Maisto krepšeliai priešmokyklinukams. FB nuotr.
Dar visai neseniai nuo valdžios olimpo pasitraukė premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Šio ministrų kabineto priimti sprendimai dėl nemokamo priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimo aktualūs ir šiandien. Žinoma, toks valstybės parodytas rūpestis mažaisiais Lietuvos gyventojais nudžiugino daugelį. Tik panašu, kad iki galo nebuvo išpręsta, kokiu būdu vaikams skirtos lėšos turėtų pasiekti visus Lietuvoje vienodai. Pasirodo, ar minimos grupės vaikai gaus jiems skirtą visą maisto paketą, didžia dalimi priklauso nuo konkrečios savivadybės administracijos ir švietimo įstaigų vadovų iniciatyvos. Švėkšnos ugdymo įstaigų atveju, į „laimingųjų“ sąrašą mažieji švėkšniškiai nepateko.
Šių eilučių autorius dažnai iš tėvelių sulaukdavo klausimų dėl nemokamo vaikų maitimo, nes ir pats augina priešmokyklinukus. Tėveliai svarstydavo, kodėl mūsų vaikams nėra skiriamas maisto davinys už nelankytas dienas, nes girdėję, jog kiti vaikai gauna.Taip pat įdomaudavosi, kur tuomet nukeliauja vaikams skiriami pinigai. Prisipažinsiu, smalsumas padarė savo. Nusprendžiau išsiaiškinti, kas, kaip ir kodėl. Ne dėl to, kad gresia badas, bet teisybės vardan. Juk visi gyvename vienoje šalyje, o vaikams skirti pinigai pasiekia ne visus vienodai. Be to, kaip paaiškėjo vėliau, skirtingose darželiuose už priešmokyklinukų ugdymą ir maitinimą tėveliams pateiktų sąskaitų skaičiai gali skirtis net iki penkių kartų. Pabandysiu jums parašyti, kokius nuotykius patyriau teisybės beiškant. Paieškos vyko gruodžio mėnesį.
Pirmiausia reikėtų paminėti, kad mokslo metų pradžioje, gavus sąskaitas, nustebau. Po valstybės skirto "nemokamo" maitinimo, užmokestis už vaiko ugdymą ir maitinimą ypatingai ženkliai nesumažėjo. Na, pats kaltas, iš pradžių nesusipratau, kad valstybė skirs tik pietus, o pusryčiai ir vakarienė ir toliau liks tėvelių finansiniu rūpesčiu. Tačiau, kol aiškinausi dėl maisto davinių, paaiškėjo, jog skirtingose rajonose užmokestis darželiuose už priešmokyklinukus skiriasi net po kelis kartus. Pvz. vienoje Klaipėdos rajono ugdymo įstaigoje už mėnesį priešmokyklinukų tėvelių yra prašoma sumokėti kiek daugiau nei 7 €. Tuo tarpu Švėkšnos darželyje ši suma siekia beveik 32 €. Tiesa, į šį mokestį paskaičiuotas ir ugdymas (0,40 € dienai). Kas man tikrai yra keista, nes priešmokyklinukams mokslas privalomas, o mūsų Konstitucija garantuoja nemokamą ugdymą. Bet grįžkime prie pagrindinės temos - maisto krepšelio į namus.
Ar tikrai už nelankytas dienas vaikučiai kitose vietovėse gauna maisto davinius? Bandant atsakyti į šį klausimą, reikėjo surinkti įrodymus. Ilgai jų ieškoti neteko. Keli pažįstami tėveliai iš kitų rajonų patvirtino - gauna. Taip pat feisbuke aptikau grupę, kurioje tėveliai iš visos Lietuvos dalinasi gautais maisto produktų krepšeliais. Buvo ir tokių, kurie guodėsi, jog niekada nieko nėra gavę. Kaip ir Švėkšnos ugdymo įstaigų vaikai, tiek lopšelyje-darželyje, tiek mokykloje. Paklausiau Švėkšnos lopšelio-darželio direktorės, kodėl priešmokyklinukams nėra suteikiamas maistas už praleistas dienas? Direktorė atsakė: "Nemokamus pietus gauna tik tie priešmokyklinio amžiaus vaikai, kurie tą dieną yra įstaigoje". Taip pat patikslino, jog kiekvienas rajonas priima skirtingus sprendimus, todėl ir tvarkos skiriasi. Padariau išvadą, kad mūsų rajono valdžia nusprendė nelepinti mažiausių rajono gyventojų ir nesuteikti jiems galimybės gauti pilną valstybės skirtą paketą, o kiti rajonai labiau suinteresuoti, jog visa parama pasiektų vaiką. Et, ką čia padarysi, kad jau taip, pagalvojau. Teisingumo dėlei reikėtų pridurti, kad priešmokyklinukai Švėkšnoje gauna įvairių sulčių pakelių arba sūrio, vaisių ir pnš., kuriuos parsineša suvalgyti į namus. Bet tai yra mažos normos, kurias gauna tik darželį lankantys tą dieną vaikai. Šie produktai lieka nuo valstybės remiamos dienos pietų sumos (1,90€).
Taip ir būtų pasibaigusios mano teisybės paieškos, jeigu ne vienas "bet". Pačioje Šilutėje pirmokų tėveliai pradėjo girtis gautais maisto daviniais. Pagalvojau: nieko sau, šilutiškius myli labiau, o švėkšniškiai turi "likti ant ledo". O rajonas tai tas pats...
Toliau sekė skambutis į Šilutės Švietimo ir kultūros skyrių. Teko pasikalbėti su vyriausiąja specialiste Vida Nemaniene. Specialistė paaiškino, jog daviniai priklauso tik tuo atveju, jeigu dėl COVID-19 vaikas priverstas būti saviizoliacijoje. Pasiteiravau, kodėl mano atveju (kaip ir kitų Švėkšnos tėvelių), net ir būnant saviizoliacijoje, niekas apie tokią galimybę neinformavo, o paklausus vietos direktorės, buvo paaiškinta, kad nepriklauso. Taip pat pateikiau konkrečių pavyzdžių, kad ir nebūnant saviizoliacijoje kitose rajonuose yra dalinami daviniai. Net ir už paankstintas dėl karantino vaikų atostogas yra skiriama. Paprašiau paaiškinti, kokiais motyvais remiasi Šilutės savivaldybės administracija, neskirdama tokių "dovanų". Specialistė pasiūlė šiais klausimais pasikonsultuoti su Socialinės paramos skyriumi, kuris ir yra atsakingas už nemokamą maitinimą.
Nieko nelaukdamas susisiekiau su ten dirbančia specialiste Justina Šileikiene. Po ilgo įžanginio pašnekesio išgirdau įdomų jos pasisakymą: "Jeigu serga vaikas, davinys kaip ir turėtų būti suformuojamas, išskyrus tuos atvejus, kai gulima ligoninėje". Tuomet dar kartą paklausiau: kodėl pas mus niekas nesuteikia davinio ir net neinformuoja apie tokią galimybę? "Čia turėtų būti ugdymo įstaigų reikalas. Mano funkcija yra skirti nemokamą maitinimą, o kaip jis paskirstomas vaikams, priklauso nuo švietimo įstaigų suformuotos tvarkos", - atsakė J. Šileikienė. Šioje vietoje grįžau prie tos pačios minties - Šilutės valdžia mūsų vaikų nemyli. O kur tos nepanaudotos lėšos nukeliauja? "Grįžta į biudžetą",- patikslino specialistė. Na va, kaip ūkiškai galima tvarkytis ir dar sutaupyti. Tik kieno sąskaitą? Vaikų...
Mūsų pokalbis tuom nesibaigė. Į kitus klausimus specialistė J. Šileikienė pažadėjo atsakyti raštu. Pažadėjo pateikti ir teisės aktus, kuriais remiasi Šilutės valdžia, nesuteikiant maisto davinių, dėl įvairių priežasčių negalintiems lankyti ugdymo įstaigos vaikams.
Praėjo 10 darbo dienų, tačiau atsakymo nesulaukiau jokio. Taip ir negavau konkretaus aiškinamojo rašto, kuriuo remiamasi, skirstant vaikams skirtus pinigėlius Šilutės rajone. Tokio teisės akto prašiau jau iš trečios įstaigos. Savo jėgomis jokiame savivaldybės rašte neaptikau sakinio pvz. "negalintiems ugdymo įstaigos lankyti pirmokams ir priešmokyklinukams maisto krepšeliai nebus formuojami" arba "nemokamas maistas skiriamas tik lankantiems vaikams". O liaudis sako: kas nedraudžiama, tas galima. Gal tik reikėtų didesnio valdininkų noro ir glaudesnio savivaldybės ir ugdymo įstaigų vadovų bedradarbiavimo šiuo klausimu?
Apibendrinat visą teisybės paieškų nuotykį, galėčiau teigti, kad skirtingai vaikus pasiekianti socialinė parama įvairiuose Lietuvos rajonose tik ižiebia neasantaikos ugnelę. Tėveliai lieka nesupratę, kuom jų atžalos prastesnės už kito rajono vaikus, nors įstatymai Lietuvoje turėtų būti taikomi visiems vienodai. Vaikai tampa nelygių teisių pavyzdžiu jau nuo pat mažumės. Apie kokią demokratinę visuomenę tuomet galime kalbėti?
Nuo 2021-ųjų pradžios mokyklose kol kas vyks tik nuotolinis ugdymas. Tad maisto krepšeliai tikrai pasieks vaikus, kurie turi teisę į nemokamą maitinimą, mums garantavo Šilutės Švietimo ir kultūros skyrius. O kaip bus su priešmokyklinukais, kuomet karantino metu rekomenduojama vaikų nevesti į darželius, taip niekas konkrečiai ir neatsakė.
Pirmiausia reikėtų paminėti, kad mokslo metų pradžioje, gavus sąskaitas, nustebau. Po valstybės skirto "nemokamo" maitinimo, užmokestis už vaiko ugdymą ir maitinimą ypatingai ženkliai nesumažėjo. Na, pats kaltas, iš pradžių nesusipratau, kad valstybė skirs tik pietus, o pusryčiai ir vakarienė ir toliau liks tėvelių finansiniu rūpesčiu. Tačiau, kol aiškinausi dėl maisto davinių, paaiškėjo, jog skirtingose rajonose užmokestis darželiuose už priešmokyklinukus skiriasi net po kelis kartus. Pvz. vienoje Klaipėdos rajono ugdymo įstaigoje už mėnesį priešmokyklinukų tėvelių yra prašoma sumokėti kiek daugiau nei 7 €. Tuo tarpu Švėkšnos darželyje ši suma siekia beveik 32 €. Tiesa, į šį mokestį paskaičiuotas ir ugdymas (0,40 € dienai). Kas man tikrai yra keista, nes priešmokyklinukams mokslas privalomas, o mūsų Konstitucija garantuoja nemokamą ugdymą. Bet grįžkime prie pagrindinės temos - maisto krepšelio į namus.
Ar tikrai už nelankytas dienas vaikučiai kitose vietovėse gauna maisto davinius? Bandant atsakyti į šį klausimą, reikėjo surinkti įrodymus. Ilgai jų ieškoti neteko. Keli pažįstami tėveliai iš kitų rajonų patvirtino - gauna. Taip pat feisbuke aptikau grupę, kurioje tėveliai iš visos Lietuvos dalinasi gautais maisto produktų krepšeliais. Buvo ir tokių, kurie guodėsi, jog niekada nieko nėra gavę. Kaip ir Švėkšnos ugdymo įstaigų vaikai, tiek lopšelyje-darželyje, tiek mokykloje. Paklausiau Švėkšnos lopšelio-darželio direktorės, kodėl priešmokyklinukams nėra suteikiamas maistas už praleistas dienas? Direktorė atsakė: "Nemokamus pietus gauna tik tie priešmokyklinio amžiaus vaikai, kurie tą dieną yra įstaigoje". Taip pat patikslino, jog kiekvienas rajonas priima skirtingus sprendimus, todėl ir tvarkos skiriasi. Padariau išvadą, kad mūsų rajono valdžia nusprendė nelepinti mažiausių rajono gyventojų ir nesuteikti jiems galimybės gauti pilną valstybės skirtą paketą, o kiti rajonai labiau suinteresuoti, jog visa parama pasiektų vaiką. Et, ką čia padarysi, kad jau taip, pagalvojau. Teisingumo dėlei reikėtų pridurti, kad priešmokyklinukai Švėkšnoje gauna įvairių sulčių pakelių arba sūrio, vaisių ir pnš., kuriuos parsineša suvalgyti į namus. Bet tai yra mažos normos, kurias gauna tik darželį lankantys tą dieną vaikai. Šie produktai lieka nuo valstybės remiamos dienos pietų sumos (1,90€).
Taip ir būtų pasibaigusios mano teisybės paieškos, jeigu ne vienas "bet". Pačioje Šilutėje pirmokų tėveliai pradėjo girtis gautais maisto daviniais. Pagalvojau: nieko sau, šilutiškius myli labiau, o švėkšniškiai turi "likti ant ledo". O rajonas tai tas pats...
Toliau sekė skambutis į Šilutės Švietimo ir kultūros skyrių. Teko pasikalbėti su vyriausiąja specialiste Vida Nemaniene. Specialistė paaiškino, jog daviniai priklauso tik tuo atveju, jeigu dėl COVID-19 vaikas priverstas būti saviizoliacijoje. Pasiteiravau, kodėl mano atveju (kaip ir kitų Švėkšnos tėvelių), net ir būnant saviizoliacijoje, niekas apie tokią galimybę neinformavo, o paklausus vietos direktorės, buvo paaiškinta, kad nepriklauso. Taip pat pateikiau konkrečių pavyzdžių, kad ir nebūnant saviizoliacijoje kitose rajonuose yra dalinami daviniai. Net ir už paankstintas dėl karantino vaikų atostogas yra skiriama. Paprašiau paaiškinti, kokiais motyvais remiasi Šilutės savivaldybės administracija, neskirdama tokių "dovanų". Specialistė pasiūlė šiais klausimais pasikonsultuoti su Socialinės paramos skyriumi, kuris ir yra atsakingas už nemokamą maitinimą.
Nieko nelaukdamas susisiekiau su ten dirbančia specialiste Justina Šileikiene. Po ilgo įžanginio pašnekesio išgirdau įdomų jos pasisakymą: "Jeigu serga vaikas, davinys kaip ir turėtų būti suformuojamas, išskyrus tuos atvejus, kai gulima ligoninėje". Tuomet dar kartą paklausiau: kodėl pas mus niekas nesuteikia davinio ir net neinformuoja apie tokią galimybę? "Čia turėtų būti ugdymo įstaigų reikalas. Mano funkcija yra skirti nemokamą maitinimą, o kaip jis paskirstomas vaikams, priklauso nuo švietimo įstaigų suformuotos tvarkos", - atsakė J. Šileikienė. Šioje vietoje grįžau prie tos pačios minties - Šilutės valdžia mūsų vaikų nemyli. O kur tos nepanaudotos lėšos nukeliauja? "Grįžta į biudžetą",- patikslino specialistė. Na va, kaip ūkiškai galima tvarkytis ir dar sutaupyti. Tik kieno sąskaitą? Vaikų...
Mūsų pokalbis tuom nesibaigė. Į kitus klausimus specialistė J. Šileikienė pažadėjo atsakyti raštu. Pažadėjo pateikti ir teisės aktus, kuriais remiasi Šilutės valdžia, nesuteikiant maisto davinių, dėl įvairių priežasčių negalintiems lankyti ugdymo įstaigos vaikams.
Praėjo 10 darbo dienų, tačiau atsakymo nesulaukiau jokio. Taip ir negavau konkretaus aiškinamojo rašto, kuriuo remiamasi, skirstant vaikams skirtus pinigėlius Šilutės rajone. Tokio teisės akto prašiau jau iš trečios įstaigos. Savo jėgomis jokiame savivaldybės rašte neaptikau sakinio pvz. "negalintiems ugdymo įstaigos lankyti pirmokams ir priešmokyklinukams maisto krepšeliai nebus formuojami" arba "nemokamas maistas skiriamas tik lankantiems vaikams". O liaudis sako: kas nedraudžiama, tas galima. Gal tik reikėtų didesnio valdininkų noro ir glaudesnio savivaldybės ir ugdymo įstaigų vadovų bedradarbiavimo šiuo klausimu?
Apibendrinat visą teisybės paieškų nuotykį, galėčiau teigti, kad skirtingai vaikus pasiekianti socialinė parama įvairiuose Lietuvos rajonose tik ižiebia neasantaikos ugnelę. Tėveliai lieka nesupratę, kuom jų atžalos prastesnės už kito rajono vaikus, nors įstatymai Lietuvoje turėtų būti taikomi visiems vienodai. Vaikai tampa nelygių teisių pavyzdžiu jau nuo pat mažumės. Apie kokią demokratinę visuomenę tuomet galime kalbėti?
Nuo 2021-ųjų pradžios mokyklose kol kas vyks tik nuotolinis ugdymas. Tad maisto krepšeliai tikrai pasieks vaikus, kurie turi teisę į nemokamą maitinimą, mums garantavo Šilutės Švietimo ir kultūros skyrius. O kaip bus su priešmokyklinukais, kuomet karantino metu rekomenduojama vaikų nevesti į darželius, taip niekas konkrečiai ir neatsakė.
