Violeta Astrauskienė
Vasario 5-ąją, šv. Agotos dieną, Švėkšnos seniūnijos salėje vos tilpo susirinkusieji į gražią ir prasmingą šventę – Duonos dieną, kasmetinį tradicinį Švėkšnos neįgaliųjų renginį.
Kai po visų darbų mūsų žemelė sugula į lygius arimus, kai aruodai alsuoja skalsa ir sotumu, kai namuose nestinga duonos ir motinos rankų šilumos, su palengvėjimu atsikvepiame – ramu gyventi čia, savo žemėje, kurios vardas nuo amžių – Lietuva. Pirmasis civilizuoto žmogaus maistas, ugnies ir žmogaus kūrinys, buvo duona.
Vasario 5-ąją, šv. Agotos dieną, Švėkšnos seniūnijos salėje vos tilpo susirinkusieji į gražią ir prasmingą šventę – Duonos dieną, kasmetinį tradicinį Švėkšnos neįgaliųjų renginį.
Kai po visų darbų mūsų žemelė sugula į lygius arimus, kai aruodai alsuoja skalsa ir sotumu, kai namuose nestinga duonos ir motinos rankų šilumos, su palengvėjimu atsikvepiame – ramu gyventi čia, savo žemėje, kurios vardas nuo amžių – Lietuva. Pirmasis civilizuoto žmogaus maistas, ugnies ir žmogaus kūrinys, buvo duona.
Lietuvoje vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Vasario 5 dieną nuo seno ne tik Lietuvoje, bet pasaulyje švenčiama šventos Agotos Duonos diena. Ar žinome šv. Agotos istoriją? Kokiomis ypatingomis galiomis apdovanota šventoji duonelė? Ar išliko pagarba duonai? Tikima, kad šventinta duona apsaugo namus ir asmenis nuo įvairiausių negandų, o šv. Agotos simbolis taip pat susijęs ir su apsauga nuo ugnies.
 | Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, lydimas vaidilučių nešinų aukurėliais („Saulės“ gimnazijos moksleivės), Švėkšnos parapijos klebono S. Katkaus ir draugijos narių – Stasės ir Jono Norkų, pagarbiai įnešė duonos kepalą. Duoną ir vandenį šventosios mergelės ir kankinės Agotos garbei šventino parapijos klebonas Saulius Katkus, kad pašventintos duonos visi namo parsineštų. |
Renginio vedėja Ingrita Riterienė, Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė, jai talkinusios draugijos narės: Danuta, dvi bendravardės Irenos, Zita, Aldona, Vanda, Stasė, Juzefa, Janina, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleiviai (vad. bibliotekininkė R. Šarkienė) ir Švėkšnos specialiosios mokyklos auklėtiniai (vad. R. Stankuvienė ir V. Rukšnaitienė), svečiai – etnografinis ansamblis „Pilutė“ iš Degučių (vad. A. Baltutienė) negailėjo gražiausių žodžių pagrindiniam šventės akcentui – duonai. Iš jų lūpų skambėjo ne tik poezijos posmai, patarlės, mįslės, dainos, prisimintos duonos kepimo apeigos. Sužinojome, kad senovėje kepant duoną buvo draudžiama kalbėtis arba būti išsižiojusiems, nes duonelė gali sutrūkinėti, kad nukritusį ant žemės duonos gabalėlį žmonės pagarbiai pakeldavo, pabučiuodavo ir suvalgydavo...
Nėra pasaulyje skanesnio maisto kaip lietuviška juoda ruginė duona. Tešlos užraugimui ir duonos kepimui senovėje buvo teikiama sakralinė prasmė. Šis darbas šventas – jis imituoja pasaulio sutvėrimą. O kepalėlis yra tarsi jo modelis, kryžiaus ženklu padalytas į keturias pasaulio šalis. Todėl niekada nevalia duonos dėti padu į viršų – sutriks pasaulyje nusistovėjusi tvarka.
Džiugino nuoširdus reginys, kalbėjusiųjų mintys, linkėjimai ir Švėkšnos seniūno prisipažinimas, kad jis labai jaudinasi kai jam šventės organizatoriai patiki įnešti svarbiausią šventės akcentą - duonos kepalą.
Po svečių pasisakymų, šventės organizatorė Ingrita Riterienė atminimo dovanėlę – žvakę su joje įklijuota nuotrauka iš Švėkšnoje vykusių Duonos dienos švenčių ir patarle apie duoną, dovanojo: LR Seimo nariui R. Žemaitaičiui, Šilutės r. savivaldybės vicemerui V. Pozingiui ir tarybos nariui G. Bružui, Švėkšnos seniūnui A. Šepučiui, prelatui P. V. Stukui ir klebonui S. Katkui, ansamblio „Pilutė“ vadovei A. Baltutienei ir nariams, LR Seimo nario K. Komskio padėjėjui A. Jurkui, V. Astrauskienei, J. Girskiui, R. Šarkienei, R. Stankuvienei., V. Rukšnaitienei ir Agotos vardadienio proga – šventės dalyvei gimnazistei Agotai Vaitiekutei.
Šventės svečiai pamaloninti ir lauktuve – mažyčiu duonos kepalėliu, iškeptu šiai progai šventės rėmėjų švėkšniškių V. ir A. Toliušių kepykloje.
Po oficialiosios dalies visi pakviesti prie vaišių stalo, pasišnekučiuoti, tarpusavyje pabendrauti, paragauti ne tik lietuviškos, naminės, bet ir vokiškos, indiškos, airiškos, norvegiškos, daniškos, švediškos, itališkos ir graikiškos duonos.
Neįgaliųjų draugija ir šį kartą sugebėjo surengti nuostabią šventę – lietuviško vaišingumo su pagarbos duonai tradicija.
Išragavę duoną su vaisiais, sėmenimis, moliūgų sėklomis, juodą ir baltą, o kur dar pyragai, darbščių moterų iškepti, atsigaivinę juodos duonos gira, švėkšniškiai ir svečiai išsiskirstė nešini šiltu bendrystės jausmu ir šv. Agotos duona, linkėdami, kad kepama duona būtų minkoma su meile, o namuose, kur kvepia kepama duona, gyventų geri žmonės.
Nėra pasaulyje skanesnio maisto kaip lietuviška juoda ruginė duona. Tešlos užraugimui ir duonos kepimui senovėje buvo teikiama sakralinė prasmė. Šis darbas šventas – jis imituoja pasaulio sutvėrimą. O kepalėlis yra tarsi jo modelis, kryžiaus ženklu padalytas į keturias pasaulio šalis. Todėl niekada nevalia duonos dėti padu į viršų – sutriks pasaulyje nusistovėjusi tvarka.
Džiugino nuoširdus reginys, kalbėjusiųjų mintys, linkėjimai ir Švėkšnos seniūno prisipažinimas, kad jis labai jaudinasi kai jam šventės organizatoriai patiki įnešti svarbiausią šventės akcentą - duonos kepalą.
Po svečių pasisakymų, šventės organizatorė Ingrita Riterienė atminimo dovanėlę – žvakę su joje įklijuota nuotrauka iš Švėkšnoje vykusių Duonos dienos švenčių ir patarle apie duoną, dovanojo: LR Seimo nariui R. Žemaitaičiui, Šilutės r. savivaldybės vicemerui V. Pozingiui ir tarybos nariui G. Bružui, Švėkšnos seniūnui A. Šepučiui, prelatui P. V. Stukui ir klebonui S. Katkui, ansamblio „Pilutė“ vadovei A. Baltutienei ir nariams, LR Seimo nario K. Komskio padėjėjui A. Jurkui, V. Astrauskienei, J. Girskiui, R. Šarkienei, R. Stankuvienei., V. Rukšnaitienei ir Agotos vardadienio proga – šventės dalyvei gimnazistei Agotai Vaitiekutei.
Šventės svečiai pamaloninti ir lauktuve – mažyčiu duonos kepalėliu, iškeptu šiai progai šventės rėmėjų švėkšniškių V. ir A. Toliušių kepykloje.
Po oficialiosios dalies visi pakviesti prie vaišių stalo, pasišnekučiuoti, tarpusavyje pabendrauti, paragauti ne tik lietuviškos, naminės, bet ir vokiškos, indiškos, airiškos, norvegiškos, daniškos, švediškos, itališkos ir graikiškos duonos.
Neįgaliųjų draugija ir šį kartą sugebėjo surengti nuostabią šventę – lietuviško vaišingumo su pagarbos duonai tradicija.
Išragavę duoną su vaisiais, sėmenimis, moliūgų sėklomis, juodą ir baltą, o kur dar pyragai, darbščių moterų iškepti, atsigaivinę juodos duonos gira, švėkšniškiai ir svečiai išsiskirstė nešini šiltu bendrystės jausmu ir šv. Agotos duona, linkėdami, kad kepama duona būtų minkoma su meile, o namuose, kur kvepia kepama duona, gyventų geri žmonės.
Luko Kirjanovo, Jono Girskio, Violetos Astrauskienės nuotr.
Sveksnosnaujienos.lt
Sveksnosnaujienos.lt
