Praeitais metais visa Lietuva minėjo itin iškilią sukaktį - valstybės atkūrimo šimtmetį. Šiemet švėkšniškiai vėl turi progą švęsti šimtmetį, tik šį kartą ne valstybės, o Švėkšnos "Saulės" gimnazijos. Tuoj po pirmojo pasaulinio karo (1919 m.) buvusios rusiškos mokyklos patalpose, vietos šviesuomenės iniciatyva, įsteigta privati progimnazija. Gimnazija, šimtmečio proga, rengia įvairius renginius, akcijas, iniciatyvas. Kaip žinoma, Švėkšna - buvęs Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelis. Tad vasario 16-ąją gimnazijos aktų salėje surengtas ne tik šventinis valstybės dienos minėjimas, bet ir konferencija "Kaimyninių kultūrų sankirtos reikšmė asmenybės formavimui".
Kaip ir dera Vasario 16-ąją, minėjimas-konferencija prasidėjo Lietuvos himno giedojimu. Tautišką giesmę visiems susirinkusiems kartu sugiedoti pakvietė Švėkšnos vyresniųjų liaudiškų šokių grupė "Šalna" ir folkloro ansamblis "Verdainė" iš Šilutės. Abu kolektyvai renginio metu savo šokiais, dainomis ir pasakojimais reprezentavo savo kraštą: "Šalna" atstovavo Žemaitiją, o "Verdainė" - Mąžąją Lietuvą.
Prieš prasidedant pranešimų skaitymui, sveikinimo žodį tarė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Jis papasakojo, jog kartu su švėkšniškiais rajono savivaldybės tarybos nariais Antanu Martinkumi ir Arūnu Kurliansku vakar lankėsi Prezidentūroje Vilniuje ir tradiciškai parvežė gėlių puokštę. Ši atminimo puokštė vasario 16-osios rytą buvo padėta prie stogastulpio Stemplėse, ženklinančio buvusią kraštiečio, 1918-ųjų vasario 16-osios akto signataro, prelato, visuomenės ir valstybės veikėjo prof. Kazimiero Stepono Šaulio gimtinės vietą. Dar viena gėlių kompozicija iškilmingai padėta prie signataro paminklo Švėkšnoje. Ją atsiuntė paminklo mecenatas Vytautas Lygnugaris.
Vėliau, pradėti oficialiąją konferencijos dalį pakvietė gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė. Direktorė priminė, kad baigiamasis gimnazijos šimtmečio renginys vyks birželio mėnesį. Savo sveikinimo kalboje mokyklos vadovė akcentavo laisvę. "Jeigu Lietuva surado savo kelią, tai ir mūsų vaikai jį suras",- vylėsi D. Dirgėlienė. Ji taip pat priminė apie Švėkšnos, kaip pasienio miestelio išskirtinumą, ir persipynusią krašto kultūrą.
Po to pasiūlyta stabtelėti, ties kultūrų sankirta susirinkusiems šventinio renginio dalyviams, išklausant tris pranešimus. Pirmąjį pranešimą pristatė viešnia iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Asta Bartkevičiūtė. Muziejininkė kalbėjo apie Mažosios Lietuvos savitumą. A. Bartkevičiūtė išskyrė susiformavusią lietuvininkų kultūrą, kurią nulėmė gamtos ir geografinė padėtis. Kalbėjo apie patiekalų įvairovę, kalbos skirtumus, plytinių pastatų vajų, dvasinį gyvenimą, rūbus ir net kapinių bei laidojimo apeigų kitoniškumą ir kt. Kalbėta apie dvarininko Hugo Šojaus santykį su lietuvininkais. Muziejininkė prasitarė, jog savo pranešime dėl laiko stokos dar daug kas liko nepasakyta. Tačiau priminė, jog visada yra galimybė atvykti į Šilutės muziejų ir plačiau susipažinti su Mažosios Lietuvos krašto istorija.
Pranešimus taip pat pristatė ir gimnazijos mokiniai. Apie šimtametę gimnazijos istoriją papasakojo R. Žilius ir L. Lukomskis. Na, o D. Bergelytės ir D. Freitikaitės pranešime "Šimtmečio gimnazijos perlai: žmonės garsinantys Švėkšną" pristatyti garsiausi mokyklos auklėtiniai.
Pasibaigus renginiui, paskanauti žemaičių ir lietuvininkų valgių pakvietė Švėkšnos tradicinių amatų centras.
Prieš prasidedant pranešimų skaitymui, sveikinimo žodį tarė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Jis papasakojo, jog kartu su švėkšniškiais rajono savivaldybės tarybos nariais Antanu Martinkumi ir Arūnu Kurliansku vakar lankėsi Prezidentūroje Vilniuje ir tradiciškai parvežė gėlių puokštę. Ši atminimo puokštė vasario 16-osios rytą buvo padėta prie stogastulpio Stemplėse, ženklinančio buvusią kraštiečio, 1918-ųjų vasario 16-osios akto signataro, prelato, visuomenės ir valstybės veikėjo prof. Kazimiero Stepono Šaulio gimtinės vietą. Dar viena gėlių kompozicija iškilmingai padėta prie signataro paminklo Švėkšnoje. Ją atsiuntė paminklo mecenatas Vytautas Lygnugaris.
Vėliau, pradėti oficialiąją konferencijos dalį pakvietė gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė. Direktorė priminė, kad baigiamasis gimnazijos šimtmečio renginys vyks birželio mėnesį. Savo sveikinimo kalboje mokyklos vadovė akcentavo laisvę. "Jeigu Lietuva surado savo kelią, tai ir mūsų vaikai jį suras",- vylėsi D. Dirgėlienė. Ji taip pat priminė apie Švėkšnos, kaip pasienio miestelio išskirtinumą, ir persipynusią krašto kultūrą.
Po to pasiūlyta stabtelėti, ties kultūrų sankirta susirinkusiems šventinio renginio dalyviams, išklausant tris pranešimus. Pirmąjį pranešimą pristatė viešnia iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Asta Bartkevičiūtė. Muziejininkė kalbėjo apie Mažosios Lietuvos savitumą. A. Bartkevičiūtė išskyrė susiformavusią lietuvininkų kultūrą, kurią nulėmė gamtos ir geografinė padėtis. Kalbėjo apie patiekalų įvairovę, kalbos skirtumus, plytinių pastatų vajų, dvasinį gyvenimą, rūbus ir net kapinių bei laidojimo apeigų kitoniškumą ir kt. Kalbėta apie dvarininko Hugo Šojaus santykį su lietuvininkais. Muziejininkė prasitarė, jog savo pranešime dėl laiko stokos dar daug kas liko nepasakyta. Tačiau priminė, jog visada yra galimybė atvykti į Šilutės muziejų ir plačiau susipažinti su Mažosios Lietuvos krašto istorija.
Pranešimus taip pat pristatė ir gimnazijos mokiniai. Apie šimtametę gimnazijos istoriją papasakojo R. Žilius ir L. Lukomskis. Na, o D. Bergelytės ir D. Freitikaitės pranešime "Šimtmečio gimnazijos perlai: žmonės garsinantys Švėkšną" pristatyti garsiausi mokyklos auklėtiniai.
Pasibaigus renginiui, paskanauti žemaičių ir lietuvininkų valgių pakvietė Švėkšnos tradicinių amatų centras.
Jono Girskio nuotr.
Sveksnosnaujienos.lt
Sveksnosnaujienos.lt
