Nuotr. A. Zmitros
Violeta Astrauskienė, Siluteszinios.lt
Seniausi išlikę margučiai iš XIX a. yra arba marginti vašku, arba skutinėti. Pasak etnologų – marginimas vašku yra neabejotinai lietuviška tradicija, tik sunku pasakyti, kada tiksliai vaškas pradėtas tepti ant kiaušinių. Pats Velykų simbolis margutis – simbolizuoja naujos gyvybės pabudinimo prasmę , o magiškumo jam suteikiame patys margindami ir įkraudami savų minčių ir linkėjimų. Manoma, kad pirmieji margučiai buvo vienspalviai. Juoda spalva simbolizavo motiną žemę, augmeniją. Raudona – sėkmingą visko pradžią, geltona ir rusva – pribrendusius javus. Žalia – pavasario augmeniją, mėlyna – dangų, nešantį palaimą pasėliams.
Seniausi išlikę margučiai iš XIX a. yra arba marginti vašku, arba skutinėti. Pasak etnologų – marginimas vašku yra neabejotinai lietuviška tradicija, tik sunku pasakyti, kada tiksliai vaškas pradėtas tepti ant kiaušinių. Pats Velykų simbolis margutis – simbolizuoja naujos gyvybės pabudinimo prasmę , o magiškumo jam suteikiame patys margindami ir įkraudami savų minčių ir linkėjimų. Manoma, kad pirmieji margučiai buvo vienspalviai. Juoda spalva simbolizavo motiną žemę, augmeniją. Raudona – sėkmingą visko pradžią, geltona ir rusva – pribrendusius javus. Žalia – pavasario augmeniją, mėlyna – dangų, nešantį palaimą pasėliams.
Į smagią atrakciją – supažindinti su Velykų tradicijomis, pamokyti vašku marginti kiaušinius, švėkšniškius pakvietė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos aktyvas vadovaujamas pirmininkės I. Riterienės ir VB Švėkšnos filialo bibliotekininkė D. Litvinienė. Sumanymas pateisino lūkesčius. Seniūnijos salėje vos tilpo: neįgaliųjų draugijos nariai, Švėkšnos specialiosios mokyklos auklėtiniai ir pedagogai, svečiai ir visi kiti norintys išmokti su vašku marginti kiaušinius. Apie organizatorių pastangas sukurti šventišką nuotaiką bylojo velykinių puokščių parodėlė, išsprogusių berželių šakelių puokštelės, švėkšniškių verslininkų A. ir V. Toliušių dovana – jų kepykloje iškepti velykiniai pyragai ir maloniai nuteikiantys įvairiausių paukščių balsų įrašai.
Mūsų protėviams paukštis buvo labai svarbus, jis skelbdavo pavasarį todėl paukštis buvo sudievintas. Viena iš dievybių – deivė Paukštė, jai valdančiai visus paukščius, privalu ir pirmąjį margutį paaukoti. Kiaušinis buvo dažomas raudona spalva (aukos spalva) ir pažymimas Paukštės deivės ženklu – pėdute (tai vienas seniausių ornamentų). Margučių raštuose galime atrasti buvusių tolimoje praeityje prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių. Senovėje žmogus, įgijęs žinių apie jį supantį pasaulį bei gamtoje vykstančius reiškinius, stengdavosi šias žinias perteikti savo vaikams. Nesant rašto, tai buvo galima padaryti įvairiomis meno formomis: grafiškai, raštu ar balsu ir pan. Todėl svarbus tampa simbolis – daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, perteikiantis kokią nors sąvoką ar idėją, turintis tradicinę reikšmę. Nors margučių raštus tobulino ne viena karta, juose išliko pirmapradė esmė, nors, tiesą sakant, gal kiek ir primiršta tikroji pirmapradė simbolio prasmė. Juk margindami margučius atkartojame tai, ką matėme vaikystėje iš savo tėvų, senelių. Šia ir panašia patirtimi, tądien, nuoširdžiai dalinosi kiaušinių margintojai Švėkšnoje, vieni kitus pamokydami, pasitardami ir vis tarpusavyje aptardami vašku marginimo technologijos ypatumus.
Mūsų protėviams paukštis buvo labai svarbus, jis skelbdavo pavasarį todėl paukštis buvo sudievintas. Viena iš dievybių – deivė Paukštė, jai valdančiai visus paukščius, privalu ir pirmąjį margutį paaukoti. Kiaušinis buvo dažomas raudona spalva (aukos spalva) ir pažymimas Paukštės deivės ženklu – pėdute (tai vienas seniausių ornamentų). Margučių raštuose galime atrasti buvusių tolimoje praeityje prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių. Senovėje žmogus, įgijęs žinių apie jį supantį pasaulį bei gamtoje vykstančius reiškinius, stengdavosi šias žinias perteikti savo vaikams. Nesant rašto, tai buvo galima padaryti įvairiomis meno formomis: grafiškai, raštu ar balsu ir pan. Todėl svarbus tampa simbolis – daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, perteikiantis kokią nors sąvoką ar idėją, turintis tradicinę reikšmę. Nors margučių raštus tobulino ne viena karta, juose išliko pirmapradė esmė, nors, tiesą sakant, gal kiek ir primiršta tikroji pirmapradė simbolio prasmė. Juk margindami margučius atkartojame tai, ką matėme vaikystėje iš savo tėvų, senelių. Šia ir panašia patirtimi, tądien, nuoširdžiai dalinosi kiaušinių margintojai Švėkšnoje, vieni kitus pamokydami, pasitardami ir vis tarpusavyje aptardami vašku marginimo technologijos ypatumus.
Atrakcijos organizatoriai kvietė atidžiau pažvelgti į margučius ir pabandyti įžvelgti kitados ženkluose ir simboliuose užkoduotą mintį apie supantį ir suvokiamą pasaulį. Akivaizdu, kad margutis kokiu nors ornamentu (dažniausiai paukščio pėdutėmis) dailinamas pusiau. Tai tarsi laiko juosta, nes diena keičia dieną, mėnesis mėnesį, o metai metus – tai nuolat besikartojantis ciklas. Viršutinė margučio dalis tapatinama su dangumi, o apačia – su žeme, požemiu, vandeniu.Viena margučio dalis – tai diena, kita – naktis. Margučio dalijimą į dieną bei naktį patvirtina ir paprotys pirmąją Velykų dieną daužti tik smailųjį kiaušinio galą, antrąją dieną – bukąjį.
Neabejotinai marginimas vašku reikalauja daugiau laiko, pastangų bei įgūdžių, o įgudus, norisi vis dar ir dar marginti, ieškoti simbolikos, grožio, prasmės. Svarbu nepamiršti, kad ornamentai gali būti patys įvairiausi, bet tradiciškai tai yra tos pačios saulutės, paukšteliai, kiti gamtos vaizdai, kaip ir keramikoje, medžio raižiniuose, audinių raštuose ar kryždirbystėje.
Pavasarinė meditacija – į fantazijos pasaulį įtraukęs bičių vaško aromatas, baksnojimas į indelį su vašku, taškelių, brūkšnelių dėliojimas, kiaušinio nardinimas į dažus pagaliau baigėsi įmantriausiais raštais juos išmarginus.
Organizatoriai pasakojimą apie Velykų papročius ir simbolius paįvairinę poezija, tautosaka bei teatralizuotomis ištraukomis, užbaigė smagiomis margučių ridenimo varžybomis.
Neabejotinai marginimas vašku reikalauja daugiau laiko, pastangų bei įgūdžių, o įgudus, norisi vis dar ir dar marginti, ieškoti simbolikos, grožio, prasmės. Svarbu nepamiršti, kad ornamentai gali būti patys įvairiausi, bet tradiciškai tai yra tos pačios saulutės, paukšteliai, kiti gamtos vaizdai, kaip ir keramikoje, medžio raižiniuose, audinių raštuose ar kryždirbystėje.
Pavasarinė meditacija – į fantazijos pasaulį įtraukęs bičių vaško aromatas, baksnojimas į indelį su vašku, taškelių, brūkšnelių dėliojimas, kiaušinio nardinimas į dažus pagaliau baigėsi įmantriausiais raštais juos išmarginus.
Organizatoriai pasakojimą apie Velykų papročius ir simbolius paįvairinę poezija, tautosaka bei teatralizuotomis ištraukomis, užbaigė smagiomis margučių ridenimo varžybomis.
