Didžiulė neaptverta, apaugusi teritorija bei akyse nykstantys kadaise didybe ir gyvybe pulsavę Vilkėno dvaro rūmai, kiti apleisti pastatai, po kuriuos palandžioti vis veržiasi prašalaičiai. Tokį turtą įsigijo sutuoktiniai Olga Prokofieva ir Aidas Guzauskas. Kaip save patys pristato naujieji Vilkėno dvaro šeimininkai, jie nėra nei milijonieriai, nei oligarchai. "Tik pamačius Vilkėno dvarą, negalėjome praeiti pro šalį - nusprendėme surizikuoti", - sako Olgos ir Aido šeima. Jų vizijoje - visų dvaro pastatų remontas, išlaikant XIX a. tradicijas. Pasak Aido, dvaras ir parkas turėtų tapti patraukliu kultūros centru be politikos ir rasių skirstymo. "Juk pasinėrimas į kultūrą, meną labai atgaivina, o žmonėms to dabar labai trūksta", - teigė A. Guzauskas.
|
|
Vilkėno dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1695 m., tada jis buvo pavaldus Švėkšnos dvarui. Dvaro, kaip savarankiško subjekto, istorija prasideda 1820 m., kuomet Švėkšnos dvaro savininkas Jurgis Pliateris padalino jį į keturias dalis savo sūnums. Vilkėnai atiteko Pranciškui. Jo sūnus Aleksandras pastatydino iki šiol stovinčius neorenesanso stiliaus dviejų aukštų rūmus.
|
Pats dvaras Pliaterių globoje išliko iki XX a. pirmos pusės. XX a. Lietuvos istorijoje kupinas skaudžios patirties, pėdsakus paliko I ir II pasauliniai karai, Vokietijos nacionalistų vykdyta politika, sovietizacija. Sudėtingas laikmatis paliko žymę ir Vilkėno dvaro istorijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais dvare šeimininkavo vokiečiai. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas ir jame apgyvendinti Rusijos kariuomenės daliniai. 1947 m. dvaro rūmuose buvo įkurti vaikų namai, vyko pamokos.
Po to, kai dvaro rūmai 1980 m. atiteko Šilutės hidraulinių pavarų gamyklai, dvaro grožis ėmė sparčiai blėsti.
Panašu, kad rūmų laukė toks likimas, kaip ir daugelio Lietuvos dvarų – išnykimas nuo žemės paviršiaus. Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras grįžo į tikrųjų šeimininkų Pliaterių rankas. Atkūrus teisę į nuosavybę, Švėkšnos dvarą atsiėmė grafienė Felicija Laima Broel – Pliaterienė. 2007 m. grafienės iniciatyva rūmai vėl atgavo dalį didybės. Buvo suremontuotas pastatas, tačiau statinio vidus liko baisios būklės, o iš kažkada buvusio nuostabaus grožio parko liko tik vardas. Vilkėno dvaro kompleksas ir toliau deramai neprižiūrimas nyko akyse. Rūmų vidus buvo draskomas. Išorė pamažų grįžo į būklę iki remonto.
Grafienės F. L. Pliaterienės gyvybė užgeso 2015 metų spalį Vašingtone, jai buvo 94-eri. Grafienei mirus, ilgą laiką vyko jos turto dalybos tarp paveldėtojų, kol buvo nuspręsta Vilkėno dvarą parduoti.
2022 m. lapkričio 29 d. prasidėjo naujas dvaro gyvavimo etapas - pasirašyta Vilkėno dvaro pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo metu Olga ir Aidas įsigijo:
> 1897 metų statybos dvaro rūmus, bendras plotas 1300 м²;
> arklides, kuriuose sovietmetį veikė mokykla;
> medinį namą, 1890 m.;
> pastatas - sandėlys, XIX a. pabaiga;
> apaugęs parkas, 20.7 ha.
Nors pastatai avarinės būklės, naujieji dvarininkai nestokoja humoro: "Mūsų džiaugsmui, dar ne viską spėjo išvogti. Ne visus langus išdaužė - kai kuriuos dar galėsim restauruoti. Darbo bus daug, bet esame nusiteikę ryžtingai. Žingsnis po žingsnio atkursime buvusį grožį. Remonto bei statybos darbai mūsų nebaugina, tai - mūsų gyvenimo būdas".
Remontas, statybos ir senovė nėra svetima, visiškai nežinoma sfera dvaro pirkėjams. Aidas dirba statybų versle. Žmona Olga yra dviejų knygų apie senovinius ir pamirštus namų apyvokos daiktus autorė: „Pamirštų daiktų pasaulis“ ir „Pamirštų daiktų paslaptys ir istorija“. Edukacinio renginių ciklo „Senojo dvaro šventės ir kasdienybė“, skirto Europos ir Rusijos didikų tradicijoms, kultūrai ir papročiams, autorė ir vedėja.
Olga ir Aidas - tarptautinė šeima. Šeimos galva Aidas gimė ir augo Lietuvoje. Išsilavinimą įgijo Lietuvoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kurioje praleido daug gyvenimo metu drauge su žmona Olga. Menotyrininkė gimė ir augo Rusijoje, o vėliau likimo vingiai nuvedė ją į Lietuvą. Pora turi dukrą Olgą-Mariją, kuri gimė Londone. Savo šeimos nariais trijulė laiko ir du anglų kurtus: Dorfiną ir jo sūnų Grėjų.
Beje, taip jau sutapo, kad rūmų statytojas grafas Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris vedęs Mariją Ciechanovską savo dukrai taip pat suteikė Olgos Marijos vardą (pilnas vardas Olga Marija Liudvika Kazimira Teodora - aut. patikslinimas). Dar vienas sutapimas - panašus herbas. Vienas iš Švėkšnos valdytojų grafų skiriamųjų ženklų, kuris išskaptuotas ir stogastulpyje Švėkšnos centre, irgi labai panašus į Aido prosenelių didikų Urbanavičių giminės herbą. Kaip pasakojo Aidas, jo prosenelė būdavo dažna viešnia ir Vilkėno dvare.
Nieko nelaukę naujieji šeimininkai jau įveikė pirmąsias pakopas savo didžiosios svajonės link. Sausio mėnesio pabaigoje Vilkėno kaime geodezininkas atmatavo tikslias dvaro sklypo plotų ribas. Sekantis etapas - pastatyti tvorą nuo vandalų ir išvalyti parką, kad lankytojai galėtų džiaugtis rūmų grožiu.
Darbo laukia tikrai daug. Nors 2007 metais restauruota dvaro išorė, tačiau tuo prikėlimo darbai tuomet ir baigėsi. Per paskutinius 7 metus dvaras pasikeitė neatpažįstamai. Ne kartą čia apsilankė vandalai ar grobstytojai. Išdaužyta daug langų. Kai kurie langai užkalti, bet nemažai jų žiojėja kiauri ir netrukdo įsibrauti neprašytiems svečiams ar patalpas ardyti lietui bei šalčiui. Rūmus jau baigia užgožti užžėlę krūmai ir medžiai.
Sunaikinti lengva, tik sunku atkurti. Bet Olga ir Aidas tiki, kad meilė gali atkurti tai, ką kiti sugriovė: "iš visos širdies mylime Vilkėno dvarą. Kad ir kaip bijojome, nusprendėme sustabdyti dvaro naikinimą ir pabandyisime jį atkurti. Gal daugeliui iš jūsų mes atrodysime išprotėję, kad ėmėmės šio projekto, bet mes nebijome."
Kaip seksis naujiesiems dvarininkams įveikti prisiimtą iššūkį, galėsite stebėti feisbuko puslapyje - Vilkėno Dvaras - Vilkėnas Manor. Šeimininkai čia supažindins su įdomiais faktais iš Vilkėnų dvaro istorijos; dvaro rekonstrukcijos eiga; skelbs paskutines naujienas apie dvaro likimą iš pirmų lūpų; galėsite tiesiog gerai praleisti laiką su bendraminčiais. Pranešimai puslapyje bus skelbiami lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Kviečiame pamėgti.
Tikėkime, jog mes visi tapsime nuostabaus Vilkėno dvaro virsmo liudininkais.
