Švėkšna - miestas ar kaimas?
Kartais tenka išgirsti, kai kas nors iš švėkšniškių ar seniūnijos gyventojų pasako: „Varau į miestą“.
- Kur varai? - tuomet bandydavau pasitikslinti.
- Į Švėkšnos centrą, - man atsakydavo.
O seniau sklido kalbos, jog Švėkšna - didžiausias kaimas Lietuvoje...
Kartais tenka išgirsti, kai kas nors iš švėkšniškių ar seniūnijos gyventojų pasako: „Varau į miestą“.
- Kur varai? - tuomet bandydavau pasitikslinti.
- Į Švėkšnos centrą, - man atsakydavo.
O seniau sklido kalbos, jog Švėkšna - didžiausias kaimas Lietuvoje...
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Tikriausiai dauguma jūsų nurodytumėte, kad Švėkšna nėra nei miestas, nei kaimas, o - miestelis. Ir būtumėte teisūs, tačiau atsakymas nėra toks vienareikšmiškai paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pagal LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, gyvenvietės skirstomos į miesto arba kaimo tipą. Kalbant apie Švėkšną, gyvenvietę reikėtų priskirti prie kaimiškosios vietovės. Vis tik, Švėkšną drąsiai galima vadinti ir miesteliu, nes kaimiškosios dar gali būti padalintos į miestelius, kaimus ir viensėdžius. Nors ne visos šiuo metu Lietuvos gyvenvietės (dėl laikmečio aplinkybių, priimtų potvarkių) telpa į taikomų apibrėžimų rėmus, Švėkšna pilnai atitinka miestelio statusą. Taip gyvenvietė įvardinama ir oficialiame Lietuvos valstybės registre.
Kaip supratote, tiksliausi būsite, kai Švėkšną pavadinsite miesteliu. O jeigu pildytumėte anketą, kurioje atsakymą reikėtų rinktis tik iš dviejų variantų - gyvenate kaime ar mieste -, tuomet - kaime. Juo labiau, net žvelgiant iš istorinės pusės, miesto teisių ir statuso Švėkšna niekada neturėjo.
Kartais nuosaikus terminologijos niuansų laikymasis gyvenimiškose momentuose tampa iššūkiu dėl kurio galima ir susipykti. Štai jei Salantus, Sedą ar Varnius, kurie nominaliai taip pat laikomi miestais, pavadintume miesteliais (nors ten nėra daugiau kaip 3000 gyventojų, kaip taikoma apibrėžime), gali kilti ir nepasitenkinimo šurmulys. O kai kurių miestu statusą turinčių gyvenviečių liežuvis neapsiverčia pavadinti net miesteliu (pvz. Panemunė, kuriame gyventojų skaičius nesiekia nė 200). Kaip matome, ne visada įmanoma pritaikyti taisykles praktikoje, nes jos gali turėti išimčių. Dėl istorinių aplinkybių, besikeičiančių įstatymų, infrastruktūrinių pokyčių, plėtros ar visuomeninių pastatų skaičiaus ne visada pavyksta gyvenvietes įsprausti į priimtinas normas.
Primigtinai nesiūlome Švėkšnos vadinti vien tik miesteliu ar kaimu, net ir miestu nedraudžiame: jeigu tik širdis geidžia - prašom. Blogiausia, kai žmogus apskritai vengia prisistatyti esantis iš Švėkšnos (lyrinis rašinio autoriaus nukrypimas)...
Skyrus tiek laiko Švėkšnos, kaip gyvenvietės, statuso analizei, kviečiame nepatingėti sudalyvauti ir apklausoje, kuria siekiame išsiaiškinti: kur gyvena „Švėkšnos naujienų“ skaitytojai!
Tikriausiai dauguma jūsų nurodytumėte, kad Švėkšna nėra nei miestas, nei kaimas, o - miestelis. Ir būtumėte teisūs, tačiau atsakymas nėra toks vienareikšmiškai paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pagal LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, gyvenvietės skirstomos į miesto arba kaimo tipą. Kalbant apie Švėkšną, gyvenvietę reikėtų priskirti prie kaimiškosios vietovės. Vis tik, Švėkšną drąsiai galima vadinti ir miesteliu, nes kaimiškosios dar gali būti padalintos į miestelius, kaimus ir viensėdžius. Nors ne visos šiuo metu Lietuvos gyvenvietės (dėl laikmečio aplinkybių, priimtų potvarkių) telpa į taikomų apibrėžimų rėmus, Švėkšna pilnai atitinka miestelio statusą. Taip gyvenvietė įvardinama ir oficialiame Lietuvos valstybės registre.
Kaip supratote, tiksliausi būsite, kai Švėkšną pavadinsite miesteliu. O jeigu pildytumėte anketą, kurioje atsakymą reikėtų rinktis tik iš dviejų variantų - gyvenate kaime ar mieste -, tuomet - kaime. Juo labiau, net žvelgiant iš istorinės pusės, miesto teisių ir statuso Švėkšna niekada neturėjo.
Kartais nuosaikus terminologijos niuansų laikymasis gyvenimiškose momentuose tampa iššūkiu dėl kurio galima ir susipykti. Štai jei Salantus, Sedą ar Varnius, kurie nominaliai taip pat laikomi miestais, pavadintume miesteliais (nors ten nėra daugiau kaip 3000 gyventojų, kaip taikoma apibrėžime), gali kilti ir nepasitenkinimo šurmulys. O kai kurių miestu statusą turinčių gyvenviečių liežuvis neapsiverčia pavadinti net miesteliu (pvz. Panemunė, kuriame gyventojų skaičius nesiekia nė 200). Kaip matome, ne visada įmanoma pritaikyti taisykles praktikoje, nes jos gali turėti išimčių. Dėl istorinių aplinkybių, besikeičiančių įstatymų, infrastruktūrinių pokyčių, plėtros ar visuomeninių pastatų skaičiaus ne visada pavyksta gyvenvietes įsprausti į priimtinas normas.
Primigtinai nesiūlome Švėkšnos vadinti vien tik miesteliu ar kaimu, net ir miestu nedraudžiame: jeigu tik širdis geidžia - prašom. Blogiausia, kai žmogus apskritai vengia prisistatyti esantis iš Švėkšnos (lyrinis rašinio autoriaus nukrypimas)...
Skyrus tiek laiko Švėkšnos, kaip gyvenvietės, statuso analizei, kviečiame nepatingėti sudalyvauti ir apklausoje, kuria siekiame išsiaiškinti: kur gyvena „Švėkšnos naujienų“ skaitytojai!
Jeigu pažymėjote antrą atsakymą, reiškia gyvenate viename iš šių seniūnijos kaimų: Alseikos, Bumbuliškė, Drebuliai, Gedikai, Gedminaičiai, Ilgbrastė, Inkakliai, Jokšai, Jomantai, Joneliai, Jonikai, Jurgaičiai, Jurizdika, Jurkaičiai, Jurkiškė, Kalkiškė, Kalnalis, Kančaičiai, Kekališkė, Labatmedis, Lekiai, Lekiškė, Nautiltė, Nikėlai, Oželiai, Padubrinai, Paičiai, Papjaunys, Paulaičiai, Pavilnutis, Pelkupis, Pjaulokai, Razmai, Slabada, Stankiškiai, Stemplės, Stirpeikos, Surinkiškiai, Šiauliai, Šilininkai, Šnypšliai, Tvaskučiai, Užlaukis, Varniškiai, Vilkėnas I, Vilkėnas II, Vilkėnas III, Vilkų Kampas, Virkytai, Žagatpurviai, Žąsyčiai, Žiogai.
Bėgant laukui, Švėkšnos seniūnijos ribos keitėsi - kai kurie kaimai, dėl administracinių reformų, dingo iš žemėlapio (anksčiau buvo valsčius). Todėl Švėkšnos globoje nebėra Skomantai, Šalpėnai, Daukšaičiai ir kt. Tačiau puvo prijungti Žagatpurviai, Virkytai. Deja, turime ir kaimų, kuriuose nebeliko nei vieno gyventojo: Daukšviečių, Gailaičių, Kekališkės, Mataičių, Pocių, Raudiškės, Šilų ir Uoksų. Jie išnyko dėl įvairių priežasčių, bet čia jau kita tema...
P.S.
Apklausos rezultatus kurį laiką galėsite sekti ir portalo dešinėje pusėje.
Didžiausia kaimo statusą turinti gyvenvietė Lietuvoje šiuo metu - Domeikava.
Vietos gyventojų iniciatyva pastatyti riboženkliai Švėkšnos seniūnijoje.
