Pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Lietuva ypatingą dėmesį skiria teisingumo srities teisėkūros priemonėms, kurios galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo skatinimo. Viena jų yra instrumentas dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, kurio tikslas – pagerinti ES vidaus rinkos veikimą, sukuriant palankesnes sąlygas sudaryti tarpvalstybinius sandorius.
„Pritarus pasiūlymui dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, prekiautojams nebereikėtų prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių sutarčių teisės sistemų, nes bendrąją Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisę pirkėjo ir pardavėjo susitarimu jie galėtų taikyti visiems ES viduje sudaromiems tarpvalstybiniams sandoriams“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
„Pritarus pasiūlymui dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, prekiautojams nebereikėtų prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių sutarčių teisės sistemų, nes bendrąją Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisę pirkėjo ir pardavėjo susitarimu jie galėtų taikyti visiems ES viduje sudaromiems tarpvalstybiniams sandoriams“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šiuo metu tarp ES valstybių narių egzistuoja sutarčių teisės skirtumai, sukuriantys kliūčių prekiautojams ir vartotojams, norintiems vidaus rinkoje sudaryti tarpvalstybinės prekybos sandorius. Dėl šių skirtumų kylančios kliūtys atgraso prekiautojus, ypač mažąsias ir vidutines įmones, užsiimti tarpvalstybine prekyba ir plėstis į naujas kitų valstybių narių rinkas, todėl vartotojams vietinėje rinkoje gali būti sunkiau įsigyti produktų, siūlomų kitose valstybėse narėse.
Dėl būtinybės prekiautojams prisitaikyti prie skirtingų tarpvalstybiniams sandoriams taikytinų nacionalinių sutarčių teisės nuostatų, užsiimti tarpvalstybine prekyba tiek įmonės ir vartotojo, tiek ir įmonių tarpusavio sandorių atveju yra sudėtingiau ir brangiau nei verstis vidaus prekyba.
Sudarydami tarpvalstybinius sandorius prekiautojai patiria papildomų sąnaudų dėl taikytinų užsienio sutarčių teisės nuostatų aiškinimosi, galimų teisinių konsultacijų, derybų dėl įmonių tarpusavio sandoriams taikytinos teisės ir būtinybės atsižvelgti į galimai skirtingus vartotojų teisių apsaugos reikalavimams, kai sudaromi sandoriai tarp įmonės ir vartotojo.
Dėl sutarčių teisės skirtumų ir jų lemiamų papildomų tarpvalstybinių sandorių sąnaudų bei kompleksiškumo nemažai prekiautojų neplečia savo veiklos į kitų valstybių narių rinkas. Be to, šie skirtumai gali riboti konkurenciją ir valstybės narės vidaus rinkoje. Vien tik dėl sutarčių teisės skirtumų iš valstybių narių tarpusavio prekybos kasmet negaunamų pajamų vertė, Europos Komisijos duomenimis, siekia dešimtis milijardų eurų.
Neišnaudotos galimybės verstis tarpvalstybine prekyba taip pat turi neigiamą poveikį Europos vartotojams. Mažesnė tarpvalstybinės prekybos apimtis mažina importo apimtį ir prekiautojų konkurenciją. Dėl to vartojimo rinkoje gali būti ribotas produktų pasirinkimas ir didesnės jų kainos.
Pritarus pasiūlymui dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, daugiau nei 500 mln. ES vartotojų galėtų gauti didesnį prekių pasirinkimą ir mažesnes kainas, ES prekiautojai galėtų papildomai uždirbti per 26 mlrd. eurų (beveik 90 mlrd. litų), mažoms ir vidutinėms įmonėms atsirastų palankesnės sąlygos plėstis į naujas rinkas.
Daugiau informacijos:
Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams tel. 8 (5) 266 2904, 8 (615) 69049
Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyrius tel. 8 (5) 2191882, 8 (686) 50011
Dėl būtinybės prekiautojams prisitaikyti prie skirtingų tarpvalstybiniams sandoriams taikytinų nacionalinių sutarčių teisės nuostatų, užsiimti tarpvalstybine prekyba tiek įmonės ir vartotojo, tiek ir įmonių tarpusavio sandorių atveju yra sudėtingiau ir brangiau nei verstis vidaus prekyba.
Sudarydami tarpvalstybinius sandorius prekiautojai patiria papildomų sąnaudų dėl taikytinų užsienio sutarčių teisės nuostatų aiškinimosi, galimų teisinių konsultacijų, derybų dėl įmonių tarpusavio sandoriams taikytinos teisės ir būtinybės atsižvelgti į galimai skirtingus vartotojų teisių apsaugos reikalavimams, kai sudaromi sandoriai tarp įmonės ir vartotojo.
Dėl sutarčių teisės skirtumų ir jų lemiamų papildomų tarpvalstybinių sandorių sąnaudų bei kompleksiškumo nemažai prekiautojų neplečia savo veiklos į kitų valstybių narių rinkas. Be to, šie skirtumai gali riboti konkurenciją ir valstybės narės vidaus rinkoje. Vien tik dėl sutarčių teisės skirtumų iš valstybių narių tarpusavio prekybos kasmet negaunamų pajamų vertė, Europos Komisijos duomenimis, siekia dešimtis milijardų eurų.
Neišnaudotos galimybės verstis tarpvalstybine prekyba taip pat turi neigiamą poveikį Europos vartotojams. Mažesnė tarpvalstybinės prekybos apimtis mažina importo apimtį ir prekiautojų konkurenciją. Dėl to vartojimo rinkoje gali būti ribotas produktų pasirinkimas ir didesnės jų kainos.
Pritarus pasiūlymui dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, daugiau nei 500 mln. ES vartotojų galėtų gauti didesnį prekių pasirinkimą ir mažesnes kainas, ES prekiautojai galėtų papildomai uždirbti per 26 mlrd. eurų (beveik 90 mlrd. litų), mažoms ir vidutinėms įmonėms atsirastų palankesnės sąlygos plėstis į naujas rinkas.
Daugiau informacijos:
Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams tel. 8 (5) 266 2904, 8 (615) 69049
Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyrius tel. 8 (5) 2191882, 8 (686) 50011
Inf. ptk. Teisingumo ministerija
