžybose, dainavo lietuvių liaudies dainas, šoko tautinius šokius, visada buvo mokymosi įstaigų - mokinių, studentų - tarybose ir užimdavo vadovaujančias pareigas. Vėliau aktyviai dirbo su jaunimu. Nemažai laiko buvo ir Krašto apsaugos savanore.
|
|
Lijana gimė ir užaugo Pašiliškių kaime, Gardamo seniūnijoje.
„Mama mane vesdavosi į darbą. Kol ji gyvuliams suleisdavo vaistus, aš visus darbuotojus pašnekindavau, o gyvulius paglostydavau. Grįžtant namo, jau būdavo vakaras. Tuomet atsirasdavo pats gražiausias dangus. Žiūrėdama į jį, mamai išsakydavau, ko gyvenime labai norėčiau. |
Ji išklausydavo ir visada primindavo, jog viskas mano rankose, kad turiu daryti du dalykus – mokytis ir daug dirbti, nes būtent tai yra sėkmės formulė“, - prisiminimais dalijasi kandidatė.
Mokėsi ji tuometėje Ramučių pagrindinėje, vėliau – M. Jankaus vidurinėje mokykloje. Baigė aukštesniąją žemės ūkio mokyklą ir įgijo buhalterinės apskaitos specialybę, vėliau studijas tęsė Žemaitijos kolegijoje, o Klaipėdos universitete baigė viešojo administravimo studijas.
Įvykusi tragedija neišgąsdino
Lijanos vaikystėje, kuri prabėgo kaime, buvo ir arkliai, žirgai. Ant arklio nugaros ją sodino ir senolis. Tėvas dirbo ūkio fermose ir savo žinioje turėjo „Rauduką“ – jį prisimena visą laiką jojantį. Kai Lijanai buvo 11 metų, gerai prajodinėtam ir sportiškam „Raudukui“ pasibaidžius, tėvas tragiškai žuvo.
Nežiūrint skaudžių išgyvenimų, į balną ji sėdo. 2014-ųjų sausį buvo jos žirginio sporto pradžia, o jau vasario 16-ąją – pirmas šuolis per kliūtį. Paskui per kiek aukštesnę – kovo 11-ąją. Šiandien Lijana šypsosi, kad tos datos labai gražiai sutapo.
L. Jagintavičienė sako, kad ne tik balne, bet ir gyvenime būtina išlaikyti pusiausvyrą.
„Kai tarp žirgo ir žmogaus atsiranda tarpusavio harmonija ir gimsta vientisas duetas, kuris gali skrieti per kliūtis, žavintis elegancija ir taurumu, tada pajaučiamas neapsakomas jausmas su maloniu raumenų virpuliu, jauduliu ir skrydžio džiaugsmu. Jodamas žmogus mokosi išlaikyti pusiausvyrą. Jei jos nebus, išsilaikyti balne nepadės nei tvirtos kojos, nei, juo labiau, rankos. Sakoma, kad išmokus išlaikyti pusiausvyrą balne, ją lengviau rasti ir gyvenime. Treneris visada „kaldavo“ į galvą, kad jei nusprendei, tai ir privalai daryti, neabejoti. Tad šis patarimas man ir šiandien labai tinka. Dėkoju jam už tai“, - akcentuoja Lijana.
Paklausta, kiek jos pergalių skrynioje iškovotų medalių, Lijana vardina: su žirgu „Žuvėdra“ – trylika, su „Grifu“ – du, ir su „Bravo“ – keturi, ir su „Rosara“ – apie 20.
Šiandien į balną ji jau nesėda - tam tiesiog nebėra laiko. Dabar mokosi ir bitininkystės paslapčių.
Griežta sau ir mylinti savo kraštą
„Laisvalaikio beveik neturiu, bet kiekvieną laisvą minutę skiriu savo mylimiems žmonėms. Man patiko patarimas vieno pažįstamo, kuris kažkada pasakė: „Lijana, siek, kad tavo darbas tau patiktų, tuomet niekada nedirbsi, nes darbas tau bus malonumas“. Atrodo, kad dabar taip ir yra. Mano gyvenimo mokytoja buvo mano mama Danutė. Anksti žuvus tėvui, ji viena mus tris seses augino, mokė būti sąžiningomis, teisingomis, darbščiomis, siekė, kad kuo daugiau mokytumėmės. Todėl šiandien esu tokia, kokia esu – itin griežta sau ir mylinti savo kraštą, jos žmones, siekianti, kad visada nugalėtų tiesa. Mano mama kiekvienam padėdavo. Ji visada sakė, kad negalima būti abejingu“, – teigia L. Jagintavičienė.
Darbšti ir visur suspėjanti moteris jau daugelį metų yra ir Ramučių kaimo bendruomenės pirmininkė. Jau ne vienas pastebėjo, kad nelaimei ištikus, ji visada skuba į pagalbą. Dalyvauja savanoriškoje veikloje, organizuoja įvairias paramos akcijas. Siekia, kad rajone atsirastų prie namų kuo daugiau trispalvių – vykstančių renginių metu krašto darbštuoliams įteikia mūsų šalies vėliavas. Jas dovanoja ir socialiniuose tinkluose organizuojamų žaidimų dalyviams.
„Stengiuosi viską daryti iš širdies. Puikiai žinau, kad gyvenimas mus moko išminties keisčiausiais būdais, o angelai sargai būna arčiausiai mūsų ne geresnio gyvenimo dieną, o tada, kai gauname iššūkį išgyventi šią dieną. Kartais laisvė ateina per išdavystę, o drąsa – per gailestį, atlaidumas – per nuoskaudą, o viltis – per netektį, meilė – per netikėjimą. Kartais kas teisinga ateina per tai, kas neteisinga, netikėtai įnešant šviesos tamsioje dienoje“, – atvirauja L Jagintavičienė.
Pasidomėjus, kodėl kelia savo kandidatūrą savivaldybės mero rinkimuose, Lijana net negalvojusi atsakė akimirksniu: „Labai myliu savo kraštą, jo žmones ir manau, jog darbas žmogui ir su žmonėmis yra didžiausia atsakomybė, o būti naudingu kitiems – geriausias jausmas ir atpildas už darbą. Esu įsitikinusi, kad mes visi turime siekti valstybėje gerovės visiems, kad neliktų vietos skurdui, nedarbui, žmogaus teisių pažeidimams, socialinei nelygybei“.
Veikla – tai politikės gyvenimas...
Kiekvienas Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys pagal reglamentą pasibaigus kalendoriniams metams gali pateikti praėjusių metų veiklos ataskaitą. Tarybos narė L. Jagintavičienė tokias ataskaitas teikia kasmet, nes turi ką papasakoti apie nuveiktus darbus. Beje, 2022 metų veiklos ataskaitą iš dvidešimt penkių Tarybos narių (neskaitant mero, kuris privalo teikti ataskaitą) yra pateikę tik šeši Tarybos nariai. Per kadenciją nėra praleidusi nė vieno Tarybos posėdžio.
Nuo 2022-ųjų ji yra Tarybos narių grupės frakcijos seniūnė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Pinskaus visuomeninė padėjėja. Ketverius metus dirbo Teritorijų ir kaimo reikalų komitete, o nuo 2022-ųjų – ir Kontrolės komitete. Stengėsi visada įsigilinti į svarstomus klausimus, teikti pasiūlymus, pastabas ir pan. L. Jagintavičienė yra ir „Sidabrinės nendrės“ komiteto narė, Salos etnokultūros ir informacijos centro tarybos narė. Palaiko ryšį su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato bendruomenių pareigūne Jurgita Kaktiene, „Saugių kaimynysčių“ atstovais.
...ir krašto ateitis
Prieš artėjančius rinkimus, neseniai vykusiuose Šilutės rajono savivaldybės kandidatų į merus viešuose debatuose, L. Jagintavičienė save pristatė tokiais žodžiais: „Esu kaimo vaikas, gimiau ir užaugau kaime, todėl puikiai išmanau, kokios problemos kamuoja kaimo žmones, puikiai žinau, kokios problemos yra mieste. Labai daug bendrauju su krašto žmonėmis. Mano šūkis – išgirsti, pamatyti, pajausti ir kiekvienam padėti! Todėl manau, kad galiu tai padaryti. Aš puikiai girdžiu, puikiai jaučiu, kokia baimė šiandien yra sukurta mūsų bendruomenėje, vienaip žmonės galvoja, kitaip sako. Puikiai matau problemas ir stengiuosi kiek tik galiu padėti jas išspręsti. Subūrėme Lietuvos regionų partijos komandą, kuri pasiruošusi dirbti sąžiningai, ir esu įsitikinusi, galėčiau parodyti, ką gali komanda, jei ji dirbs nors vieną kadenciją be korupcijos.“
Kuo Lijana skiriasi nuo kitų šilutiškių kandidatų į merus? Ogi, ji nemoka būti „patogi“, visada stengiasi kalbėti tiesą, tiki savo idėjomis, vertybėmis, kurioms atstovauja. Ji yra žmogus, kuris visada šalia žmonių, nėra abejinga kitų skausmui, nelaimei. Nebijo imtis protingos rizikos ir atsakomybės.
Šalia esantys žmonės Lijaną vertina, pasitiki ja, o tai yra jos stiprybė ir jėga.
L. Jagintavičienės suburtoje kandidatų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą komandoje nerasite nei vieno turtingo oligarcho, nei posto per pažintis ar politines išdavystes siekiančių žmonių. Kiekvienas komandos narys savo meilę kraštui yra įrodęs savo darbais. Gretose nėra 20 metų užsisėdėjusių politikų ir kaskart prieš rinkimus žadančių spręsti visas bėdas, nors turėję daugybę metų ir daug šansų tai „bandyti“.
Kalbino Saulius DAPKEVIČIUS
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos regionų partijos rinkiminės sąskaitos.
Užs. Nr. P-00019
Užs. Nr. P-00019
