Praėjusiais metais švėkšniškius pasiekė ilgamečio Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebono, Prelato Petro Vincento Stuko išleista knyga „Ora et labora. Melskis ir dirbk“. Mes, parapijiečiai, dėkojame Gerb. Prelatui už galimybę vartyti praeities puslapius. Ši knyga reikalinga ir būtina ne vien mums, bet ir visai tautai.
Norėtume pasidalinti "Saulės" gimnazijos dorinio ugdymo mokytojo Remigijaus Oželio trumpu šios knygos pristatymu:
Norėtume pasidalinti "Saulės" gimnazijos dorinio ugdymo mokytojo Remigijaus Oželio trumpu šios knygos pristatymu:
Baltas baltas, kaip vyšnios viršūnė,
žydro veido, kaip žydras dangus,
kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė,
per pasaulį keliauja žmogus. (B. Brazdžionis).
Keliauja. Kartais sustoja ilgėliau, palieka įspaudą gilų šioj žemėj. Įspaudo žymės.
1964 – švento įsipareigojimo žmogui ir Dievui metai.
1976 – tvirtas atsistojimas Švėkšnos žemėje.
1982 – grakštėja bažnyčios bokštai, rodydami žmogui kelią Aukštyn.
1988 – nušvinta Inkaklių Lurdo Marijos veidas.
2005 – Dievo malonės lietus Eucharistiniame kongrese.
2008 – popiežiaus dekretas, skelbiantis geraširdiškumo įamžinimą.
2014 – auksinis pasišventimo ir šventinimo jubiliejus.
Tai tik kelios datos ženklinančios Prelato Petro Suko keliavimą per gyvenimą, paliekant dosnumo, gerumo, tikėjimo, išklausimo, supratimo pėdsakus.
Skelbiant „2015 metų švėkšniškį“, pagerbtas mokytojas Petras Čeliauskas už Švėkšnos mokslo Saulę, tačiau šiandien turime kalbėti ir apie nepaskelbtą nominaciją, apie Švėkšnos dvasinę Saulę.
Mes, švėkšniškiai, galime ir turime pasidžiaugti Prelato Petro Stuko 2015 m. parašyta ir išleista knyga „Ora et labora“, knyga, kuri mus veda ir į maldą, ir į darbą.
Tai knyga, kurioje regime kaip Prelatas savo gyvenime neša žodį ir knygą, giesmę ir viltį, maldą ir meilę, kad kiti turėtų džiaugsmą.
Tai knyga, kurioje pats Prelatas savo praeities puslapius varto; kur nuolatiniu jo tikėjimo liudijimu džiaugiasi jo pašaukimo broliai vyskupai ir kunigai.
Tai knyga, kurioje tvirtus Prelato giminės pamatus mums regimus padaro jo garbūs giminaičiai.
Tai knyga apie Bažnyčios šviesulį Švėkšnoje, kurį patys švėkšniškiai savo prisiminimuose pristato.
Išminties, meilės, mokslo, kantrybės
Žmones vesti prie Dievo Prelatui užteko.
Liks istorijos puslapiuos Švėkšnos
Užrašytas žodis gerbiamo mūsų Prelato. (pgl. A. Martinkienė).
žydro veido, kaip žydras dangus,
kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė,
per pasaulį keliauja žmogus. (B. Brazdžionis).
Keliauja. Kartais sustoja ilgėliau, palieka įspaudą gilų šioj žemėj. Įspaudo žymės.
1964 – švento įsipareigojimo žmogui ir Dievui metai.
1976 – tvirtas atsistojimas Švėkšnos žemėje.
1982 – grakštėja bažnyčios bokštai, rodydami žmogui kelią Aukštyn.
1988 – nušvinta Inkaklių Lurdo Marijos veidas.
2005 – Dievo malonės lietus Eucharistiniame kongrese.
2008 – popiežiaus dekretas, skelbiantis geraširdiškumo įamžinimą.
2014 – auksinis pasišventimo ir šventinimo jubiliejus.
Tai tik kelios datos ženklinančios Prelato Petro Suko keliavimą per gyvenimą, paliekant dosnumo, gerumo, tikėjimo, išklausimo, supratimo pėdsakus.
Skelbiant „2015 metų švėkšniškį“, pagerbtas mokytojas Petras Čeliauskas už Švėkšnos mokslo Saulę, tačiau šiandien turime kalbėti ir apie nepaskelbtą nominaciją, apie Švėkšnos dvasinę Saulę.
Mes, švėkšniškiai, galime ir turime pasidžiaugti Prelato Petro Stuko 2015 m. parašyta ir išleista knyga „Ora et labora“, knyga, kuri mus veda ir į maldą, ir į darbą.
Tai knyga, kurioje regime kaip Prelatas savo gyvenime neša žodį ir knygą, giesmę ir viltį, maldą ir meilę, kad kiti turėtų džiaugsmą.
Tai knyga, kurioje pats Prelatas savo praeities puslapius varto; kur nuolatiniu jo tikėjimo liudijimu džiaugiasi jo pašaukimo broliai vyskupai ir kunigai.
Tai knyga, kurioje tvirtus Prelato giminės pamatus mums regimus padaro jo garbūs giminaičiai.
Tai knyga apie Bažnyčios šviesulį Švėkšnoje, kurį patys švėkšniškiai savo prisiminimuose pristato.
Išminties, meilės, mokslo, kantrybės
Žmones vesti prie Dievo Prelatui užteko.
Liks istorijos puslapiuos Švėkšnos
Užrašytas žodis gerbiamo mūsų Prelato. (pgl. A. Martinkienė).
