Joninių minėjimas – tradicinis, sutraukiantis švėkšniškius ir jų bičiulius renginys. Norintieji pajusti tikrąją Joninių dvasią, pabūti bendrystėje, pinti ir plukdyti vainikus, apsivalyti ugnimi, padainuoti ir pašėlioti, neatsispiria pagundai atvykti į Gedminaičių kaimą, Švėkšnos seniūnijoje pas Ingritą ir Arvydą Riterius, į išpuoselėtą šeimos sodybą.
Vasaros saulėgrįža ir trumpiausios nakties šventė, po kelių metų pertraukos, vėl suorganizuota Riterių sodyboje. Šiemet, kaip visada, daugybė dalyvių, degti laužai, pinti ir plukdyti vainikai, ieškota paparčio žiedo, žaista, burta, dainuota, skanauta stebuklinga žolelių arbata, dalyvauta edukacijose.
Renginio pradžią pažymėjo įėjimas pro apeiginius vartus, turintis simbolinę reikšmę – tradiciškai kiekvienas praeidamas pro vartus nusiprausdavo, simboliškai apsivalydavo. Prie vartų, papuoštų ąžuolo vainiku ir apkaišiotų žolynais, pasitiko sodybos šeimininkė Ingrita su ąsočiu vandens apsiplovimui ir rankšluosčiu. Šalia vartų įsikūrę muzikantai – Algirdas, Zigmas ir Juozas kiekvienam svečiui ne gailėjo nuotaikingų melodijų.
Pagerbus nusileidžiančią saulę uždegtas aukuras, į kurį kiekvienas metė po žiupsnį gintaro, prašydamas dangaus malonių. Ritualus keitė linksmybės – sutemus uždegtas didysis šventės laužas, o iki jo, stabtelėta prie vainikų pynimo, vėliau – jų plukdymo, mažieji šventės dalyviai piešė žolynus ant akmenėlių, skraidino lėktuvėlius. Šventės dalyvius sveikino evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas ir Švėkšnos klebonas Julius Meškauskas, programą praturtino „Švėkšniškių sambūrio“ ansamblio ir grupės „Skrybėlė“ koncertas.
Šventės dalyvių šiemet laukė atsinaujinusi programa – gyvos edukacijos, ant iešmo kepamas kumpis, čirviniai blynai, bandelės ant ilgų lazdų, o ant didžiulės lauko kepsninės – kepamos daržovės, kiaušiniai su spirgais ir dešrelėmis, rūkoma žuvis. Kiekvienas galėjo ne tik skanauti, bet ir pabūti gurmaniško patiekalo gamintoju.
Nepamiršti ir varduvininkai – Jonai, Janinos, Rasos, Arvydai vainikuoti ąžuolo vainikais, o svetingoji šeimininkė dar kiekvienam dovanojo savo keptos naminės duonos ir savo slėgtą saldų sūrį. Mažiausiam Jonui – vos septyneri.
Joninių vainikas – amžinumo ir energijos simbolis, forma primenantis Visatą, neturinčią pradžios nei pabaigos. O uždėtas ant galvos – ne tik karūnuoja, bet ir leidžia patirti pilnatvę iš gamtos dovanų.
Joninių Kupolinių naktis Gedminaičiuose pasitikta nuotaikingai ir trankiai. Apie vaistažoles, kurios šiuo metu turi daugiausiai gydomųjų galių, pasakojo ir stebuklingą arbatą čia pat, ant laužo, virė ir ja vaišino viešnia iš Klaipėdos, sambūriečių bičiulė Helena. Staigmena iš dangaus – saldainių lietumi, nustebino švėkšniškis skrajūnas Artūras Kairys, kaip įprasta, šventės akimirkas „gaudė“ švėkšniškė fotografė Danutė Gailiūnienė. Tradicinės ir naujos patirtys suteikė džiaugsmo ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Violeta Astrauskienė
Silutesnaujienos.lt
Silutesnaujienos.lt
