Gerda BELOKOPYTOVA
Naktis iš birželio 23-iosios į 24-ąją – magiška. Juk Joninės! Tai ne tik linksmybių metas, bet ir naktis, kupina magiškų, galbūt net mistinių elementų bei ypatingų gamtos dėsnių. Ir Joninių naktis juk trumpiausia. O ką apie šią taip mūsų protėvių garbintą šventę mano Jono vardo savininkai? Juk tądien jiems yra skiriamas ypatingas dėmesys.
Mūsų protėviai pagonybės laikais švęsdavo Rasos šventę. Tik atėjus krikščionybei ši šventė sutapatinta su šv. Jono varduvėmis. Joninių nakties išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles. Tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu.
Naktis iš birželio 23-iosios į 24-ąją – magiška. Juk Joninės! Tai ne tik linksmybių metas, bet ir naktis, kupina magiškų, galbūt net mistinių elementų bei ypatingų gamtos dėsnių. Ir Joninių naktis juk trumpiausia. O ką apie šią taip mūsų protėvių garbintą šventę mano Jono vardo savininkai? Juk tądien jiems yra skiriamas ypatingas dėmesys.
Mūsų protėviai pagonybės laikais švęsdavo Rasos šventę. Tik atėjus krikščionybei ši šventė sutapatinta su šv. Jono varduvėmis. Joninių nakties išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles. Tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu.
Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį.
Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje.
Joninių naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos kurdavo didžiulį laužą. Buvo manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.
O kaip Jonines švenčia mūsų dienų Jonai? Ar ši šventė jiems svarbi? Ar sulaukia sveikinimų? Ar ieško mistiškojo paparčio žiedo? Ir galbūt žino, kodėl tėvai jiems išrinko būtent tokį vardą?
Štai ką į šiuos klausimus atsakė mums visiems gerai pažįstami Jonai.
Jonas Bendžius, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius:
Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje.
Joninių naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos kurdavo didžiulį laužą. Buvo manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.
O kaip Jonines švenčia mūsų dienų Jonai? Ar ši šventė jiems svarbi? Ar sulaukia sveikinimų? Ar ieško mistiškojo paparčio žiedo? Ir galbūt žino, kodėl tėvai jiems išrinko būtent tokį vardą?
Štai ką į šiuos klausimus atsakė mums visiems gerai pažįstami Jonai.
Jonas Bendžius, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius:
,,Tikriausiai kaip susiformavę. Iš tikrųjų tai būtinai turi būti upė, degti laužas, paparčio ieškojimas. Kasmet jo ieškome. Paparčio žiedo dar neradome, nenorime nusivilti suradę.
Tądien jaučiu ypatingą artimųjų ir draugų dėmesį, visuomet sulaukiu daugybės sveikinimų.
Vardą man išrinko ne tėvai. Man jie sakė, kad buvo sugalvoję kitą vardą, bet važiuojant krikštyti krikšto mama mane vis dėlto pakrikštijo Jonu.
Jeigu atvirai kalbant, tai man ši šventė yra kaip ir vienintelė. Aš nelabai pripažįstu gimtadienių ar kitų švenčių. Jonines švęsti man labiausiai patinka“.
Janina Valienė, Šilutės r. savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja:
Tądien jaučiu ypatingą artimųjų ir draugų dėmesį, visuomet sulaukiu daugybės sveikinimų.
Vardą man išrinko ne tėvai. Man jie sakė, kad buvo sugalvoję kitą vardą, bet važiuojant krikštyti krikšto mama mane vis dėlto pakrikštijo Jonu.
Jeigu atvirai kalbant, tai man ši šventė yra kaip ir vienintelė. Aš nelabai pripažįstu gimtadienių ar kitų švenčių. Jonines švęsti man labiausiai patinka“.
Janina Valienė, Šilutės r. savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja:
,,Ypatingų tos dienos šventimo tradicijų neturiu. Ir pastaruoju metu Joninių nebešvenčiu. Anksčiau, kai turėjau uošvį Joną, mes rinkdavomės jo namuose ir visa šeima kartu paminėdavome šią dieną.
Nors aš pati neišskiriu šios dienos, tačiau artimieji ir draugai mane sveikina nuolat. Palepina kartais. Nustebina vainikais ant kabineto durų.
Janinos vardą man davė mama. Tuo metu ji skaitė knygą apie Janiną. Ji mamai labai patikusi, todėl man ir teko šis vardas. Tiesą sakant, aš tos knygos pavadinimo taip ir nesužinojau“.
Jonas Budreckas, Žemaičių Naumiesčio seniūnas:
Nors aš pati neišskiriu šios dienos, tačiau artimieji ir draugai mane sveikina nuolat. Palepina kartais. Nustebina vainikais ant kabineto durų.
Janinos vardą man davė mama. Tuo metu ji skaitė knygą apie Janiną. Ji mamai labai patikusi, todėl man ir teko šis vardas. Tiesą sakant, aš tos knygos pavadinimo taip ir nesužinojau“.
Jonas Budreckas, Žemaičių Naumiesčio seniūnas:
,,Oi susirenka daug giminių, draugų. Vieną kartą daugiau, kitą – mažiau. Tądien būna didžiuliai atlaidai, juose dalyvauju. Tradiciškai kasmet Jonines švenčiame namuose su artimaisiais. Kol vaikai buvo maži, laikydavomės Joninių šventimo tradicijų, kūrendavome laužą ir pan., o dabar jau mažiau tų tradicijų išliko.
Man ši šventė tikrai yra labai svarbi. Tuomet, kai aš gimiau, žmonės gimusiems naujagimiams dėdavo paprastus vardus. Tik dabar atsirado labai jau įmantrių.
Per savo gyvenimą esu radęs ne vieną paparčio žiedą. Žinoma, ne tikrąja šio žodžio prasme. Savuosius gyvenimo paparčio žiedelius aš jau esu atradęs“.
Jonas Jaunius, 2007–2011 m. Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas:
Man ši šventė tikrai yra labai svarbi. Tuomet, kai aš gimiau, žmonės gimusiems naujagimiams dėdavo paprastus vardus. Tik dabar atsirado labai jau įmantrių.
Per savo gyvenimą esu radęs ne vieną paparčio žiedą. Žinoma, ne tikrąja šio žodžio prasme. Savuosius gyvenimo paparčio žiedelius aš jau esu atradęs“.
Jonas Jaunius, 2007–2011 m. Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas:
,,Neturiu ypatingų Joninių šventimo tradicijų ir labai nevienodai švenčiu, žiūrint, kaip kokie metai. Juk nebūtina atsistoti vidury aikštės ir šaukti, galima ir vienam šią dieną ypatingai praleisti.
Man ši šventė labiau reikšminga ne dėl vardo, o dėl to, kad aš pagal prigimtį ir profesiją esu kaip ir astronomas. Tai yra trumpiausia naktis. Ji kaip gamtos ciklo, dalis žmogaus gyvenimo, reikšmingas reikalas. O tas išoriškas šventimas su giminėm ir draugais kartais būna didesnis, kartais – mažesnis. Man labiau reikšminga rasti laiko pabūti pačiam su savimi ir pajausti bei palaikyti ryšį su gamta.
Tiesa, kasmet sulaukiu nemažai sveikinimų vardo dienos proga. Aplinkiniai neužmiršta to vardo. O jį, kiek žinau, man tėvai išrinko pagal senelį, nes jis taip pat buvo Jonas. Tai tarsi tęstinė linija. Savąjį paparčio žiedą aš jau atradau“.
Jonas Girskis, Švėkšnos specialiosios mokyklos istorijos mokytojas, internetinio portalo sveksnosnaujienos.lt įkūrėjas:
Man ši šventė labiau reikšminga ne dėl vardo, o dėl to, kad aš pagal prigimtį ir profesiją esu kaip ir astronomas. Tai yra trumpiausia naktis. Ji kaip gamtos ciklo, dalis žmogaus gyvenimo, reikšmingas reikalas. O tas išoriškas šventimas su giminėm ir draugais kartais būna didesnis, kartais – mažesnis. Man labiau reikšminga rasti laiko pabūti pačiam su savimi ir pajausti bei palaikyti ryšį su gamta.
Tiesa, kasmet sulaukiu nemažai sveikinimų vardo dienos proga. Aplinkiniai neužmiršta to vardo. O jį, kiek žinau, man tėvai išrinko pagal senelį, nes jis taip pat buvo Jonas. Tai tarsi tęstinė linija. Savąjį paparčio žiedą aš jau atradau“.
Jonas Girskis, Švėkšnos specialiosios mokyklos istorijos mokytojas, internetinio portalo sveksnosnaujienos.lt įkūrėjas:
,,Ypatingų šventimo tradicijų neturiu, nes vasarą tekdavo darbuotis užsienyje. O ten ši šventė būna nedidelė. Nors, tiesą sakant, Jonai turi du gimtadienius: vienas tikrasis, o kitas – Joninės. Taigi dovanų ir sveikinimų sulaukiu dukart per metus.
Aš šios šventės ypatingai nesureikšminu. Žinoma, yra malonu, kad yra tokia diena, kai pažįstami tave sveikina.
Mūsų šeimos tradicija – Jono vardo perdavimas. Mano senelis buvo Jonas, prosenelis bei proprosenelis taip pat. Anksčiau, vaikystėje, nebuvo labai malonu nešioti tokį vardą. Kai kam pasakydavai, dar ir nepatikėdavo. O dabar jau visai nieko. Pastebėjau, kad šis vardas vėl populiarus.
Savąjį paparčio žiedą aš beveik jau esu suradęs, bet ir šiemet jo ieškosiu. Kaip ir kasmet ieškosime laimės“.
Jonas Purlys, Lietuvos ir Šilutės r. savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas:
Aš šios šventės ypatingai nesureikšminu. Žinoma, yra malonu, kad yra tokia diena, kai pažįstami tave sveikina.
Mūsų šeimos tradicija – Jono vardo perdavimas. Mano senelis buvo Jonas, prosenelis bei proprosenelis taip pat. Anksčiau, vaikystėje, nebuvo labai malonu nešioti tokį vardą. Kai kam pasakydavai, dar ir nepatikėdavo. O dabar jau visai nieko. Pastebėjau, kad šis vardas vėl populiarus.
Savąjį paparčio žiedą aš beveik jau esu suradęs, bet ir šiemet jo ieškosiu. Kaip ir kasmet ieškosime laimės“.
Jonas Purlys, Lietuvos ir Šilutės r. savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas:
,,Visuomet stengiamės, kad Rasos būtų šventė, kad būtų galima padainuoti, pašokti. Kartais padarome sceną vieno ar dviejų žmonių pasirodymui. Susirenka draugai, pažįstami. Kasmet vis kitaip.
Žinoma, aš kiekvienais metais prieš saulėlydį išverdu plovą, o vidurnaktį – Joninių laužas.
Paparčio žiedo ieškojimas yra labiau simbolinis. Mano paparčio žiedai jau seniai surasti, čia daugiau jaunimo žaidimas.
Man ši šventė labiau svarbi filosofiškai. Tai yra virsmo metas, vieno pagrindinių gamtos dėsnių šventė, kuri švenčiama nuo neatmenamų laikų tik formos, matyt, buvo šiek tiek kitokios“.
Joninių nakties burtai
Jaunimas Joninių naktį šokinėdavo per laužą. Buvo manoma, jei mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis, jie šiemet susituoks.
Netekėjusios merginos vidurnaktį į upę ar ežerą paleisdavo po du vainikus. Buvo manoma, jei vainikai išsiskirs – mergina išsiskirs su savo mylimuoju, jei susiglaus – ištekės už jo. Buvo leidžiama ir po vieną vainikėlį su žvakute. Manyta, jei vainikėlis plaukia, tai mergina ištekės. O jei vainikėlis sustoja, dar šiais metais nesusiras vyro. Merginos naktį burdavosi ir iš žolynų. Skaičiuodavo ramunės žiedlapius, žiedus puokštėje (myli, nemyli arba jei porinis skaičius – susiras porą, jei neporinis – dar ne).
Žinoma, aš kiekvienais metais prieš saulėlydį išverdu plovą, o vidurnaktį – Joninių laužas.
Paparčio žiedo ieškojimas yra labiau simbolinis. Mano paparčio žiedai jau seniai surasti, čia daugiau jaunimo žaidimas.
Man ši šventė labiau svarbi filosofiškai. Tai yra virsmo metas, vieno pagrindinių gamtos dėsnių šventė, kuri švenčiama nuo neatmenamų laikų tik formos, matyt, buvo šiek tiek kitokios“.
Joninių nakties burtai
Jaunimas Joninių naktį šokinėdavo per laužą. Buvo manoma, jei mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis, jie šiemet susituoks.
Netekėjusios merginos vidurnaktį į upę ar ežerą paleisdavo po du vainikus. Buvo manoma, jei vainikai išsiskirs – mergina išsiskirs su savo mylimuoju, jei susiglaus – ištekės už jo. Buvo leidžiama ir po vieną vainikėlį su žvakute. Manyta, jei vainikėlis plaukia, tai mergina ištekės. O jei vainikėlis sustoja, dar šiais metais nesusiras vyro. Merginos naktį burdavosi ir iš žolynų. Skaičiuodavo ramunės žiedlapius, žiedus puokštėje (myli, nemyli arba jei porinis skaičius – susiras porą, jei neporinis – dar ne).
