Tolimais 1965 metais, jau praeitame šimtmetyje, baigėme mokyklą. Susitikome po 52 metų.
Mūsų auklėtojas Petras Lukočius, gyveno lygiai 100 metų. Pernai likome vieni, bet, auklėtojau, buvote ir šiemet su mumis. Ir liksite kiekvienais metais, nes sutarėme, kad būsime kartą per metus drauge, jei nors du iš mūsų galės atvykti iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ar Švėkšnos...
Mūsų auklėtojas Petras Lukočius, gyveno lygiai 100 metų. Pernai likome vieni, bet, auklėtojau, buvote ir šiemet su mumis. Ir liksite kiekvienais metais, nes sutarėme, kad būsime kartą per metus drauge, jei nors du iš mūsų galės atvykti iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ar Švėkšnos...
Susitikome prie mokyklos, mintyse sėdėjome savo suole, pabuvome su buvusiais savo mokytojais.
Pripažinome, nors tada mums atrodė kitaip - jie beveik visada buvo teisūs.
Visiems virš 70 metų pasuose, bet farmacininkai, agronomai, mašinų gamintojai, gydytojai, ūkininkai, mokytojai, mokslininkai buvo netik puikūs savo srities specialistai, bet ir dabar džiaugiasi gyvenimu – dirba kasdieninius darbus ir dainuoja, šoka, verda ir kepa, prižiūri anūkus, skaito psichologinę literatūrą, sprendžia kryžiažodžius, dalyvauja įvairių bendrijų veikloje, dar vis žvejoja, gyvena ant traktoriaus, piešia paveikslus ir mezga, net užsiima verslais...Turime šeimą, kuri didžiuojasi savo 7 vaikais.
Diena prabėgo greitai, kaip ir visi tie metai.
Liko draugų šypsenos, įspūdžiai ir nesuvaidintas draugiškumas.
Prižadėjome vieni kitiems gyventi toliau.
Pripažinome, nors tada mums atrodė kitaip - jie beveik visada buvo teisūs.
Visiems virš 70 metų pasuose, bet farmacininkai, agronomai, mašinų gamintojai, gydytojai, ūkininkai, mokytojai, mokslininkai buvo netik puikūs savo srities specialistai, bet ir dabar džiaugiasi gyvenimu – dirba kasdieninius darbus ir dainuoja, šoka, verda ir kepa, prižiūri anūkus, skaito psichologinę literatūrą, sprendžia kryžiažodžius, dalyvauja įvairių bendrijų veikloje, dar vis žvejoja, gyvena ant traktoriaus, piešia paveikslus ir mezga, net užsiima verslais...Turime šeimą, kuri didžiuojasi savo 7 vaikais.
Diena prabėgo greitai, kaip ir visi tie metai.
Liko draugų šypsenos, įspūdžiai ir nesuvaidintas draugiškumas.
Prižadėjome vieni kitiems gyventi toliau.
XXXV laidos dalyvavusieji ir Zita
