D. Viliaus asm. archyvo nuotr.
2009-ais metais Lietuva šventė savo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Šią garbingą datą švėkšniškiai sugalvojo įamžinti pastatant paminklą.
Važiuojantieji į Švėkšną nuo Saugų ar atvykstantieji nuo Skomantų prieš pat miestelį ant Švėkšnalės upelio slėnio kranto, vietos gyventojų vadinamo Parakaunyčios kalno, pamato nuo didžiulio akmens į dangų pro liepsnas besiveržiančio paukščio siluetą. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui bei Tautos aukų įamžinimui skirtas paminklas jau tapo Švėkšnos simboliu.
Idėja, pastatyti Lietuvos jubiliejaus proga paminklą, gimė švėkšniškiui Petrui Stanslovui. Šiai minčiai pritarė seniūnas Alfonsas Šeputis ir vėliau susidariusi iniciatyvinė grupė.
Važiuojantieji į Švėkšną nuo Saugų ar atvykstantieji nuo Skomantų prieš pat miestelį ant Švėkšnalės upelio slėnio kranto, vietos gyventojų vadinamo Parakaunyčios kalno, pamato nuo didžiulio akmens į dangų pro liepsnas besiveržiančio paukščio siluetą. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui bei Tautos aukų įamžinimui skirtas paminklas jau tapo Švėkšnos simboliu.
Idėja, pastatyti Lietuvos jubiliejaus proga paminklą, gimė švėkšniškiui Petrui Stanslovui. Šiai minčiai pritarė seniūnas Alfonsas Šeputis ir vėliau susidariusi iniciatyvinė grupė.
Patį paminklą kūrė kalvis iš Vilkyčių Darius Vilius. Metalo dizaineriui buvo pasiūlyta konkreti idėja, kurią jam teko realizuoti, pasitelkiant savo kūrybinius resursus. Menininkas, neskaičiuodamas savo laiko ir neimdamas atlygio, su malonumu padėjo švėkšniškiams.
Pasiteiravome Dariaus, kokios mintys užplūsta dabar, prisiminus paminklo kūrimo etapą.
Pasiteiravome Dariaus, kokios mintys užplūsta dabar, prisiminus paminklo kūrimo etapą.
|
|
"Geri prisiminimai... atidaviau daug savęs, daug laiko, gavau puikų atlygį - švėkšniškių pagarbą, padėką. Laimingai prisimenu šį procesą. Kaip kūrėjas, žiūrėdamas kiekvienam savo darbe, visada matau ką galima padaryt geriau, bet tai tik noras kurti tobuliau.
Apie panašius darbus kol kas minčių nėra, nes gyvenimo siunčiami išbandymai dabar sunkiai apkrovė mano pečius. Bandau atsistoti ir vėl eiti savo vėžėmis.",- atsakė kalvis. |
Žmonės iki šiol spėlioja, koks gi paukštis puikuojasi kūrinyje. Menininkas paaiškino, jog viršuje pavaizduotas gandras, tokia ir buvusi pirmoji mintis. Vėliau į tai žiūrėta abstrakčiau, todėl supanašėjo į gervę.
Kaip sakė D. Vilius, -"Nesvarbi rūšis ir lytis, svarbiausia - vaizdas ir sukeltos emocijos".
Tikimės, kad užgriuvusios negandos neleis menininkui sustoti kūrybos kelyje, o asmeninis gyvenimas susitvarkys ir viskas susidėlios į savo vietas. Nuoširdžiai linkime stiprybės.
Paminklo gimimas:
Kūrinio atidarymo ceremonija vyko sekmadienį, prasidėjo Šv. Mišiomis Švėkšnos bažnyčioje. Po Mišių iškilminga eisena pajudėjo Parakaunyčios kalno link.
Atidarymas:
