Talentinga tapytoja, režisierė Diana Maldeikytė-Behm (g. 1964 m.) gyvena ir kuria Lietuvoje, Šilutės rajone, Švėkšnos krašte. 1982 m. D. Behm baigė Klaipėdos konservatorijos Teatrinio meno fakultetą. 1986 m. Diana baigė režisūros studijas Klaipėdoje, 1995–2005 m. gyveno Vokietijoje.
Nors kūryba autorę lydėjo nuo mažens, tačiau tik gyvendama užsienyje Diana rimtai paniro į dailę – lankė privačias tapybos studijas (mokytojai – B. Eichorn bei A. Harf, konsultavosi pas Raimundą Marcinkevičių).
Nors kūryba autorę lydėjo nuo mažens, tačiau tik gyvendama užsienyje Diana rimtai paniro į dailę – lankė privačias tapybos studijas (mokytojai – B. Eichorn bei A. Harf, konsultavosi pas Raimundą Marcinkevičių).
|
|
Diana surengė apie 10 parodų. 2018 m. Kaune, „Sodros“ patalpose, įvyko viena pirmųjų Dianos Behm parodų. Tais pačiais metais VšĮ Klaipėdos amatų centre Veiviržėnuose įvyko Dianos personalinė tapybos paroda. 2022 m. rugpjūtį surengta Dianos Behm paroda Kauno kultūros centre.
|
2022 m. lapkričio mėnesį Klaipėdoje, „Rūtų“ galerijoje, buvo eksponuojama jau antroji Dianos Behm tapybos darbų paroda „Kasdienybės šviesuliai“. Tąkart dailininkė eksponavo savo šviesių tonų darbus, nukeliančius į pasakos ir vaikystės pasaulį.
Diana Behm dalyvavo ir virtualiose parodose Graikijoje, Indijoje
Menotyrininkė Agota Bričkutė pastebi, kad „Dailininkės kūrybinėje pasaulėjautoje ataidi režisūrinis mąstymas – ypatingas dėmesys skiriamas siužeto ir personažų vystymui. Scenografiškai organizuodama paveikslų veikėjus ir folkloro elementus, pvz., medis, troba, gyvuliai, autorė siekia įkūnyti neatsiejamą žmogaus ir gamtos ryšį, atskleisti stebuklo laukimą ir gėrio pergalę kasdienybėje. Dėl apibendrintų, simboliškų manierų, spinduliuojančių kuklumą, rimtį ir susimąstymą, jos paveikslų personažai kartais primena kaukes ar lėles, o personifikuoti gyvūnai sustiprina pasakiškumo įspūdį.“ (Prieiga internete čia).
Diana Behm yra pamėgusi tapybą akrilu, jos darbams būdingos figūratyvinės kompozicijos, tam tikro siužeto plėtotė (mėgstamiausi personažai, siužetai dažnai paimti iš gamtos pasaulio: avinėliai; angelų, žmonių, ypač moters, figūros).
Dianos koloristinė paletė labai dinamiška ir spalvinga. Vyrauja šviesesni tonai, turintys taip pat ir savotiško auksinio žibėjimo. Dailininkė pamėgusi ir šiltas – rausvų, oranžinių tonų spalvų paletę. Raudona, rausva spalva – ir ugnies, ir šilumos prezentacija. Tad Dianos kuriamas pasaulis yra pilnas šilumos, taip pat ir žmogiškos.
Diana yra pamėgusi ir baltą spalvą, kuri jos paveikslams suteikia sakralumo, šventumo aurą, atmosferą. Paveiksluose išnyra baltavilniai avinėliai, taip pat baltapūkiai pienių žiedai, balsvi (ne rausvi) ir portretuojamų žmonių, grojančių angelų veidai. Įsimintini mergaitės, rankose lankančios baltą avinėlį, mėnesienos šviesoje, vaizdinys, taip pat moters, kuriai ant peties tupi varna, paveikslas.
Atkreiptinas dėmesys ir į pablyškusios baltaodės, baltatonės moters, greičiausiai biblinės Ievos, paveikslą, kuriame ji rankose laiko prakąstą rausvą obuolį.
Atkreiptinas dėmesys ir į pablyškusios baltaodės, baltatonės moters, greičiausiai biblinės Ievos, paveikslą, kuriame ji rankose laiko prakąstą rausvą obuolį.
Gamtos darnos idėja
Diana tapo ir realistiškesnius, pvz., žiedų pilnų pavasario, vasaros pievų vaizdus, kuriuose atsiveria beribės erdvės, ir mistiškus peizažus. Iš pirmo žvilgsnio tai, regis, būtų medžiai, miškas, bet, pažvelgus įdėmiau, galima pastebėti atsiveriančią egzistencinę gelmę; mistiškumo atmosferą padeda sukurti ir tamsesnis fonas bei balsvi ir melsvi, nelyg pasidabruoti, medžių siluetai, šalia kurių tarsi krenta žvaigždės. Tad itin svarbus dėmesys skiriamas ir paveikslo erdvės, tikriau beribiškumo įspūdžio, modeliuotei. Reikia pastebėti, kad Dianos tapomi gamtos pasaulio vaizdiniai, pirmiausiai augalai, išsiskiria itin detaliu ir kruopščiu piešiniu.
Itin svarbu Dianos Behm kūryboje ir žmogaus bei gamtos darnos idėja (tai išduoda ir moters, angelo ar vaiko, laikančių baltapūkius avinėlius, taip pat moterų ir paukščių motyvai). Diana nutapė paveikslų, kuriuose poetiškai vaizduojama moteris rausvatonių pavasario ar vasaros žiedų fone: moters profilis, grakščios kaklo linijos savitai išryškėja šalia rožinių petunijų. Šie paveikslai – tai ir tarsi savotiškos meditacijos – žmogaus ir gamtos vienovės – atskaitos taškas; nelyg vartai į amžinybę.
Poezija, muzika, interpretacijosTad Dianos tapyboje atsiveria ir gilesnių egzistencinių atverčių, meditacijos bei būties trapumo pajauta. Taip pat Dianos paveikslai išsiskiria poetiškumu ir muzikalumu (moterų ar angelų (angelių), grojančių smuiku, vaizdiniai). Muzikalumas atsiskleidžia ne tik per muzikos instrumentų vaizdinius, bet ir per darnias, dinamiškas, kartu ir muzikalias spalvas, tikriau dinamiškus ir muzikalius spalvų (rausvų, melsvų, balsvų) derinius.
Dianai rūpi ir etninio paveldo įprasminimas ir savotiškas novatoriškas interpretavimas, pvz., jos paveikslą „Natiurmortas su skulptūrėle“, kuriame – rausvame rudenio spalvų fone – Rūpintojėlio skulptūra šalia rausvatonių rudenio gėlių puokštės, obuolių.
Dianos kūryboje be poetiškų peizažų galima pamatyti ir šmaikštesnių personažų, pavyzdžiui, padykusių katinėlių; driežais virstančių kačių paveikslų.
Norisi palinkėti šiai talentingai kūrėjai, tapytojai daugiau naujų spalvų, parodų ir kūrybinio įkvėpimo.
