Švėkšniškiai, „Tėviškės“ draugijos nariai, kiekvienais metais susirenka paminėti Knygnešio dieną. Ir šiemet, kovo 16 dieną, į Švėkšnos seniūnijos salę rinkosi draugijos nariai, atėjo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Martinkus, kuris finansiškai parėmė vakare dalyvaujantį ansamblį. Šios dienos proga čia vyko pokalbių ir muzikos vakaras „Ievos Simonaitytės gyvenimo takais…“ Savo mintimis dalijosi viešnia iš Priekulės, I.Simonaitytės memorialinio muziejaus vedėja Laima Lemežienė. Vakare koncertavo mišrus vokalinis ansamblis „Viržis“ iš Veiviržėnų (vadovai Žibutė Sukackienė ir Regimantas Šilinskas).
Knygnešių atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Po to V.Astrauskienė, draugijos pirmininkė, pristatė naują prof. Domo Kauno knygą „Aš esu Etmės Evė“. Knyga išleista minint Ievos Simonaitytės gimimo 120 – ųjų metinių sukaktį. Papasakojo, kad 57-ių rašytojos, Mažosios Lietuvos metraštininkės amžininkų liudijimus užrašė ir rinkinį sudarė ir parengė leisti Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Domas Kaunas. Pakvietė perskaityti šią knygą.
L.Lemežienė papasakojo, kad susidomėjimas muziejumi Priekulėje ypač padidėjo praėjusiais metais, nes 2017 metai buvo paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Vedėja pasidalijo savo įžvalgomis apie tą laiką, kai I.Simonaitytė buvo dar maža. Papasakojo, kad nuo penkerių metukų jau pasireiškė sveikatos problemos, kad buvo sunki vaikystė, dėl ligos neteko mokytis mokykloje. Papasakojo apie kunigą Emilijų Bleiveisą, kuris globojo sergančią Evutę, rado galimybę jai gydytis 1912-1914 metais Augenburgo sanatorijoje Vokietijoje, iš kurios ji grįžo gerokai sustiprėjusi. L.Lemežienė papasakojo apie I.Simonaitytės gyvenimą Dūdjonių šeimoje (mamos sesers). Dėdė Dūdjonis, neturėdamas savo vaikų (visi septyni mirė), mylėjo giminaitę, nupirko jai siuvimo mašiną „Zinger“ ir taip ji galėjo mokytis siuvėjos amato, kuriuo vėliau puikiai vertėsi. L.Lemežienė perskaitė ištrauką iš I.Simonaitytės prisiminimų apie tai, kaip ji siūdavo ir persiūdavo drabužius vaikams iš suaugusiųjų drabužių. Trumpai papasakojo apie laikotarpį, kai I.Simonaitytė gyveno ir dirbo Klaipėdoje, buvo įsitraukusi į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje. Apgailestavo, kad iš atminties išsitrynęs vieno susitikimo su rašytoja vaizdas, nes tikrai buvo susitikusi ją du kartus. Tada dar nebuvusi rašytojos kūrybos gerbėja. L.Lemežienė atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
Vakare koncertavo mišrus vokalinis ansamblis „Viržis“ iš Veiviržėnų. Jų repertuare skambėjo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos a cappella ir su fonogramos pritarimu, originalios lietuvių ir užsienio kompozitorių sukurtos dainos. Skambėjo lietuvių autorių eilėraščiai. Po koncerto pokalbiai tęsėsi prie garuojančio kavos puodelio.
L.Lemežienė papasakojo, kad susidomėjimas muziejumi Priekulėje ypač padidėjo praėjusiais metais, nes 2017 metai buvo paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Vedėja pasidalijo savo įžvalgomis apie tą laiką, kai I.Simonaitytė buvo dar maža. Papasakojo, kad nuo penkerių metukų jau pasireiškė sveikatos problemos, kad buvo sunki vaikystė, dėl ligos neteko mokytis mokykloje. Papasakojo apie kunigą Emilijų Bleiveisą, kuris globojo sergančią Evutę, rado galimybę jai gydytis 1912-1914 metais Augenburgo sanatorijoje Vokietijoje, iš kurios ji grįžo gerokai sustiprėjusi. L.Lemežienė papasakojo apie I.Simonaitytės gyvenimą Dūdjonių šeimoje (mamos sesers). Dėdė Dūdjonis, neturėdamas savo vaikų (visi septyni mirė), mylėjo giminaitę, nupirko jai siuvimo mašiną „Zinger“ ir taip ji galėjo mokytis siuvėjos amato, kuriuo vėliau puikiai vertėsi. L.Lemežienė perskaitė ištrauką iš I.Simonaitytės prisiminimų apie tai, kaip ji siūdavo ir persiūdavo drabužius vaikams iš suaugusiųjų drabužių. Trumpai papasakojo apie laikotarpį, kai I.Simonaitytė gyveno ir dirbo Klaipėdoje, buvo įsitraukusi į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje. Apgailestavo, kad iš atminties išsitrynęs vieno susitikimo su rašytoja vaizdas, nes tikrai buvo susitikusi ją du kartus. Tada dar nebuvusi rašytojos kūrybos gerbėja. L.Lemežienė atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
Vakare koncertavo mišrus vokalinis ansamblis „Viržis“ iš Veiviržėnų. Jų repertuare skambėjo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos a cappella ir su fonogramos pritarimu, originalios lietuvių ir užsienio kompozitorių sukurtos dainos. Skambėjo lietuvių autorių eilėraščiai. Po koncerto pokalbiai tęsėsi prie garuojančio kavos puodelio.