Sekmadienį Šilutės H.Šojaus muziejaus Švėkšnos skyriaus muziejininkė Monika Žąsytienė pakvietė vietos gyventojus bei miestelio svečius į „Saulės“ gimnazijos patalpose esantį muziejų. Čia buvo prisiminti iki XX amžiaus holokausto tragedijos miestelyje gyvenę žydai. Taip buvo įsijungta prie Žydų kultūros dienų minėjimo renginių, kurie rugsėjo pradžioje rengiami visoje Europoje.
Kiekvienais metais į šios tautos paveldą pažiūrima vis iš kitų pozicijų. Šiais metais daugumoje vietų buvo kalbama apie žydų štetlą, kas jidiš kalba reiškia miestelį. Taip buvo vadinamas miestelis, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui.
Švėkšnoje Žydų kultūros dienos bei pažintis su vietos štetlu neapsiribojo vien tik pokalbiais muziejuje – būta ir vaikščiojimo po Švėkšną bei išvykos į Žemaičių Naumiestį.
Švėkšnoje Žydų kultūros dienos bei pažintis su vietos štetlu neapsiribojo vien tik pokalbiais muziejuje – būta ir vaikščiojimo po Švėkšną bei išvykos į Žemaičių Naumiestį.
Po trumpos ir iliustratyvios ne vienam pirmą kartą girdimos sąvokos šios pristatymo, kurį, pasinaudodama raiškiu filmuku, vaizdžiai paaiškino M.Žąsytienė, neilgą paskaitą „Žydiškas paveldas: tarp mistikos ir kasdienybės“ perskaitė jauna paveldosaugos specialistė Deimantė Varnaitytė, tyrinėjanti šią Lietuvos istorinės praeities dalį. Be visa ko, ji paaiškino, kaip atsirado samprata „Vilnius – Lietuvos Jaruzalė“. Ji sakė, kad Lietuvos sostinė pasižymėjo ypatinga „vietos dvasia“ – „GENIVS LOCI“ (lotyniškai). Dėl to Vilniuje gyveno bei ir kūrė daug žydų išminčių, kurių darbai turėjo įtakos šios tautos europinės sąmonės formavimuisi.
Švėkšnos muziejuje taip pat buvo pristatyta architekto Aurimo Širvio fotografijų paroda „Europos sinagogos“. Jis važinėjo po Lietuvos bei Europos miestelius ir fiksavo dabartinę žydų maldos pastatų būklę – jas ir buvo galima apžiūrėti stenduose. Pati M.Žąsytienė taip pat dar pristatė naujieną. Tai dėliones, kurios mėgiamos čia dažnai užsukančių Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos pradinukų. Jiems čia ateiti labai patogu, nes Švėkšnos muziejus įsikūręs šio mokyklos pradinių klasių pastate. O penkiose dėliones – senųjų miestelių nuotraukos. Tokiu būdu jau nuo mažumės ugdomas istorinis pažinimas.
Antroji pažinties su Švėkšnos žydų šetlu dalis buvo aktyvi: susirinkusieji gavę po žemėlapį, kuriame pažymėti miestelio žydų paveldo objektai, buvo pakvieti į ekskursiją po Švėkšną. Net ir švėkšniškiams buvo įdomu išgirsti M.Žąsytienės pasakojimą, kas iš žydų nuo vaikystės žinomuose pastatuose iki karo gyveno bei kuo vertėsi.
Pažintis su Švėkšnos šeštlu buvo pirmoji ekskursijos dalis, nes ji tęsėsi Žemaičių Naumiestyje, į kurį visi nuvyko čia pat laukusiu autobusu. Ir čia turėdami parengtą specialų žemėlapį, Žydų kultūros dienų minėjimo dalyviai susipažino su to miestelio išlikusiu žydiškuoju paveldu.
Švėkšnos muziejuje taip pat buvo pristatyta architekto Aurimo Širvio fotografijų paroda „Europos sinagogos“. Jis važinėjo po Lietuvos bei Europos miestelius ir fiksavo dabartinę žydų maldos pastatų būklę – jas ir buvo galima apžiūrėti stenduose. Pati M.Žąsytienė taip pat dar pristatė naujieną. Tai dėliones, kurios mėgiamos čia dažnai užsukančių Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos pradinukų. Jiems čia ateiti labai patogu, nes Švėkšnos muziejus įsikūręs šio mokyklos pradinių klasių pastate. O penkiose dėliones – senųjų miestelių nuotraukos. Tokiu būdu jau nuo mažumės ugdomas istorinis pažinimas.
Antroji pažinties su Švėkšnos žydų šetlu dalis buvo aktyvi: susirinkusieji gavę po žemėlapį, kuriame pažymėti miestelio žydų paveldo objektai, buvo pakvieti į ekskursiją po Švėkšną. Net ir švėkšniškiams buvo įdomu išgirsti M.Žąsytienės pasakojimą, kas iš žydų nuo vaikystės žinomuose pastatuose iki karo gyveno bei kuo vertėsi.
Pažintis su Švėkšnos šeštlu buvo pirmoji ekskursijos dalis, nes ji tęsėsi Žemaičių Naumiestyje, į kurį visi nuvyko čia pat laukusiu autobusu. Ir čia turėdami parengtą specialų žemėlapį, Žydų kultūros dienų minėjimo dalyviai susipažino su to miestelio išlikusiu žydiškuoju paveldu.