J. Girskio nuotr. Vasario 26 dieną Švėkšnos gyventoja Zuzana Beržanskienė sulaukė nuostabaus 100 metų jubiliejaus. Neoficialiais duomenimis, ši garbaus amžiaus senolė - laikoma seniausiu Švėkšnos seniūnijos gyventoju.
Pati sukaktuvininkė sakė nesijaučianti šimtamete, o už savo tokį ilgaamžiškumą reikėtų dėkoti bei sveikinti Dievulį ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Nuoširdus tikėjimas, krikščioniškojo gyvenimo vertybių laikymasis ir leido nugyventi visą amžių, taip mano, tą vakarą pasveikinti ypatingos sukakties proga į Švėkšną atvykusios, dukros.
Pati sukaktuvininkė sakė nesijaučianti šimtamete, o už savo tokį ilgaamžiškumą reikėtų dėkoti bei sveikinti Dievulį ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Nuoširdus tikėjimas, krikščioniškojo gyvenimo vertybių laikymasis ir leido nugyventi visą amžių, taip mano, tą vakarą pasveikinti ypatingos sukakties proga į Švėkšną atvykusios, dukros.
Į gyvenimą Zuzana išleido 5 dukras: Zuzana, Stasė, Marija, Nastė ir Valerija. Visos dukros gyvena netoliese, vienos - Klaipėdoje, kitos - visai arti Švėkšnos. Šiuo metu senole rūpinasi ir globoja vyriausia iš jų - Zuzana, kartu su dukra Birute. Šimtametė gali pasidžiaugti jau sulaukusi 12 anūkų, 12 proanūkių ir 2 proproanūkių. Dukros, žentai, anūkai, proanūkiai ir kiti artimieji planuoja suvažiuoti pasveikinti mylimos senolės ateinantį savaitgalį, Švėkšnos parapijos klebonas atvyks palaiminti ilgaamžę. Vieni, dėl šios progos grįš iš užsienio pasveikinti močiutės, o neturintys galimybės - jau atsiuntė dovanas. Štai proanūkė Sigita, gyvenanti Anglijoje, užsakė išausti jubiliejinę juostą.
Gimė Z. Beržanskienė Petraičių kaime (dab. Veiviržėnų sen., Klaipėdos raj.), šeimoje buvo vienturtė. Visą gyvenimą sunkiai dirbo, jaunystėje tarnavo pas ūkininkus. Ištekėjo būdama 24 m. už vyro Petro. Jaunai šeimai gyvenimo lizdą teko kurti II Pasaulinio karo fone. Sunkūs tai buvo laikai, greitai besikeičianti padėtis, vertė ieškoti išeities. Z. ir P. Beržanskai karo metais gyveno Alseikose (dab. Švėkšnos sen.), bet dėl nesusipratimų su tuometine besikeičiančia valdžia ir namo šeimininkais, persikraustė į Pašlužmio kaimą (dab. Veiviržėnų sen.). Ten gyveno mažyčiame namelyje, turėjo truputį žemės. Vėliau moteris negailėjo jėgų dirbdama kolūkio fermose, buvo giriama už darbštumą, sąžiningumą ir ne kartą gavo padėkas už puikų darbą. Deja, kartu su vyru Petru užauginti visų vaikų nespėjo. 1958 m. žuvus vyrui, Zuzanai teko atlaikyti skaudų likimo išbandymą - pasirūpinti 5 dukromis, iš kurių jauniausiąjai Valerijai tebuvo vos 3 metukai. Kaip pasakojo dukros, mama sugebėjo auklėti be diržo, be pabarimų, nuolatos jautė begalinį rūpinimasi jomis kiekviename žingsnyje. Gal todėl ir pačios buvo geros, nedrįso neklausyti mamos.
Senolė iki šiol dalina patarimus savo atžaloms, nors jau prastai girdi, tačiau susikalbėti pavyksta. Pati sunkiai vaikšto, bet kartais, įsikibusi į kėdę, pamiklina kojas. Prieš penketą metų dar pavykdavo pačiai į kiemą išeitį. Dabar daugiausiai laiko Zuzana praleidžia gulėdama lovoje, dažnai meldžiasi.
Senolė iki šiol dalina patarimus savo atžaloms, nors jau prastai girdi, tačiau susikalbėti pavyksta. Pati sunkiai vaikšto, bet kartais, įsikibusi į kėdę, pamiklina kojas. Prieš penketą metų dar pavykdavo pačiai į kiemą išeitį. Dabar daugiausiai laiko Zuzana praleidžia gulėdama lovoje, dažnai meldžiasi.
