Litera.lt nuotr. Padiskutuoti apie bendruomenes, jų reikšmę, siekius, veiklą ir naudą kraštui bei valstybei susirinkta Ramučiuose. Viešnios teisėmis diskusijoje dalyvavo ir švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Ona Pintverienė.
Pateikiame ištrauką iš gerb. O. Pintverienės pasisakymo.
Pateikiame ištrauką iš gerb. O. Pintverienės pasisakymo.
Ona Pintverienė:
– Švėkšnos seniūnijos bendruomenė – tai 3600 gyventojų, Švėkšnos miestelio – 2000 gyventojų. Tačiau yra ir Inkaklių, Stemplių kaimų bendruomenės su savo reikalais. Švėkšnoje yra dviejų mokyklų, didelės ligoninės, neįgaliųjų, šokių kolektyvo „Šalna“, sporto klubo „Meška“ bendruomenės. Didelė įvairovė. Ją papildo ir švėkšniškių draugija „Tėviškė“, įkurta Justino Čeliausko 1924 metais Čikagoje.
Kai 1925 metais Švėkšna nudegė, ten rinko aukas nukentėjusiems švėkšniškiams. 1969 metais buvusi Švėkšnos mokyklos direktorė Alicija Rugytė Čikagoje atnaujino „Tėviškės“ veiklą. Po to Petras Čeliauskas įkūrė švėkšniškių „Tėviškės“ klubą su ženkleliu ir kita atributika. Tiek ištakų... O kultūrinė veikla vyksta per Švėkšnos mokyklą baigusius žmones, jų ryšius ir norą prisidėti. Rašytojai pristato savo knygas, rengiamos dailės darbų parodos, vyksta koncertai. Nėra Švėkšnoje kultūros namų... Turime ryšius su Šilutės Hermano Zudermano klubu, Klaipėdos universitetu. Petras Čeliauskas išleido enciklopediją, dabar rašo mokyklos istoriją. Ruošiamės savos kūrybos skaitymo vakarui, laukiame susitikimo su rašytoju. Padeda vietos lietuvių kalbos mokytojos, buvę ir dabartiniai mokiniai.
Dirbu ir džiaugiuosi. Kai reikia, susirenkame pinigų, nes metinis mokestis – mažas: po litą iš pensininkų, po 5 – iš kitų.
Jonas Jaunius:
– Akivaizdu, kad „Tėviškės“ draugija daug veikia kultūros srityje. Įdomu, ar seniūnija derina su draugija kitus reikalus, pavyzdžiui, socialinės paramos ar kitokius?
Ona Pintverienė:
– Vyksta daug susitikimų, Švėkšna turi daug gerbtinų tradicijų, kurių puoselėjimas rūpi visiems. Štai paskutinio skambučio dieną gimnazistai būna su tautiniais rūbais. Taip buvo net sovietmečiu! Tekdavo skolintis iš kitų kultūros namų, net iš bažnyčios...
Miestelis turi tradiciją padėti gėlių ant mokytojų kapų. Tai irgi Švėkšnos bendruomenės tradicija. Myliu Švėkšną, labai myliu savo mokinius, visus vadinu mažybiniais vardais, taip pat ir Edvarduką (diskusijų klubo narys Edvardas Jurjonas – aut. pastaba).
Antanas Čepys:
– Ar bendruomeniškumas bręsta ir išsaugomas esant tam tikram meilės jausmui?
Ona Pintverienė:
– Taip, mūsų seniūnas Alfonsas Šeputis, bet kuris kitas švėkšniškis nepravažiuos Saugose pro stovintį pakelėje žmogų – sustos, jeigu reikia, paveš. Aš džiaugiuosi, kad mes Švėkšnoje turime bendruomenę, kurią kartais atvykusieji pavadina „turinčia smetoniškos auros“.
– Švėkšnos seniūnijos bendruomenė – tai 3600 gyventojų, Švėkšnos miestelio – 2000 gyventojų. Tačiau yra ir Inkaklių, Stemplių kaimų bendruomenės su savo reikalais. Švėkšnoje yra dviejų mokyklų, didelės ligoninės, neįgaliųjų, šokių kolektyvo „Šalna“, sporto klubo „Meška“ bendruomenės. Didelė įvairovė. Ją papildo ir švėkšniškių draugija „Tėviškė“, įkurta Justino Čeliausko 1924 metais Čikagoje.
Kai 1925 metais Švėkšna nudegė, ten rinko aukas nukentėjusiems švėkšniškiams. 1969 metais buvusi Švėkšnos mokyklos direktorė Alicija Rugytė Čikagoje atnaujino „Tėviškės“ veiklą. Po to Petras Čeliauskas įkūrė švėkšniškių „Tėviškės“ klubą su ženkleliu ir kita atributika. Tiek ištakų... O kultūrinė veikla vyksta per Švėkšnos mokyklą baigusius žmones, jų ryšius ir norą prisidėti. Rašytojai pristato savo knygas, rengiamos dailės darbų parodos, vyksta koncertai. Nėra Švėkšnoje kultūros namų... Turime ryšius su Šilutės Hermano Zudermano klubu, Klaipėdos universitetu. Petras Čeliauskas išleido enciklopediją, dabar rašo mokyklos istoriją. Ruošiamės savos kūrybos skaitymo vakarui, laukiame susitikimo su rašytoju. Padeda vietos lietuvių kalbos mokytojos, buvę ir dabartiniai mokiniai.
Dirbu ir džiaugiuosi. Kai reikia, susirenkame pinigų, nes metinis mokestis – mažas: po litą iš pensininkų, po 5 – iš kitų.
Jonas Jaunius:
– Akivaizdu, kad „Tėviškės“ draugija daug veikia kultūros srityje. Įdomu, ar seniūnija derina su draugija kitus reikalus, pavyzdžiui, socialinės paramos ar kitokius?
Ona Pintverienė:
– Vyksta daug susitikimų, Švėkšna turi daug gerbtinų tradicijų, kurių puoselėjimas rūpi visiems. Štai paskutinio skambučio dieną gimnazistai būna su tautiniais rūbais. Taip buvo net sovietmečiu! Tekdavo skolintis iš kitų kultūros namų, net iš bažnyčios...
Miestelis turi tradiciją padėti gėlių ant mokytojų kapų. Tai irgi Švėkšnos bendruomenės tradicija. Myliu Švėkšną, labai myliu savo mokinius, visus vadinu mažybiniais vardais, taip pat ir Edvarduką (diskusijų klubo narys Edvardas Jurjonas – aut. pastaba).
Antanas Čepys:
– Ar bendruomeniškumas bręsta ir išsaugomas esant tam tikram meilės jausmui?
Ona Pintverienė:
– Taip, mūsų seniūnas Alfonsas Šeputis, bet kuris kitas švėkšniškis nepravažiuos Saugose pro stovintį pakelėje žmogų – sustos, jeigu reikia, paveš. Aš džiaugiuosi, kad mes Švėkšnoje turime bendruomenę, kurią kartais atvykusieji pavadina „turinčia smetoniškos auros“.
