Nida laikoma vertybe ir išskirtinio grožio kraštu ne tik jos vietinių gyventojų ir miestelio svečių akimis, bet ir reikšmingų Europos institucijų sprendimais. Tai rodo faktas, kad 2000 metais visa Kuršių nerija (kuriai priklauso ir Nida) buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Nida yra ypatinga unikalių kultūros ir gamtos savybių gausa, ji iki šiol išlaikiusi savo kultūrinę svarbą, istorines funkcijas ir savitą atmosferą.
https://www.nidos-gaiva.lt/poilsis-nidoje/
https://www.nidos-gaiva.lt/poilsis-nidoje/
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Gamta ir geografija
Oficialiuose šaltiniuose Nida pristatoma gana abstrakčiai – Kuršių nerijos gyvenvietė, Neringos miesto administracinis centras, tarp dviejų valstybių (Lietuvos ir Rusijos) esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys. Geografijos atžvilgiu Nida priklauso Kuršių nerijai (kurios ilgis – 98 km, o plotis apie 4 km) ir yra laikoma smėlio kopų pusiasaliu, kuriame žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais. Tačiau žmonių – vietinių gyventojų, turistų ir svečių – Nida apibūdinama žymiai vaizdingiau. Nida laikoma gražiausiu Lietuvos miestu, unikaliu Baltijos kurortu, kurį supa gamtos ramybė, vertingi objektai ir senąja žvejų kultūra alsuojanti atmosfera. Nida išskirtinė ir savo geografine padėtimi – ji išsidėsčiusi tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Mažame miestelyje darniai derantys vandens telkiniai padeda sukurti harmoningą vaizdą, į kurį žiūrint pailsi ir kūnas, ir siela.
Nidos gamta yra išties ypatinga. Čia galima pasigrožėti tokiais gamtos turtais, kurių nėra jokioje kitoje Europos šalyje. Ar esate matę Mirties slėnį? Ar esate susipažinę su Parnidžio kopa, ant kurios stūgso saulės laikrodis (kurį 1999 metais buvo suniokojęs uraganas)? Ar grožėjotės Didžiąja kopa? Žaliuojančiais šimtamečiais pušynais? Urbo kalnu su Nidos švyturiu? Ar jautėte tarp pirštų byrantį unikalų kopų smėlį? Ar sėmėtės ramybės vaikščiodami Kuršių marių pakrante? Ar jautėte, kaip gniaužia kvapą didingas vaizdas į Baltijos jūrą, kurį žymusis Tomas Manas pavadino „itališku vaizdeliu“? Tiek pamačius nesunku susidaryti įspūdį apie Nidos gamtą ir geografiją. Nesunku suprasti, kodėl šį kraštą mėgo tiek daug menininkų ir žymių asmenybių. Ne veltui Nidoje lankęsis Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras taip susižavėjo Nidos kopomis, taip jomis gerėjosi, kad buvo vertas skulptūros – „Sartras kovoja su vėju Kuršių nerijoje“.
Nida – tai vieta, kurioje ypač stipriai jaučiama miesto ir gamtos dermė; kur su tyro Kuršių nerijos pušynų oro įkvėpimu prisipildoma daugiau energijos ir pozityvumo.
Istoriniai ypatumai
Visa Nida tiesiog alsuoja senąja žvejų kultūra ir unikalumu. Vaikščiojant po Nidą matyti išskirtinės architektūros pastatai, ryškūs (mėlynai raudoni) namukai. O dar geriau susipažinti su istoriniu senųjų žvejų gyvenimu galima apsilankant senojo žvejo etnografinėje sodyboje. Čia įrengta XX pr. etnografinė ekspozicija, pristatanti to meto žvejų buitį: name yra originalūs baldais, pristatomi buityje naudoti daiktai; o kieme eksponuojamos autentiškos žvejų valtys ir žymusis kurėnas – tvirtas žvejų laivas. Taip pat su Nidos istoriniais ypatumais galima susipažinti aplankant vėtrungių galeriją, kur pristatoma vėtrungių atsiradimo istorija ir raida, gausu Kuršių nerijos simbolių. O geriausiai Nida nuo jos atsiradimo laikų pristatoma Kuršių nerijos istoriniame muziejuje.
Kultūrinis gyvenimas
Kultūrinis gyvenimas Nidoje vyksta visais metų laikais – čia organizuojama gausybė renginių, kurie jau tapę tarptautiniais ir tradiciniais, todėl sutraukia būrius žmonių. Prieš vykstant ilsėtis ir susipažinti su Nida, aktualu renginiais pasidomėti iš anksto. Išsirinkite tai, kas labiausiai jaudina širdį: muzikos ar literatūros festivalius, diskusijas ar forumus, kino filmų peržiūras, tapybos, fotografijos ar kitų meno rūšių pristatymus, senųjų amatų pristatymo renginius ar kt.
Norisi aplankyti Nidos kraštą?
Atvykti į Nidą rekomenduojama ilgesniam laikui, kad spėtumėte ne tik susipažinti su kraštu ir jo savitumu, bet ir kokybiškai pailsėti. Nakvynė Nidoje – tai klausimas, kurį nesunku išspręsti, jei tuo užsiimama iš anksto. Poilsio namų „Nidos gaiva“ kambarių ar apartamentų rezervacija labai patogi: internetu https://www.nidos-gaiva.lt/rezervacija-internetu/, telefonu (8-633) 12222 arba el. paštu [email protected].
Gamta ir geografija
Oficialiuose šaltiniuose Nida pristatoma gana abstrakčiai – Kuršių nerijos gyvenvietė, Neringos miesto administracinis centras, tarp dviejų valstybių (Lietuvos ir Rusijos) esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys. Geografijos atžvilgiu Nida priklauso Kuršių nerijai (kurios ilgis – 98 km, o plotis apie 4 km) ir yra laikoma smėlio kopų pusiasaliu, kuriame žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais. Tačiau žmonių – vietinių gyventojų, turistų ir svečių – Nida apibūdinama žymiai vaizdingiau. Nida laikoma gražiausiu Lietuvos miestu, unikaliu Baltijos kurortu, kurį supa gamtos ramybė, vertingi objektai ir senąja žvejų kultūra alsuojanti atmosfera. Nida išskirtinė ir savo geografine padėtimi – ji išsidėsčiusi tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Mažame miestelyje darniai derantys vandens telkiniai padeda sukurti harmoningą vaizdą, į kurį žiūrint pailsi ir kūnas, ir siela.
Nidos gamta yra išties ypatinga. Čia galima pasigrožėti tokiais gamtos turtais, kurių nėra jokioje kitoje Europos šalyje. Ar esate matę Mirties slėnį? Ar esate susipažinę su Parnidžio kopa, ant kurios stūgso saulės laikrodis (kurį 1999 metais buvo suniokojęs uraganas)? Ar grožėjotės Didžiąja kopa? Žaliuojančiais šimtamečiais pušynais? Urbo kalnu su Nidos švyturiu? Ar jautėte tarp pirštų byrantį unikalų kopų smėlį? Ar sėmėtės ramybės vaikščiodami Kuršių marių pakrante? Ar jautėte, kaip gniaužia kvapą didingas vaizdas į Baltijos jūrą, kurį žymusis Tomas Manas pavadino „itališku vaizdeliu“? Tiek pamačius nesunku susidaryti įspūdį apie Nidos gamtą ir geografiją. Nesunku suprasti, kodėl šį kraštą mėgo tiek daug menininkų ir žymių asmenybių. Ne veltui Nidoje lankęsis Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras taip susižavėjo Nidos kopomis, taip jomis gerėjosi, kad buvo vertas skulptūros – „Sartras kovoja su vėju Kuršių nerijoje“.
Nida – tai vieta, kurioje ypač stipriai jaučiama miesto ir gamtos dermė; kur su tyro Kuršių nerijos pušynų oro įkvėpimu prisipildoma daugiau energijos ir pozityvumo.
Istoriniai ypatumai
Visa Nida tiesiog alsuoja senąja žvejų kultūra ir unikalumu. Vaikščiojant po Nidą matyti išskirtinės architektūros pastatai, ryškūs (mėlynai raudoni) namukai. O dar geriau susipažinti su istoriniu senųjų žvejų gyvenimu galima apsilankant senojo žvejo etnografinėje sodyboje. Čia įrengta XX pr. etnografinė ekspozicija, pristatanti to meto žvejų buitį: name yra originalūs baldais, pristatomi buityje naudoti daiktai; o kieme eksponuojamos autentiškos žvejų valtys ir žymusis kurėnas – tvirtas žvejų laivas. Taip pat su Nidos istoriniais ypatumais galima susipažinti aplankant vėtrungių galeriją, kur pristatoma vėtrungių atsiradimo istorija ir raida, gausu Kuršių nerijos simbolių. O geriausiai Nida nuo jos atsiradimo laikų pristatoma Kuršių nerijos istoriniame muziejuje.
Kultūrinis gyvenimas
Kultūrinis gyvenimas Nidoje vyksta visais metų laikais – čia organizuojama gausybė renginių, kurie jau tapę tarptautiniais ir tradiciniais, todėl sutraukia būrius žmonių. Prieš vykstant ilsėtis ir susipažinti su Nida, aktualu renginiais pasidomėti iš anksto. Išsirinkite tai, kas labiausiai jaudina širdį: muzikos ar literatūros festivalius, diskusijas ar forumus, kino filmų peržiūras, tapybos, fotografijos ar kitų meno rūšių pristatymus, senųjų amatų pristatymo renginius ar kt.
Norisi aplankyti Nidos kraštą?
Atvykti į Nidą rekomenduojama ilgesniam laikui, kad spėtumėte ne tik susipažinti su kraštu ir jo savitumu, bet ir kokybiškai pailsėti. Nakvynė Nidoje – tai klausimas, kurį nesunku išspręsti, jei tuo užsiimama iš anksto. Poilsio namų „Nidos gaiva“ kambarių ar apartamentų rezervacija labai patogi: internetu https://www.nidos-gaiva.lt/rezervacija-internetu/, telefonu (8-633) 12222 arba el. paštu [email protected].
Užsakymo Nr. E-00147
