K. Zarambos nuotr. Ramią sekmadienio (04 03) popietę Švėkšnos miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų ramybę sudrumstė keistai virš namų manevruojantis sraigtasparnis. Bauginantis lėktuvo garsas seniūnijos gyventojus lydėjo daugiau nei valandą. Sraigtasparnis vis suko ir suko ratus aplink gyvenvietes. Akylesni įžvelgė, jog ant orlaivio pritvirtinta balta dėžutė. Ukrainos įvykių fone, gyventojams kilo įvairių minčių apie neatpažintą atvykėlį.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
Sulaukėme ne vieno sunerimosio švėkšniškio skambučio su prašymu paaiškinti, kas vyksta. Deja, atsakymo pateikti negalėjome.
"Kas tai? Vaikai iš lauko parbėgo išsigandę...", - teiravosi jauna mama.
"Gal čia kokios karinės pratybos?", - samprotavo į mus kreipiasis vyriškis.
Karinės pratybos iš tiesų netoli vyko. Tačiau jos baigėsi prieš dvi dienas. Be to, sraigtasparnis nebuvo panašus į karinį. Todėl šis variantas pasirodė mažai tikėtinas.
Sulaukėme ne vieno sunerimosio švėkšniškio skambučio su prašymu paaiškinti, kas vyksta. Deja, atsakymo pateikti negalėjome.
"Kas tai? Vaikai iš lauko parbėgo išsigandę...", - teiravosi jauna mama.
"Gal čia kokios karinės pratybos?", - samprotavo į mus kreipiasis vyriškis.
Karinės pratybos iš tiesų netoli vyko. Tačiau jos baigėsi prieš dvi dienas. Be to, sraigtasparnis nebuvo panašus į karinį. Todėl šis variantas pasirodė mažai tikėtinas.
Išsikėlėme sau klausimą - ką daryti pamačius įtartiną lėktuvą? Pirmoji į galvą šovusi minti - skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Tačiau atsiliepusi moteris atsakymo irgi neturėjo, bet užregistravo pranešimą ir žadėjo informuoti. Po 3 valandų laukimo, niekas taip ir neatskambino. Nusprendėme dar kartą kreiptis ir pasiteirauti, ar išsiaiškino. Teigiamo atsakymo nesulaukėme, o vietoj to nurodė keturių skaičių numerį, kuriuo paskambinus mums turėtų paaiškinti apie Lietuvos erdvėje skraidančius orlaivių ypatumus. Deja, nurodytas numeris mus nukreipė visai į kita veikla užsiimančią įmonę.
Kol mes aiškinomės, galimą sraigtasparnio apsilankymo tikslą atskleidė internautai
Dėka jaunojo Švėkšnos fotografo Karolio Zarambos paviešintos nuotraukos, kuriam fotoaparatu pavyko prizuminti ramybę sudrumsusį orlaivį, švėkšniškiai feisbuko grupėje perskaitė užrašus ant sraigtasparnio. Pagal tai tapo aišku, kad lėktuvas greičiausiai vykdė inovatyvius elektros oro linijų inspektavimo darbus.
Nusiuntėme bendrovei ESO užklausą su prašymų patvirtinti švėkšniškių spėjimus. Vos tik gavę atsakymą, nedelsdami informuosime.
Papildymas
Bendrovės atstovas patvirtino spėjimus - tokiu būdu buvo vykdoma elektros linijų apžiūra.
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) perspėja gyventojus nenustebti pamačius sraigtasparnį su specialia įranga, skraidantį virš elektros linijų visoje Lietuvoje. Praėjusiais metais ESO išbandė inovatyvią paslaugą – dalį elektros oro linijų apžiūrėjo panaudojant specialią technologiją. Sėkmingai panaudota išmania įranga šį pavasarį bus patikrinta maždaug tris kartus daugiau – apie 8 tūkst. km elektros oro linijų.
Šiuo metu pradedami skrydžiai startuos vakarų Lietuvoje, vėliau vyks šiauriniuose šalies rajonuose. Po jų – centrinė Lietuvos dalis, rytų Lietuva, ir galiausiai pietvakariniai rajonai. Visus apžiūros darbus, oro sąlygoms leidžiant, planuojama baigti iki gegužės mėn. vidurio. Elektros linijos patikrinimui buvo atrinktos atsižvelgiant į atsijungimų dėl audrų skaičių bei miškingumą. Siekiant užtikrinti elektros tinklo patikimumą, visos oro linijos turi būti periodiškai apžiūrimos.
Norint tiksliai ir efektyviai įvertinti didžiausią pavojų keliančią augmeniją ir apsaugoti medžius, kurie nesukelia pavojaus, ESO pasitelkia inovatyvius elektros oro linijų inspektavo metodus – naudoja „LiDAR“ (angl. „Light Detection and Ranging“) technologiją. Skenuojant iš viršaus, surenkamas didžiulis informacijos kiekis, kuris vėliau yra apdorojamas, klasifikuojami aptikti objektai, identifikuojama augmenija ir pačios oro linijos.
Pagal pavojingų medžių genėjimo apsaugos zonose tvarką, galima šalinti pavojingus medžius, jei jie virsdami gali pasiekti liniją ir ją pažeisti. „LiDAR“ technologija naudojama būtent tokių linijų apžiūrai. Ji leidžia itin tiksliai nustatyti pavojingiausius medžius ir jų aukščius, todėl galima objektyviai identifikuoti, kurie medžiai kelia didžiausią grėsmę.
„Nusprendėme tęsti išmanių oro linijų inspektavimo apimtis ir artimiausiu metu papildomai nuskenuoti ir nufotografuoti apie 8 tūkst. km oro linijų. Praėjusių metų patirtis rodo, kad taip galime efektyvinti oro linijų defektavimą ir apžiūras bei surinkti itin tikslią informaciją. Ši – daug tikslesnė nei įprastai naudojamas defektavimo procesas, kurio metu inžinieriai važiuoja į paskirtas vietas ir apžiūri elektros oro linijas gyvai“, – sako ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.
Nuolatinė elektros oro linijų patikra reikalinga, siekiant aptikti defektus ir įvertinti augmeniją, kurią būtina šalinti artimiausiu metu. Pavojingų medžių tvarkymas ženkliai prisideda prie tinklų patikimumo – pašalinus pavojingiausius medžius, krūmus ir rizikingiausius defektus, sumažinama tikimybė, jog dėl audros padarinių krintantys medžiai pažeis oro linijas.
Kartu su lazeriniu skenavimu yra naudojama fotografijos įranga, kuri leidžia užfiksuoti realų vaizdą bei lengviau įvertinti esamą infrastruktūros būklę. Atliekant linijos elementų apžiūrą iš viršaus, dažnai galima tiksliau nustatyti pažeistus izoliatorius ar laidus ir taip ateityje išvengti gedimo. Nuotraukose taip pat pateikiami tikslūs matavimai apie pačias oro linijas – tokie duomenys suteikia galimybę palyginti ir rasti neatitikimus sistemose, matuoti atramų pakrypimus ar linijų susikirtimus su kita infrastruktūra.
