Norint geriau perprasti vietovę, jos savitumą, pirmiausia reikia sužinoti krašto svarbiausius įvykius, skaičius ir faktus. Kaip žmogus be visuomenės, taip ir istorija be faktų yra bergždžia, lyg medis be šaknų. Kviečiame susipažinti (prisiminti) su svarbiausiomis Švėkšnos ir apylinkių istorijos datomis. Gal šie skaičiai kažkam sužadins norą praeičiai suteikti gyvastį, reikšmę, ieškoti diskurso tarp dabarties ir praeities, atlikti faktų atranką, interpretavimą... Kaip sakoma, istorija yra objektyvi savo subjektyvumu.
Svarbiausios datos, skaičiai, faktai iš Švėkšnos ir jos apylinkių istorijos
1384 ir 1387 m. kryžiuočių dokumentuose paminėta Švėkšnos upė (dabar – Švėkšnalė).
1503 m. kovo 8 d. pirmą kartą paminėtas Švėkšnos vardas. (Linkuvos bažnyčios fundacijos ir donacijos akte).
1509 05 21 Mikalojus Kęsgaila pasirašė Dovanojimo aktą neseniai pastatytai bažnyčiai.
1569 m. Jonas Zaviša vedė Kęsgailos dukterį ir tapo Švėkšnos dvaro savininku.
1620 m. užtvenkta Švėkšnalė, Šalnos upelis, susidarė „Kalės prūdas”.
1624 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Jeronimas Krišenšteinas.
1644 m. dvarą nusipirko Kotryna Denhofienė. Švėkšnai suteikta turgaus privilegija.
1664 m. Švėkšnai suteikta turgaus privilegija.
1664 m. dvarą paveldėjo G. Denhofas.
1695 m. dvarą nusipirko V. Grotusas, o vėliau iš jo – kunigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis.
1732 m. dalis miestelio, bažnyčia sudegė.
1766 05 22 dvarą iš M. K. Oginskio nusipirko Jonas Vilhelmas Pliateris, sumokėjęs 714 000 lenkiškų auksinų.
1769 m. po tėvo mirties dvarą paveldėjo Jurgis Pliateris.
1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė mokykla. Joje mokėsi 8 vaikai.
1819 m. Švėkšnoje pastatyta evangelikų bažnyčia. Ji stovėjo ten, kur dabar Šv. Florijono skulptūra. Ši bažnyčia sudegė 1856 m.
1820 m., mirus Jurgiui Pliateriui, Švėkšnos dvarą, kuris apėmė beveik visą Švėkšnos valsčių, pasidalijo keturi jo sūnūs; Švėkšną – Steponas, Vilkėną – Pranciškus, Gedminaičius – Jurgis, Stemples – Kazimieras.
1831 m. į Švėkšną, rusų kariuomenės spaudžiami, subėgo per 2000 sukilėlių. Naktį į liepos 15-ąją prie miestelio ant Parakaunyčios kalno trumpam poilsiui buvo sustojęs lenkų generolas Rolandas su savo kariuomene.
Per 1831 m. sukilimą Švėkšnoje sukilėliai apšaudė Žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio, kuris ragino nesipriešinti valdžiai, karietą.
1843 m. Vilkėne ant Švėkšnalės upelio pastatytas didelis vandens malūnas.
1867 m. iškilo nauja liuteronų-evangelikų bažnyčia. 1931 m. jai pristatytas bokštas.
1871 m. Švėkšnoje pradėjo veikti vaistinė (kai kurie rašytiniai šaltiniai nurodo 1881 m.).
1880 m. pastatyta Pliaterių vila „Genovaitė”.
1881 m. pradėjo veikti felčerių punktas.
Po 1882 m., kai žydams buvo uždrausta gyventi kaimuose, Švėkšnoje apsigyveno daug žydų ir miestelio gyventojų skaičius labai išaugo. 1885 m. iš viso gyventojų suskaičiuota 1018, 1897 m. – 1819.
1864 m. ėmė veikti rusiška dviklasė mokykla. Iki 1907 m. pr. kitos mokyklos čia nebuvo.
Per 1891 m. miestelį vėl nusiaubė gaisras.
1897 m. pastatyti Vilkėno dvaro rūmai.
Spaudos draudimo metais (1864–1904) aktyviai veikė iš Švėkšnos kilę knygnešiai: Vinco Kudirkos mokslo draugas ir „Varpo” rėmėjas gydytojas Juozas Rugys, Marijona Pupšaitė, Andriejus Balčėnas, Jonas Bliūdžius, Tadas Lomsargis, Juozas Freitikas, kt.
1905 m. liepos mėn. 24 d. pašventinta Švėkšnos gotikinė bažnyčia.
1905 11 18 Švėkšnos gyventojai išsirinko viršaitį, išvaikė caro valdininkus, nuplėšė caro portretus ir raštu pateikė savo reikalavimus, tarp kurių buvo ir reikalavimas steigti lietuviškas mokyklas, atgaivinti Vilniaus universitetą.
1906 m. prie bažnyčios įkurta parapijos biblioteka.
1907 m. sausio 6 d. Veiviržėnų gatvėje pradėjo veikti lietuviška parapinė mokykla, pastatyta iš nugriautos bažnyčios medžiagos.
1910 m. įkurta vartotojų bendrovė.
1911m. pastatyta nauja klebonija.
1914 m. prie kelio aukštame šlaite įrengta Lurdo grotos imitaciją su Marijos statula ir šaltinėliu. 1923 m. ant kalnelio pastatyta aukšta mūrinė koplyčia.
1915 03 13 Švėkšną užėmė vokiečiai. Prie Pagraumenės įvyko rusų ir vokiečių karių kautynės.
1918 02 16 Lietuvos Nepriklausomybės Aktą kartu su kitais signatarais pasirašė ir švėkšniškiai Jurgis Šiaulys bei kunigas Kazimieras Šiaulys.
1919 09 22 pradėjo veikti Švėkšnos progimnazija (nuo 1928 m. gimnazija).
1923 m. prijungus Mažąją Lietuvą, neliko sienos, tad Švėkšna nebebuvo pasienio miesteliu.
1924 m. Čikagoje įkurtas švėkšniškių emigrantų ratelis, 1969 atkurtas kaip Švėkšniškių draugija.
1925 m. miestelį nusiaubė didžiulis gaisras – sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, žuvo 2 žmonės, buvo apdegusių žmonių.
1928 m. liepos 25 d., dalyvaujant A. Smetonai, pašventinti gimnazijos rūmai.
1928 m. Švėkšnoje Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga pastatytas Laisvės paminklas. Pašventintas kartu su naujais gimnazijos rūmais liepos 25 d.
1928 m. įkurta Švėkšnos pieninė.
1928 m. pastatyta mūrinė žydų sinagoga.
1930 m. užbaigtas tiesti Žagatpurvių-Švėkšnos plentas, pradėjo veikti Šliterio malūnas, 1931 m. – Švėkšnos elektrinė.
1933 m. Švėkšnoje įvyko Žemaitijos Eucharistinis kongresas. Jame dalyvavo 4 vyskupai, apie 150 kunigų, 25-30 tūkst. maldininkų.
1937 03 15 Švėkšnoje atidaryta viešoji valstybinė biblioteka.
1938 m. pro Švėkšną pradėjo kursuoti autobusas Tauragė-Gargždai.
1939 08 15 vienuolės elzbietietės pradėjo statyti vienuolyną, ligoninę (atidaryta 1943 m). Čia 1943-1944 m. gydėsi šiltine sirgę ligoniai.
1940 m. birželio mėn. sovietų pasieniečiai apsigyveno Švėkšnoje ir perėmė valstybinės sienos kontrolę ties Inkakliais.
1941 06 14 iš Švėkšnos į Sibirą ištremtos 6 šeimos, tarp jų ir grafas Jurgis Pliateris.
1941 m. sovietiniai pasieniečiai Švėkšnos parke sukurtame lauže sudegino Švėkšnos dvaro archyvą.
1941 06 22 vokiečiai iš patrankų apšaudė Švėkšną ir pavakaryje ją užėmė.
1941 09 20 Inkaklių pušyne sušaudyta 300 Švėkšnos žydų.
1944 10 10 sovietų armija išvarė vokiečius iš Švėkšnos.
1945 m. Vilkėne įkurti vaikų namai, jie 1956 m. reorganizuoti į sanatoriją mokyklą-internatą.
1950 m., gyvendamas JAV, knygutę apie Švėkšną išleido švėkšniškis Jonas Rugys. Jo sesuo Alicija Rugytė 1974 m. Čikagoje išleido 536 puslapių monografiją "Švėkšna".
1956 m. Švėkšnoje atidaryta respublikinė psichoneurologinė ligoninė.
1960 10 01 iki Švėkšnos nutiesta aukštos įtampos elektros linija.
1976 11 10 pamokos prasidėjo naujai pastatytoje vidurinėje mokykloje.
1989 m. pastatytas naujas vaikų lopšelis-darželis.
1990 07 29 atidengtas atstatytas Laisvės paminklas. Iškilmėse dalyvavo AT pirm. Vytautas Landsbergis. Paminklo atstatymo darbams vadovavo klebonas Petras Stukas.
1993 01 14 miestelį nuniokojo uraganas. Nulaužta parko puošmena – veimutinė pušis.
1996 m. įkurta švėkšniškių draugija "Tėviškė".
2000 m. heraldikos komisija prie Respublikos prezidento patvirtino Švėkšnos herbą.
2003 m. Švėkšnos krepšinio komanda "Meška" tapo Mažųjų miestelių lygos (MML) čempionais.
2005 07 23-24 Švėkšnoje vyko Telšių vyskupijos Eucharistinis kongresas, kartu pažymėtas ir naujosios Švėkšnos bažnyčios šimtmetis.
2009 10 25 ant Parakaunyčios kalno atidengtas paminklas, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Tautos aukų įamžinimui.
2011 m. naujai savo veikla pradėjo Švėkšnos neįgaliųjų draugija. 2019 m. pakeitė statusą į asociaciją ir pasivadino "Švėkšniškių sambūris".
2012 m. pirmą kartą Švėkšnos parke nušvito moliūgai-žibintai, vyko akcija "Mes už šviesą".
2013 m. pirmą kartą surengtas vestuvių muzikantų festivalis.
2015 m. naujai pastatytame pastate atidarytas Tradicinių amatų centras. Taip pat čia veikia ir biblioteka.
2017 m. Švėkšnoje atidengtas paminklas, skirtas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Šaulio atminimui.
2018 m. baigta Vilkėno ir Žalgirio gatvių rekonstrukcija.
2020 m. išasfaltuota pagrindinė Vilkų Kampo gatvė.
Jeigu turite pastabų, pasiūlymų šiam sąrašui ir manote, kad jį dar galima sukonkretinti ar papildyti, maloniai kviečiame argumentuotai mus informuoti!
1384 ir 1387 m. kryžiuočių dokumentuose paminėta Švėkšnos upė (dabar – Švėkšnalė).
1503 m. kovo 8 d. pirmą kartą paminėtas Švėkšnos vardas. (Linkuvos bažnyčios fundacijos ir donacijos akte).
1509 05 21 Mikalojus Kęsgaila pasirašė Dovanojimo aktą neseniai pastatytai bažnyčiai.
1569 m. Jonas Zaviša vedė Kęsgailos dukterį ir tapo Švėkšnos dvaro savininku.
1620 m. užtvenkta Švėkšnalė, Šalnos upelis, susidarė „Kalės prūdas”.
1624 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Jeronimas Krišenšteinas.
1644 m. dvarą nusipirko Kotryna Denhofienė. Švėkšnai suteikta turgaus privilegija.
1664 m. Švėkšnai suteikta turgaus privilegija.
1664 m. dvarą paveldėjo G. Denhofas.
1695 m. dvarą nusipirko V. Grotusas, o vėliau iš jo – kunigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis.
1732 m. dalis miestelio, bažnyčia sudegė.
1766 05 22 dvarą iš M. K. Oginskio nusipirko Jonas Vilhelmas Pliateris, sumokėjęs 714 000 lenkiškų auksinų.
1769 m. po tėvo mirties dvarą paveldėjo Jurgis Pliateris.
1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė mokykla. Joje mokėsi 8 vaikai.
1819 m. Švėkšnoje pastatyta evangelikų bažnyčia. Ji stovėjo ten, kur dabar Šv. Florijono skulptūra. Ši bažnyčia sudegė 1856 m.
1820 m., mirus Jurgiui Pliateriui, Švėkšnos dvarą, kuris apėmė beveik visą Švėkšnos valsčių, pasidalijo keturi jo sūnūs; Švėkšną – Steponas, Vilkėną – Pranciškus, Gedminaičius – Jurgis, Stemples – Kazimieras.
1831 m. į Švėkšną, rusų kariuomenės spaudžiami, subėgo per 2000 sukilėlių. Naktį į liepos 15-ąją prie miestelio ant Parakaunyčios kalno trumpam poilsiui buvo sustojęs lenkų generolas Rolandas su savo kariuomene.
Per 1831 m. sukilimą Švėkšnoje sukilėliai apšaudė Žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio, kuris ragino nesipriešinti valdžiai, karietą.
1843 m. Vilkėne ant Švėkšnalės upelio pastatytas didelis vandens malūnas.
1867 m. iškilo nauja liuteronų-evangelikų bažnyčia. 1931 m. jai pristatytas bokštas.
1871 m. Švėkšnoje pradėjo veikti vaistinė (kai kurie rašytiniai šaltiniai nurodo 1881 m.).
1880 m. pastatyta Pliaterių vila „Genovaitė”.
1881 m. pradėjo veikti felčerių punktas.
Po 1882 m., kai žydams buvo uždrausta gyventi kaimuose, Švėkšnoje apsigyveno daug žydų ir miestelio gyventojų skaičius labai išaugo. 1885 m. iš viso gyventojų suskaičiuota 1018, 1897 m. – 1819.
1864 m. ėmė veikti rusiška dviklasė mokykla. Iki 1907 m. pr. kitos mokyklos čia nebuvo.
Per 1891 m. miestelį vėl nusiaubė gaisras.
1897 m. pastatyti Vilkėno dvaro rūmai.
Spaudos draudimo metais (1864–1904) aktyviai veikė iš Švėkšnos kilę knygnešiai: Vinco Kudirkos mokslo draugas ir „Varpo” rėmėjas gydytojas Juozas Rugys, Marijona Pupšaitė, Andriejus Balčėnas, Jonas Bliūdžius, Tadas Lomsargis, Juozas Freitikas, kt.
1905 m. liepos mėn. 24 d. pašventinta Švėkšnos gotikinė bažnyčia.
1905 11 18 Švėkšnos gyventojai išsirinko viršaitį, išvaikė caro valdininkus, nuplėšė caro portretus ir raštu pateikė savo reikalavimus, tarp kurių buvo ir reikalavimas steigti lietuviškas mokyklas, atgaivinti Vilniaus universitetą.
1906 m. prie bažnyčios įkurta parapijos biblioteka.
1907 m. sausio 6 d. Veiviržėnų gatvėje pradėjo veikti lietuviška parapinė mokykla, pastatyta iš nugriautos bažnyčios medžiagos.
1910 m. įkurta vartotojų bendrovė.
1911m. pastatyta nauja klebonija.
1914 m. prie kelio aukštame šlaite įrengta Lurdo grotos imitaciją su Marijos statula ir šaltinėliu. 1923 m. ant kalnelio pastatyta aukšta mūrinė koplyčia.
1915 03 13 Švėkšną užėmė vokiečiai. Prie Pagraumenės įvyko rusų ir vokiečių karių kautynės.
1918 02 16 Lietuvos Nepriklausomybės Aktą kartu su kitais signatarais pasirašė ir švėkšniškiai Jurgis Šiaulys bei kunigas Kazimieras Šiaulys.
1919 09 22 pradėjo veikti Švėkšnos progimnazija (nuo 1928 m. gimnazija).
1923 m. prijungus Mažąją Lietuvą, neliko sienos, tad Švėkšna nebebuvo pasienio miesteliu.
1924 m. Čikagoje įkurtas švėkšniškių emigrantų ratelis, 1969 atkurtas kaip Švėkšniškių draugija.
1925 m. miestelį nusiaubė didžiulis gaisras – sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, žuvo 2 žmonės, buvo apdegusių žmonių.
1928 m. liepos 25 d., dalyvaujant A. Smetonai, pašventinti gimnazijos rūmai.
1928 m. Švėkšnoje Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga pastatytas Laisvės paminklas. Pašventintas kartu su naujais gimnazijos rūmais liepos 25 d.
1928 m. įkurta Švėkšnos pieninė.
1928 m. pastatyta mūrinė žydų sinagoga.
1930 m. užbaigtas tiesti Žagatpurvių-Švėkšnos plentas, pradėjo veikti Šliterio malūnas, 1931 m. – Švėkšnos elektrinė.
1933 m. Švėkšnoje įvyko Žemaitijos Eucharistinis kongresas. Jame dalyvavo 4 vyskupai, apie 150 kunigų, 25-30 tūkst. maldininkų.
1937 03 15 Švėkšnoje atidaryta viešoji valstybinė biblioteka.
1938 m. pro Švėkšną pradėjo kursuoti autobusas Tauragė-Gargždai.
1939 08 15 vienuolės elzbietietės pradėjo statyti vienuolyną, ligoninę (atidaryta 1943 m). Čia 1943-1944 m. gydėsi šiltine sirgę ligoniai.
1940 m. birželio mėn. sovietų pasieniečiai apsigyveno Švėkšnoje ir perėmė valstybinės sienos kontrolę ties Inkakliais.
1941 06 14 iš Švėkšnos į Sibirą ištremtos 6 šeimos, tarp jų ir grafas Jurgis Pliateris.
1941 m. sovietiniai pasieniečiai Švėkšnos parke sukurtame lauže sudegino Švėkšnos dvaro archyvą.
1941 06 22 vokiečiai iš patrankų apšaudė Švėkšną ir pavakaryje ją užėmė.
1941 09 20 Inkaklių pušyne sušaudyta 300 Švėkšnos žydų.
1944 10 10 sovietų armija išvarė vokiečius iš Švėkšnos.
1945 m. Vilkėne įkurti vaikų namai, jie 1956 m. reorganizuoti į sanatoriją mokyklą-internatą.
1950 m., gyvendamas JAV, knygutę apie Švėkšną išleido švėkšniškis Jonas Rugys. Jo sesuo Alicija Rugytė 1974 m. Čikagoje išleido 536 puslapių monografiją "Švėkšna".
1956 m. Švėkšnoje atidaryta respublikinė psichoneurologinė ligoninė.
1960 10 01 iki Švėkšnos nutiesta aukštos įtampos elektros linija.
1976 11 10 pamokos prasidėjo naujai pastatytoje vidurinėje mokykloje.
1989 m. pastatytas naujas vaikų lopšelis-darželis.
1990 07 29 atidengtas atstatytas Laisvės paminklas. Iškilmėse dalyvavo AT pirm. Vytautas Landsbergis. Paminklo atstatymo darbams vadovavo klebonas Petras Stukas.
1993 01 14 miestelį nuniokojo uraganas. Nulaužta parko puošmena – veimutinė pušis.
1996 m. įkurta švėkšniškių draugija "Tėviškė".
2000 m. heraldikos komisija prie Respublikos prezidento patvirtino Švėkšnos herbą.
2003 m. Švėkšnos krepšinio komanda "Meška" tapo Mažųjų miestelių lygos (MML) čempionais.
2005 07 23-24 Švėkšnoje vyko Telšių vyskupijos Eucharistinis kongresas, kartu pažymėtas ir naujosios Švėkšnos bažnyčios šimtmetis.
2009 10 25 ant Parakaunyčios kalno atidengtas paminklas, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Tautos aukų įamžinimui.
2011 m. naujai savo veikla pradėjo Švėkšnos neįgaliųjų draugija. 2019 m. pakeitė statusą į asociaciją ir pasivadino "Švėkšniškių sambūris".
2012 m. pirmą kartą Švėkšnos parke nušvito moliūgai-žibintai, vyko akcija "Mes už šviesą".
2013 m. pirmą kartą surengtas vestuvių muzikantų festivalis.
2015 m. naujai pastatytame pastate atidarytas Tradicinių amatų centras. Taip pat čia veikia ir biblioteka.
2017 m. Švėkšnoje atidengtas paminklas, skirtas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Šaulio atminimui.
2018 m. baigta Vilkėno ir Žalgirio gatvių rekonstrukcija.
2020 m. išasfaltuota pagrindinė Vilkų Kampo gatvė.
Jeigu turite pastabų, pasiūlymų šiam sąrašui ir manote, kad jį dar galima sukonkretinti ar papildyti, maloniai kviečiame argumentuotai mus informuoti!
Švėkšna iš paukščio skrydžio prieš daugiau nei 10 metų. Nuotr. Artūro Kairio/Sveksnosnaujienos.lt archyvas.
