Violeta Astrauskienė
Literatūriniai Rudens skaitymai Švėkšnoje gimė 2008 – taisiais, Seimui paskelbus Skaitymo metus. Projektui įgyvendinti buvo organizuojami įvairūs renginiai ir akcijos –Viešieji skaitymai netradicinėse erdvėse. Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ prisijungusi prie šio projekto, kasmet organizuoja literatūrinius Rudens skaitymus.
Nėra tokio pačio rudens, tokio pačio pilko dangaus, tokio pačio nuo pat ryto merkiančio lietaus, tokio pačio žiemoti likusių žvirblių čirškėjimo, tokio pačio juodomis šakomis mosuojančių parko medžių siūbavimo ir tokios pačios rudeniu alsuojančios Švėkšnos.
Literatūriniai Rudens skaitymai Švėkšnoje gimė 2008 – taisiais, Seimui paskelbus Skaitymo metus. Projektui įgyvendinti buvo organizuojami įvairūs renginiai ir akcijos –Viešieji skaitymai netradicinėse erdvėse. Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ prisijungusi prie šio projekto, kasmet organizuoja literatūrinius Rudens skaitymus.
Nėra tokio pačio rudens, tokio pačio pilko dangaus, tokio pačio nuo pat ryto merkiančio lietaus, tokio pačio žiemoti likusių žvirblių čirškėjimo, tokio pačio juodomis šakomis mosuojančių parko medžių siūbavimo ir tokios pačios rudeniu alsuojančios Švėkšnos.
Lieka tik tradiciniais tapę renginiai, o visa kita nenumaldomai keičiasi. Švėkšniškių draugija „Tėviškė“ niekada nedarė ir tokių pačių literatūrinių Rudens skaitymų. Kiekvieną kartą kažkas naujo, neįprasto ir netikėto. Viena iš įsimintiniausių – 2010 m. teatralo iš Los Andželo, Algimanto Žemaitaičio, poezijos programa.
Ruduo bene dėkingiausias metas pasimėgauti poezija ir proza, o literatūriniai skaitymai betarpiškai suteikia galimybę susitikti, pabendrauti, savo kūryba pasidalinti, kitų paklausyti su atvykusiu svečiu – rašytoju ar poetu pabendrauti.
Tad nenuostabu, kad pirmoji renginio dalis buvo skirta svečiui – žurnalistui Stasiui Mėlinauskui, atvežusiam į Švėkšną savo ką tik išleistą knygą „Pėdos rasoje“.
Svečias prisipažino, kad važiuodamas į susitikimą abejojo ar tokią darganotą, niūrią dieną į susitikimą ateis bent keli švėkšniškiai, o pilnoje seniūnijos salėje pamatęs ir daug jaunų gražių veidų, prisipažino esąs tikrai maloniai nustebintas. Pristatydamas savąją knygą pastebėjo, kad joje gana daug publikacijų apie Švėkšną: įvykius, sukaktis, žmones. Jo manymu ir tądien švėkšniškiai jį įtikino esą bendruomeniški, aktyvūs ir kūrybingi.
Šio rašinio autorė žurnalistui St. Mėlinauskui neslėpdama atviravo, kad jai malonu matyti būtent žurnalistikos straipsnių, išspausdintų periodikos leidiniuose, pagrindu išleistą knygą „Pėdos rasoje“. Kaip taikliai „Pėdos rasoje“ autoriaus pasakyta, kad laikraštis turi du gyvenimus: pirmąsyk jis įdomus tada, kai pasirodo, o antrąsyk, kai žmogus jį skaito po daugelio metų.
Kiek man žinoma, rajone trys tokie leidiniai: pirmoji knyga Danos Junutienės „Laiko sąskambiai“, apie Šilutės krašto praeitį, žmones, kultūrinę, visuomeninę veiklą, antroji – mano pačios „Laiko alsavimas“, septynerių metų Švėkšnos kultūrinio-visuomeninio gyvenimo kronika, papildyta istorine atmintimi apie grafus Pliaterius ir menininkų Jakševičių gyvenimą bei kūrybą. Ir štai, trečioji jūsų „Pėdos rasoje“.
Panorau prisiminti vieną seną pokalbį su St. Mėlinausku. Dirbant seniūnijoje, raštvede, dažnokai su juo, „Pamario“ laikraščio korespondentu, man tekdavo bendrauti telefonu informuojant apie Švėkšnos realijas. Kartą paskambina ponas Stasys ir teiraujasi apie Švėkšnos naujienas, renginius, įvykius, o gal dar žinau kokį įdomų švėkšniškį. Į viską atsakau neigiamai ir užbaigiu, kad nėra Švėkšnoje nei įdomių žmonių… Po trumpos pauzės išgirstu klausimą: „Sakyk, ar matei kada nors laikraštį su tuščiu, be teksto lapu?“ Tai ir buvo tas akstinas, paskatinęs mane pačią imti stebėti kultūrinį-visuomeninį gyvenimą, jame aktyviai dalyvauti, fiksuoti ir galiausiai – apie tai rašyti.
Antroji renginio dalis – literatūriniai Rudens skaitymai. Ne tik savo, bet ir dukros Emilijos, poeziją skaitė Rasvita Kundrotaitė, Ona Žemaitytė, Česlova Rudienė, Vanda Riterienė. Prozą – Ramutė Zagurskienė. Violeta Astrauskienė pristatė ketvirtą draugijos „Tėviškė“ kronikos numerį, skaitė savo, Sigitos Daučienės ir Irenos Rimkuvienės miniatiūras.
Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Ona Pintverienė, svečiui ir skaitovams įteikė renginio rėmėjos, SIH direktorės Daivos Malinauskienės, beje taip pat švėkšniškių draugijos narės, dovanotus suvenyrus.
Po oficialiosios dalies, vyko septynioliktoji draugijos „Tėviškė“ ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Išklausyta draugijos pirmininkės dviejų metų veiklos ataskaita. Aptarti draugijos veiklos rezultatai, planuota ateinančių metų veikla.
Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininke vėl išrinkta Ona Pintverienė.
Ruduo bene dėkingiausias metas pasimėgauti poezija ir proza, o literatūriniai skaitymai betarpiškai suteikia galimybę susitikti, pabendrauti, savo kūryba pasidalinti, kitų paklausyti su atvykusiu svečiu – rašytoju ar poetu pabendrauti.
Tad nenuostabu, kad pirmoji renginio dalis buvo skirta svečiui – žurnalistui Stasiui Mėlinauskui, atvežusiam į Švėkšną savo ką tik išleistą knygą „Pėdos rasoje“.
Svečias prisipažino, kad važiuodamas į susitikimą abejojo ar tokią darganotą, niūrią dieną į susitikimą ateis bent keli švėkšniškiai, o pilnoje seniūnijos salėje pamatęs ir daug jaunų gražių veidų, prisipažino esąs tikrai maloniai nustebintas. Pristatydamas savąją knygą pastebėjo, kad joje gana daug publikacijų apie Švėkšną: įvykius, sukaktis, žmones. Jo manymu ir tądien švėkšniškiai jį įtikino esą bendruomeniški, aktyvūs ir kūrybingi.
Šio rašinio autorė žurnalistui St. Mėlinauskui neslėpdama atviravo, kad jai malonu matyti būtent žurnalistikos straipsnių, išspausdintų periodikos leidiniuose, pagrindu išleistą knygą „Pėdos rasoje“. Kaip taikliai „Pėdos rasoje“ autoriaus pasakyta, kad laikraštis turi du gyvenimus: pirmąsyk jis įdomus tada, kai pasirodo, o antrąsyk, kai žmogus jį skaito po daugelio metų.
Kiek man žinoma, rajone trys tokie leidiniai: pirmoji knyga Danos Junutienės „Laiko sąskambiai“, apie Šilutės krašto praeitį, žmones, kultūrinę, visuomeninę veiklą, antroji – mano pačios „Laiko alsavimas“, septynerių metų Švėkšnos kultūrinio-visuomeninio gyvenimo kronika, papildyta istorine atmintimi apie grafus Pliaterius ir menininkų Jakševičių gyvenimą bei kūrybą. Ir štai, trečioji jūsų „Pėdos rasoje“.
Panorau prisiminti vieną seną pokalbį su St. Mėlinausku. Dirbant seniūnijoje, raštvede, dažnokai su juo, „Pamario“ laikraščio korespondentu, man tekdavo bendrauti telefonu informuojant apie Švėkšnos realijas. Kartą paskambina ponas Stasys ir teiraujasi apie Švėkšnos naujienas, renginius, įvykius, o gal dar žinau kokį įdomų švėkšniškį. Į viską atsakau neigiamai ir užbaigiu, kad nėra Švėkšnoje nei įdomių žmonių… Po trumpos pauzės išgirstu klausimą: „Sakyk, ar matei kada nors laikraštį su tuščiu, be teksto lapu?“ Tai ir buvo tas akstinas, paskatinęs mane pačią imti stebėti kultūrinį-visuomeninį gyvenimą, jame aktyviai dalyvauti, fiksuoti ir galiausiai – apie tai rašyti.
Antroji renginio dalis – literatūriniai Rudens skaitymai. Ne tik savo, bet ir dukros Emilijos, poeziją skaitė Rasvita Kundrotaitė, Ona Žemaitytė, Česlova Rudienė, Vanda Riterienė. Prozą – Ramutė Zagurskienė. Violeta Astrauskienė pristatė ketvirtą draugijos „Tėviškė“ kronikos numerį, skaitė savo, Sigitos Daučienės ir Irenos Rimkuvienės miniatiūras.
Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Ona Pintverienė, svečiui ir skaitovams įteikė renginio rėmėjos, SIH direktorės Daivos Malinauskienės, beje taip pat švėkšniškių draugijos narės, dovanotus suvenyrus.
Po oficialiosios dalies, vyko septynioliktoji draugijos „Tėviškė“ ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Išklausyta draugijos pirmininkės dviejų metų veiklos ataskaita. Aptarti draugijos veiklos rezultatai, planuota ateinančių metų veikla.
Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininke vėl išrinkta Ona Pintverienė.
