Gavome skaitytojos Snieguolės Kerpienės laišką, kurį norime pasidalinti kartu su jumis.
Cituojame:
"Toli nuo didmiesčių, galima sakyti tikrame užkampyje gyvena mano tėvai ir yra tenai laimingi! Pabėgo kažkada iš Klaipėdos, kad arčiau gamtos būtų. Nei ta pensija, kaip pensija, nei sveikata geležinė – metai gi, o jie vis šypsosi. Turi smagių reikalų! Nuo Naujųjų lig Velykų buvo taip užsiėmę, kad pamiršdavo net man, savo vaikui paskambinti. Rinko kiaušinius, pasirodo!
Cituojame:
"Toli nuo didmiesčių, galima sakyti tikrame užkampyje gyvena mano tėvai ir yra tenai laimingi! Pabėgo kažkada iš Klaipėdos, kad arčiau gamtos būtų. Nei ta pensija, kaip pensija, nei sveikata geležinė – metai gi, o jie vis šypsosi. Turi smagių reikalų! Nuo Naujųjų lig Velykų buvo taip užsiėmę, kad pamiršdavo net man, savo vaikui paskambinti. Rinko kiaušinius, pasirodo!
Ir kai vakar atvažiavau į tą mažytį jų miestelį – Švėkšną – kaip reikiant nustebau! Bažnyčios aikštėje išpuoštas keliais tūkstančiais margų kiaušinių stovėjo įspūdingas Velykų Medis! O žmonių, mašinų! Ir visi prie Medžio traukia, linksmai šnekučiuodamiesi, visiems maga pamatyti ir įsiamžinti. Suposi margi kiaušiniai ant šakelių ir aš galvojau – štai, ėmė viena bendruomenė pagyvenusių, neįgalių žmonių ir sugalvojo projektą, kaip savo miestelį išgarsinti. Nors garsiai tokio tikslo nedrįso nei sau, nei kitiems įvardinti – kūrė su džiaugsmu ir entuziazmu, susibėgdami krūvon, dalindamiesi užduotimis, o tuo pačiu arbatos su pyragais paskanaudami, vienas kito sveikatą aptardami. Ir štai – stovi Velykų medis, apšviestas saulės, baltom snaigėm apdėliotas – tikras stebuklas! Prisipildo nuotraukų pilnas internetas ir visa Lietuva sužiūra: tai bent švėkšniškiai! Beje, ne pirmąkart jie taip nustebina- vėlyvą rudenį šimtais įspūdingų moliūgų, žiemos pabaigoje – milžiniška More minias žmonių pritraukė. Ir nereikėjo jiems nei vyriausybės pagalbos, nei profesionalios agentūros, mokančios sukurti tinkamą šalies įvaizdį (ar ne milijoną kainavo ir kas ką nustebino?), nei apdovanojimų... Tik kad siūlų anūkų kojinėms užtektų...
O atsisveikinant tėvukai prasitarė, kad jau rezga planus išpuošti miestelį Lietuvos šimtmečiui ir paklausė manęs, ką patarčiau.
- Na, reiktų koncepciją nuspręsti, poreikius patyrinėti... ,- pasakiau ir susigėdau savo žodžių.
Ir kam jiems tos teorijos, strategijos ir sąmatos!"
O atsisveikinant tėvukai prasitarė, kad jau rezga planus išpuošti miestelį Lietuvos šimtmečiui ir paklausė manęs, ką patarčiau.
- Na, reiktų koncepciją nuspręsti, poreikius patyrinėti... ,- pasakiau ir susigėdau savo žodžių.
Ir kam jiems tos teorijos, strategijos ir sąmatos!"
