
38 mokiniai. Klasės auklėtojas Petras Lukočius.“
Tiek trumpai apie puikius žmones, dabar gyvenančius visur - ir sostinėje, ir miestuose, ir kaimuose ... Jau prabėgo 50 metų, kai jie išėjo iš mokyklos - pilni jaunystės ir svajonių.
„Bet 50 - tai tik pusė kelio žmogaus gyvenime“- pasakė vienas iš optimistų. Pritarėme. O prisiminimų knygoje parašėme ir pasirašėme:
„Mes, Švėkšnos vidurinės mokyklos 35 laidos (1965m.) abiturientai, visi puikiai atrodantys, sveiko proto ir geros atminties, baigę mokyklą prieš 50 metų, vėl į ją grįžome. Mūsų auklėtojui Petrui Lukočiui po 2 mėnesių sukaks 100 metų. Visada jį gerbėme, o dabar ir didžiuojamės. Tikriausiai jis vienintelis savo auklėtinių susitikimo 50-čiui švenčiantis 100 metų jubiliejų. 2009 metais, būdamas 94 metų, jis netik mums aiškino gyvenimo taisykles, bet „Vilkėnų malūne“ šokdino savo auklėtines.
Kad taip mums...ir jums...
Nusifotografavome ant laiptų, paparkiu atėjome į kitą mokyklą, kur virš durų parašyta „Švėkšnos „Saulės“ gimnazija“. Sveika „Saule“ ! Šviesk ir mokiniams, ir mokytojams amžinai. Šviesk naujiems vaikams ir naujai direktorei Daliai Dirgėlienei.
Lauk mūsų. Mes dar čia ateisime!
Su pagarba Švėkšnai ir mokytojams.“
Muziejuje tylos minute pagerbėme nesulaukusius šio susitikimo, nuotraukos ir filmuota medžiaga suko gyvenimą atgal - kaip įdomu bėgti, šokti, dainuoti...Prisiminėme direktorius, pavaduotojus, mus mokiusius mokytojus, pamokas ir pertraukas, pasimatymus ir iškylas...
Daug parke vietos prisiminimams. Tiksliai pasakė Birutė Lengvenienė:
„Kiekvins laiptoks pri Genovefas vilas
Yr mūsų nutrypts i nušokiniets.
Po šimtą kartų leidomės ir kilom-
Ka apie Šviekšna sužinotu sviets!
Ir gimnaziją aplankėme. Negalėjome atsistebėti, kad čia taip gražu - ir aplinka, ir koridoriai pilni informacijos, saulės ir tikrų žydinčių gėlių.
Šios laidos gyvenimai irgi žydėjo - pasidžiaugėme savo, savo vaikų, anūkų (turime ir 2 proanūkius) pasiekimais: vieni dalyvavo visasąjunginėse varžybose, akordeonistų festivaliuose, dainavo paskutinėje Eurovizijoje, mokėsi ir mokė, kiti - žymūs kosmonautikos srityse ir savo kasdieniniame darbe, turime šeimą, kuri užaugino 7 puikius vaikus. Kupletai buvo išsaugoti 50 ilgų metų ir ...visiems sudainuoti... Daugelio gyvenimus lydėjo muzika - tą dieną ji mus lydėjo iki paskutinės susitikimo minutės.
Sutarėme susitikti: jei ne 4 kartus per metus, kaip buvo pasiūlyta, tai bent kasmet. Mus tebejungia mokykliniai metai.
Kad taip mums...ir jums...
Nusifotografavome ant laiptų, paparkiu atėjome į kitą mokyklą, kur virš durų parašyta „Švėkšnos „Saulės“ gimnazija“. Sveika „Saule“ ! Šviesk ir mokiniams, ir mokytojams amžinai. Šviesk naujiems vaikams ir naujai direktorei Daliai Dirgėlienei.
Lauk mūsų. Mes dar čia ateisime!
Su pagarba Švėkšnai ir mokytojams.“
Muziejuje tylos minute pagerbėme nesulaukusius šio susitikimo, nuotraukos ir filmuota medžiaga suko gyvenimą atgal - kaip įdomu bėgti, šokti, dainuoti...Prisiminėme direktorius, pavaduotojus, mus mokiusius mokytojus, pamokas ir pertraukas, pasimatymus ir iškylas...
Daug parke vietos prisiminimams. Tiksliai pasakė Birutė Lengvenienė:
„Kiekvins laiptoks pri Genovefas vilas
Yr mūsų nutrypts i nušokiniets.
Po šimtą kartų leidomės ir kilom-
Ka apie Šviekšna sužinotu sviets!
Ir gimnaziją aplankėme. Negalėjome atsistebėti, kad čia taip gražu - ir aplinka, ir koridoriai pilni informacijos, saulės ir tikrų žydinčių gėlių.
Šios laidos gyvenimai irgi žydėjo - pasidžiaugėme savo, savo vaikų, anūkų (turime ir 2 proanūkius) pasiekimais: vieni dalyvavo visasąjunginėse varžybose, akordeonistų festivaliuose, dainavo paskutinėje Eurovizijoje, mokėsi ir mokė, kiti - žymūs kosmonautikos srityse ir savo kasdieniniame darbe, turime šeimą, kuri užaugino 7 puikius vaikus. Kupletai buvo išsaugoti 50 ilgų metų ir ...visiems sudainuoti... Daugelio gyvenimus lydėjo muzika - tą dieną ji mus lydėjo iki paskutinės susitikimo minutės.
Sutarėme susitikti: jei ne 4 kartus per metus, kaip buvo pasiūlyta, tai bent kasmet. Mus tebejungia mokykliniai metai.
Visa XXXV LAIDA