Buvęs dramos būrelio artistas, atlikęs Raupio vaidmenį „Velnio nuotaikoje“, būgnininkas, išmokęs anuomet ir keletą akordų akordeonu, dirbęs zootechniku, darbo terapijos instruktoriumi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, vėliau kepęs duoną ir ją pardavinėjęs Sovietske, o taip pat vežęs šalikus į tolimąjį Sibirą, dar vėliau restauravęs žigulių šarnyrus, dabar remontuojantis automobilius, pučiantis jų padangas, supirkinėjantis metalo laužą bei obuolius… Tačiau kad ir ką bedarytų – vis vien širdyje artistas bei muzikantas, be kurio neapsieina dažnas renginys Švėkšnoje. Ypač, kai reikia muzikos, įgarsinimo ar pagalbos valdant aparatūrą.
Tai labai toli gražu ne viskas, tačiau taip keliais žodžiais būtų galima apibudintį švėkšniškį iki kaulų smegenų Vytautą Raibį, vardinant jo darbus ir veiklą. O jo sumanytas Vestuvių muzikantų festivalis patraukė ir visos Lietuvos dėmesį: šiais metais Švėkšnoje jis jau surengtas penktą kartą. Vytautui pasiūlius, o švėkšniškiams pritarus, nuo 2015 metų Švėkšna paskelbta ir Lietuvos vestuvių sostine.
Nors susėdus pokalbiui V.Raibys tiesiai ir nepasakė, tačiau iš jo pasakojimo buvo galima suprasti, kad jam visą gyvenimą norėjosi gyventi laisvai, nepriklausant nuo kitų. Gali būti, kad toks bruožas paveldėtas.
Toliau: Silaineskrastas.lt "Neilgas pasakojimas apie Vestuvių muzikantų festivalio Švėkšnoje sumanytoją"
Nors susėdus pokalbiui V.Raibys tiesiai ir nepasakė, tačiau iš jo pasakojimo buvo galima suprasti, kad jam visą gyvenimą norėjosi gyventi laisvai, nepriklausant nuo kitų. Gali būti, kad toks bruožas paveldėtas.
Toliau: Silaineskrastas.lt "Neilgas pasakojimas apie Vestuvių muzikantų festivalio Švėkšnoje sumanytoją"
