Ilgas gyvenimas – Dievo dovana, o ypač tada, kai šalia suprantantys ir mylintys artimieji. Tuo įsitikinome nuvykę pasveikinti 100-ojo jubiliejaus proga Švėkšnos gyventojo Jono Krayno. „Visą gyvenimą buvau laimingas“, - sakė jis susirinkusiems.
Netikėjo, kad ateis pasveikinti
Netikėjo, kad ateis pasveikinti
Jubiliatui ranką spaudė ir sveikatos linkėjo būrys žmonių – vaikai, anūkai, proanūkiai, kaimynai, Šilutės savivaldybės bei Švėkšnos seniūnijos atstovai. O Šilutės meno mokyklos mokinei Emilijai Skrodenytei ir mokytojui Žilvinui Aliejūnui atliekant lietuvių liaudies kūrinį „Giedu dainelę“, senelis itin susijaudino. „Netikėjau, kad kada nors ateis manęs pasveikinti toks būrys gražių žmonių ir dar man gros. Dievas davė ir drėbtelėjo“, - kalbėjo jis.
Senolį globoja sūnus Benediktas su žmona Terese. Jie visada šalia – rūpinasi, kad jų mylimam tėvui nieko netrūktų. „Kad visi tėvai būtų tokie. Gyvenime nėra mums diržo paėmęs ir blogo žodžio pasakęs, nors tikrai buvom išdykę. Visada buvo linksmas ir kalbus. Nors mokykloje niekada nesimokė, bet skaityti šiek tiek pramoko. Mėgo pasakas skaityti. Visada labai daug dirbo“, - apie savo tėvą pasakojo sūnus.
Jubiliatas gimė Švėkšnoje, augo gausioje šeimoje su broliu ir keturiomis seserimis. Visi jie jau iškeliavę amžino poilsio. Nuo vaikystės B. Kraynas daug dirbo, mat gyveno labai vargingai. Būdamas šešerių, išėjo pas ūkininkus raguočių ganyti. Visą gyvenimą ir dirbo prie gyvulių: laukuose juos ganė, o ir fermose prižiūrėjo.
Kiekvieną sutinka su šypsena
Su pirmąja žmona Stanislova jis sulaukė penkių vaikų – dviejų sūnų ir trijų dukterų. Viena atžala mirė vos kelerių metų. Mirus žmonai, po kurio laiko sukūrė naują šeimą su Elena. Porai gimė du berniukai. Likimas buvo negailestingas – jaunėlio gyvybę pasiglemžė vanduo. Vaikai gerai sutaria. Pasak Benedikto, prieš kelerius metus tėvui koja lūžo. Tuomet jis savo atžalas išgąsdino. „ Tėvas gulėjo ligoninėje. Nors prašė nebūti su juo, mes vis tiek pasikeisdami budėjome“, - prisimena Benediktas.
Senolis kiekvieną sutinka su šypsena, o su kaimynais visada puikiai sutarė. Jo didžiausias turtas – 12 anūkų ir 16 proanūkių. Jonas visada buvo tikintis žmogus. Su malda jis gyveno kasdien, o ir Šv. Mišiose retai kada nedalyvaudavo – tik tada, kai buvo svarbi priežastis. Ir dabar jis poterius kalba. Maldaknygė ir rožančius – visada šalia. Senjoras ne kartą pabrėžė, kad gyvenime buvo laimingas žmogus.
„Jonas visada buvo paprastas ir gerai nusiteikęs. Sutinki jį ir atrodo, kad jo gyvenime problemų nebuvo. Ko gero, dėl to Dievulis jį taip myli“, - sakė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
Senolį globoja sūnus Benediktas su žmona Terese. Jie visada šalia – rūpinasi, kad jų mylimam tėvui nieko netrūktų. „Kad visi tėvai būtų tokie. Gyvenime nėra mums diržo paėmęs ir blogo žodžio pasakęs, nors tikrai buvom išdykę. Visada buvo linksmas ir kalbus. Nors mokykloje niekada nesimokė, bet skaityti šiek tiek pramoko. Mėgo pasakas skaityti. Visada labai daug dirbo“, - apie savo tėvą pasakojo sūnus.
Jubiliatas gimė Švėkšnoje, augo gausioje šeimoje su broliu ir keturiomis seserimis. Visi jie jau iškeliavę amžino poilsio. Nuo vaikystės B. Kraynas daug dirbo, mat gyveno labai vargingai. Būdamas šešerių, išėjo pas ūkininkus raguočių ganyti. Visą gyvenimą ir dirbo prie gyvulių: laukuose juos ganė, o ir fermose prižiūrėjo.
Kiekvieną sutinka su šypsena
Su pirmąja žmona Stanislova jis sulaukė penkių vaikų – dviejų sūnų ir trijų dukterų. Viena atžala mirė vos kelerių metų. Mirus žmonai, po kurio laiko sukūrė naują šeimą su Elena. Porai gimė du berniukai. Likimas buvo negailestingas – jaunėlio gyvybę pasiglemžė vanduo. Vaikai gerai sutaria. Pasak Benedikto, prieš kelerius metus tėvui koja lūžo. Tuomet jis savo atžalas išgąsdino. „ Tėvas gulėjo ligoninėje. Nors prašė nebūti su juo, mes vis tiek pasikeisdami budėjome“, - prisimena Benediktas.
Senolis kiekvieną sutinka su šypsena, o su kaimynais visada puikiai sutarė. Jo didžiausias turtas – 12 anūkų ir 16 proanūkių. Jonas visada buvo tikintis žmogus. Su malda jis gyveno kasdien, o ir Šv. Mišiose retai kada nedalyvaudavo – tik tada, kai buvo svarbi priežastis. Ir dabar jis poterius kalba. Maldaknygė ir rožančius – visada šalia. Senjoras ne kartą pabrėžė, kad gyvenime buvo laimingas žmogus.
„Jonas visada buvo paprastas ir gerai nusiteikęs. Sutinki jį ir atrodo, kad jo gyvenime problemų nebuvo. Ko gero, dėl to Dievulis jį taip myli“, - sakė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Silokarcema.lt
