Katastrofą patyrusį kurėną „Sud 1“ naujam gyvenimui prikėlė švėkšniškis laivadirbys Vaidotas Bliūdžius. „Pamario” archyvo nuotr.
Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „Sud 1“ po pernai patirtos katastrofos, kai žuvo laivo kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius, restauruotas ir paruoštas tęsti kelionę.
Praėjusią savaitę kurėnas nuleistas į vandenį, o praėjusį savaitgalį „Sud 1“ dalyvavo medinių Kuršių marių laivų sąplaukoje Juodkrantėje. Prie laivo vairo stojo šviesaus atminimo kapitono Romaldo sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivai turi plaukti“, – nuolat kartodavo tėvas. Jo įsitikinimu, tik plaukdami senieji laivai atlieka savo misiją – pasakoja istoriją“, – sakė R. Adomavičius, pasiryžęs tęsti tėvo veiklą.
Praėjusią savaitę kurėnas nuleistas į vandenį, o praėjusį savaitgalį „Sud 1“ dalyvavo medinių Kuršių marių laivų sąplaukoje Juodkrantėje. Prie laivo vairo stojo šviesaus atminimo kapitono Romaldo sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivai turi plaukti“, – nuolat kartodavo tėvas. Jo įsitikinimu, tik plaukdami senieji laivai atlieka savo misiją – pasakoja istoriją“, – sakė R. Adomavičius, pasiryžęs tęsti tėvo veiklą.
Laivas nukentėjo ne tik nuo audros
„Kai Romaldas žuvo, buvau Latvijoje apžiūrėti vieno laivo. Sužinojęs apie tragediją buvau šokiruotas. Pamaniau, gal net neverta statyti tų laivų, nes jie gali tapti ir karstu. Tačiau žinau, kad R. Adomavičius nebūtų su tokia mintimi sutikęs, jis būtų norėjęs, kad šis kurėnas vėl plauktų. Šiandien labai džiaugiuosi atgimusiu kurėnu ir tuo, kad sūnus Romualdas Adomavičius bus jo kapitonas“, – sakė švėkšniškis dailidė Vaidotas Bliūdžius.
Didžiulėse dirbtuvėse Švėkšnos pakraštyje laivadirbys V. Bliūdžius kartu su meistru Audriumi Paičiumi, trimis pameistriais ir savanoriais restauravo laivą nuo praėjusių metų rudens.
„Per katastrofą laivas nebuvo taip stipriai pažeistas, kad nebūtų galima jo restauruoti ir vėl juo plaukioti. Buvo lūžęs laivo ragas – priekinė viršutinė laivo dalis, nebuvo vienos vainiklentės, šiek tiek iširo paragės, nulūžo stiebas“, – vardijo nelaimės padarinius restauracijos vadovas.
„Kitais metais šiam kurėnui bus 20 metų. Per tiek laiko mediena buvo daug kur sugedusi. Pavyzdžiui, vinis surūdijusi ir aplink ją išpuvusi mediena. Tokias vietas užlopyti buvo sunkiausia“, – pasakojo meistras.
Žino kiekvieną detalę
Pasak V. Bliūdžiaus, visos naujos laivo detalės, kaip ir pats laivas, pagamintos iš tvirtos ąžuolo medienos. „Tik dugnas – iš pušies, naujas stiebas – iš tiesios eglės. Laivas sutvirtintas kalvio rankų darbo kaltinėmis vinimis. Vinis ir visas metalines kurėno detales kaip prieš du dešimtmečius, taip ir dabar kalė tas pats kalvis iš Vilniaus Egidijus Latėnas.
Drobines beveik 7 metrų ilgio bures kurėnui siuvo Rusnės laivadirbio Simo Knapkio uošvė. Derva laivui impregnuoti atkeliavo iš Suomijos, nes Lietuvoje nebeliko, kas ją gamintų. Kai statėme laivą, su Romaldu keliavome į Dzūkiją, kažkokiame miestelyje tada dar buvo dervos gaminimo įrenginys ir laivas buvo dervuotas Lietuvoje pagaminta derva. Iš viso laivui dervos sunaudojama apie 20-30 litrų, ji maišoma su linų sėmenų aliejumi“, – pasakojo V. Bliūdžius.
Laivadirbys, garsėjantis ir vėtrungių gamyba, restauruotą kurėną papuošė pagal senosios vėtrungės, kuri dingo per nelaimę, pavyzdį pagaminta nauja vėjarode. „Restauruoto laivo pavadinimas išliks tas pat, jokiu būdu negalime nutraukti tęstinumo“, – pažymėjo V. Bliūdžius.
Išsaugojo latviai
Paprašytas prisiminti „Sud 1“ istoriją, pašnekovas ant stalo paskleidė unikalius kurėno radimosi šaltinius.
„Štai laivo brėžiniai“, – su didžiule pagarba meistras parodė šviesaus atminimo R. Adomavičiaus ranka ant dviejų mažų užrašų knygelės lapelių tušinuku nupieštus kurėno brėžinius su laivo matmenimis.
Iš segtuvo pašnekovas ištraukė pluoštą smulkiu, kaligrafišku raštu primargintų lapų. Tai R. Adomavičiaus ranka užrašytas vokiškos knygos apie kurėnus vertimas. „Šią knygą tuo metu turėjo tik šviesaus atminimo Eduardas Jonušas, kuris atkūrė pirmąjį kurėną mūsų laikais, ir Lietuvos jūrų muziejus. Išversta ne visa knyga, bet tik tai, kas buvo svarbu statant kurėną. „Sud 1“ pastatytas pagal originalaus kurėno pavyzdį. Tad mes galėjome tiksliai išmatuoti ir atkurti visas jo detales. Jis yra prieškarinio laivo kopija“, – pažymėjo V. Bliūdžius ir papasakojo gana įdomią priešistorę.
„Kai Romaldas žuvo, buvau Latvijoje apžiūrėti vieno laivo. Sužinojęs apie tragediją buvau šokiruotas. Pamaniau, gal net neverta statyti tų laivų, nes jie gali tapti ir karstu. Tačiau žinau, kad R. Adomavičius nebūtų su tokia mintimi sutikęs, jis būtų norėjęs, kad šis kurėnas vėl plauktų. Šiandien labai džiaugiuosi atgimusiu kurėnu ir tuo, kad sūnus Romualdas Adomavičius bus jo kapitonas“, – sakė švėkšniškis dailidė Vaidotas Bliūdžius.
Didžiulėse dirbtuvėse Švėkšnos pakraštyje laivadirbys V. Bliūdžius kartu su meistru Audriumi Paičiumi, trimis pameistriais ir savanoriais restauravo laivą nuo praėjusių metų rudens.
„Per katastrofą laivas nebuvo taip stipriai pažeistas, kad nebūtų galima jo restauruoti ir vėl juo plaukioti. Buvo lūžęs laivo ragas – priekinė viršutinė laivo dalis, nebuvo vienos vainiklentės, šiek tiek iširo paragės, nulūžo stiebas“, – vardijo nelaimės padarinius restauracijos vadovas.
„Kitais metais šiam kurėnui bus 20 metų. Per tiek laiko mediena buvo daug kur sugedusi. Pavyzdžiui, vinis surūdijusi ir aplink ją išpuvusi mediena. Tokias vietas užlopyti buvo sunkiausia“, – pasakojo meistras.
Žino kiekvieną detalę
Pasak V. Bliūdžiaus, visos naujos laivo detalės, kaip ir pats laivas, pagamintos iš tvirtos ąžuolo medienos. „Tik dugnas – iš pušies, naujas stiebas – iš tiesios eglės. Laivas sutvirtintas kalvio rankų darbo kaltinėmis vinimis. Vinis ir visas metalines kurėno detales kaip prieš du dešimtmečius, taip ir dabar kalė tas pats kalvis iš Vilniaus Egidijus Latėnas.
Drobines beveik 7 metrų ilgio bures kurėnui siuvo Rusnės laivadirbio Simo Knapkio uošvė. Derva laivui impregnuoti atkeliavo iš Suomijos, nes Lietuvoje nebeliko, kas ją gamintų. Kai statėme laivą, su Romaldu keliavome į Dzūkiją, kažkokiame miestelyje tada dar buvo dervos gaminimo įrenginys ir laivas buvo dervuotas Lietuvoje pagaminta derva. Iš viso laivui dervos sunaudojama apie 20-30 litrų, ji maišoma su linų sėmenų aliejumi“, – pasakojo V. Bliūdžius.
Laivadirbys, garsėjantis ir vėtrungių gamyba, restauruotą kurėną papuošė pagal senosios vėtrungės, kuri dingo per nelaimę, pavyzdį pagaminta nauja vėjarode. „Restauruoto laivo pavadinimas išliks tas pat, jokiu būdu negalime nutraukti tęstinumo“, – pažymėjo V. Bliūdžius.
Išsaugojo latviai
Paprašytas prisiminti „Sud 1“ istoriją, pašnekovas ant stalo paskleidė unikalius kurėno radimosi šaltinius.
„Štai laivo brėžiniai“, – su didžiule pagarba meistras parodė šviesaus atminimo R. Adomavičiaus ranka ant dviejų mažų užrašų knygelės lapelių tušinuku nupieštus kurėno brėžinius su laivo matmenimis.
Iš segtuvo pašnekovas ištraukė pluoštą smulkiu, kaligrafišku raštu primargintų lapų. Tai R. Adomavičiaus ranka užrašytas vokiškos knygos apie kurėnus vertimas. „Šią knygą tuo metu turėjo tik šviesaus atminimo Eduardas Jonušas, kuris atkūrė pirmąjį kurėną mūsų laikais, ir Lietuvos jūrų muziejus. Išversta ne visa knyga, bet tik tai, kas buvo svarbu statant kurėną. „Sud 1“ pastatytas pagal originalaus kurėno pavyzdį. Tad mes galėjome tiksliai išmatuoti ir atkurti visas jo detales. Jis yra prieškarinio laivo kopija“, – pažymėjo V. Bliūdžius ir papasakojo gana įdomią priešistorę.
Simo Knapkio nuotr.
Istoriniai šaltiniai teigia, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą vien lietuviškoje Kuršių marių dalyje plaukiojo per šimtą kurėnų, tačiau karo metais visas didžiulis medinis laivynas pradingo…
Keliama versija, kad Kuršių nerijos gyventojai – kuršininkai – nuskandino savo laivus, tikėdamiesi, kad po karo sugrįš ir išsitrauks. Tačiau nuskendusių laivų nebuvo atrasta. Kita versija, kad laivai liko krante gyventojams traukiantis, o pokario naujakuriai panaudojo ąžuolines lentas statyboms ir krosnims kūrenti.
„Latviai pokariu buvo radę Lietuvoje du kurėnus ir parsivežė juos į Ventspilio muziejų. Lietuvos jūrų muziejaus direktorius šviesaus atminimo Aloyzas Každailis suderėjo su latviais, kad šie atiduotų kurėnus jo vadovaujamam muziejui. Vieną kurėną pavyko restauruoti ir jis plaukiojo Kuršių mariomis. Pirmasis jo plaukimas net spaudoje buvo aprašytas. V. Bliūdžius ištraukė seno Šilutės rajono laikraščio „Komunistinis darbas“ iškarpą. Straipsnyje „Ar grįš kurėnai?“ aprašyta, kaip jie ruošėsi plaukti.
Kitas kurėnas buvo prastesnės būklės, tad buvo pastatytas Jūrų muziejaus ekspozicijoje. Būtent pagal to kurėno pavyzdį ir buvo pastatytas „Sud 1“. Sumeistravus naują laivą, tas, kuris jau daug laiko plaukiojo, atsidūrė ir iki šiol yra eksponuojamas Jūrų muziejuje. O to, pagal kurį buvo pastatytas „Sud 1“, būklė buvo tokia prasta, kad išsaugoti jo nepavyko“, – pasakojo V. Bliūdžius.
Kaip kuršėnas tapo kurėnu
Kurėnas – bendrinis medinio laivo, kuris plaukiojo Kuršių mariose, pavadinimas. Lietuviai tokio pavadinimo neturėjo. Tad tarpukariu Kuršių marių mediniai laivai klaidingai buvo vadinami baidokais. „Kuršininkų tarme kurėnas buvo vadinamas Kurenkahn, arba kuršių valtimi. Norminant kalbą buvo nuspręsta pavadinti laivą kuršėnu. Legendos pasakoja, kad, leidžiant knygą apie šį unikalų jūrinį paveldą, spaustuvininkė padarė klaidą, ir laivas buvo pavadintas ne kuršėnu, o kurėnu.
„Pavadinimai kurėnams tradiciškai suteikiami, panaudojant tris pirmąsias gyvenvietės, iš kurios yra laivas, raides. „Sud 1“ pavadinimas kilo nuo Kopgalio vokiško pavadinimo Suderspitze“, – pasakojo V. Bliūdžius.
Meistras pažymėjo, kad kurėnų konstrukcija yra nepakitusi nuo seniausių laikų, nes ją padiktavo Kuršių marių ypatumai: „Kuršių marių specifika yra mažas gylis, seklūs krantai. Todėl visi Kuršių marių mediniai laivai yra plokščiadugniai. Senose nuotraukose matyti, kad rusniškiai su kurėnais net per apsemtas pievas plaukdavo. Šiais laivais buvo ir žvejojama, ir kroviniai gabenami. Pagal tai, ką laivai gabendavo, taip ir buvo vadinami: daržovinė valtis, turginė valtis, žvejybinis kurėnas turėdavo tinklą. Beje, kurėnais plaukiodavo tik didžiosios žvejybos teisę turintys žvejai“. Unikalus kurėnų bruožas, pasak meistro, yra dvigubas dugnas.
„Kadangi laivas medinis, į jį vanduo vis tiek sunkiasi. Kad nereikėtų po tą vandenį braidyti, įrengiamos 10-30 cm pakeltos grindys. Žvejai po grindimis dėdavo žuvis. Dar ant dugno galima sukrauti plytas ir pasikurti ugnį, pasigaminti maisto. Tarpukariu po paslėptomis grindimis buvo ir kontrabanda (spiritas) gabenama. Dar viena specifinė kurėnų dalis yra šliūžės. Tai į sparnus panašios detalės, tvirtinamos laivo šonuose. Jos reikalingos tam, kad laivas mariose nedreifuotų, tiesiai plauktų, kai pučia šoninis vėjas. Šliūžės – tarsi kilio pakaitalas“, – apie kurėno specifiką dėstė laivadirbys.
Plaukiojantis eksponatas
Šiuo metu Lietuvoje yra tik trys tikri kurėnai: „Kuršis“ – seniausias, pastatytas E. Jonušo Nidoje, Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „Sud 1“ ir didžiausias kurėnas „Šturmai“.
„Sud 1“ yra Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas, pastatytas pagal originalų pavyzdį. Tad po nelaimės net nekilo abejonių, kad jį reikia restauruoti ir toliau naudoti.
Manau, kad ir Romas būtų to norėjęs, nes jis statė tą laivą, surinko jo komandą, buvo kapitonas“, – pažymėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Lietuvos jūrų muziejus parengė projektą „Kurėno sugrįžimas“. Įgyvendindamas šį projektą „Sud 1″ plaukiojo po Kuršių marias, dalyvavo regatoje „Ambersail“ Amsterdame, aplankė Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Kiekvienais metais pristatydavo žvejišką paveldą Kuršių marių pakrantės miesteliuose, dalyvavo nacionalinėje ekspedicijoje Nemunu, keliose tarptautinėse ekspedicijose Kuršių mariomis iki pat Karaliaučiaus.
R. Adomavičius papildė, kad ir šį karantininį sezoną kurėnas planuoja ne vieną pasiplaukiojimą. „Medinių laivų laivybos sezoną planuojame atidaryti birželio 6 d. Juodkrantėje. Čia vyks pirmasis regatos „Burpilis“ etapas. Po to ketiname dalyvauti naktinėje „Mingės flotilėje“, regatos „Burpilis“ II ir III etapuose nuo Preilos iki Klaipėdos, Dangės flotilėje per Jūros šventę, festivalyje Juodkrantėje rugpjūtį, žuvienės čempionate rugsėjį. Net ir patyręs stiprią avariją, sulopytas, kurėnas „Sud 1“ turi plaukti“, – sakė R. Adomavičius.
Keliama versija, kad Kuršių nerijos gyventojai – kuršininkai – nuskandino savo laivus, tikėdamiesi, kad po karo sugrįš ir išsitrauks. Tačiau nuskendusių laivų nebuvo atrasta. Kita versija, kad laivai liko krante gyventojams traukiantis, o pokario naujakuriai panaudojo ąžuolines lentas statyboms ir krosnims kūrenti.
„Latviai pokariu buvo radę Lietuvoje du kurėnus ir parsivežė juos į Ventspilio muziejų. Lietuvos jūrų muziejaus direktorius šviesaus atminimo Aloyzas Každailis suderėjo su latviais, kad šie atiduotų kurėnus jo vadovaujamam muziejui. Vieną kurėną pavyko restauruoti ir jis plaukiojo Kuršių mariomis. Pirmasis jo plaukimas net spaudoje buvo aprašytas. V. Bliūdžius ištraukė seno Šilutės rajono laikraščio „Komunistinis darbas“ iškarpą. Straipsnyje „Ar grįš kurėnai?“ aprašyta, kaip jie ruošėsi plaukti.
Kitas kurėnas buvo prastesnės būklės, tad buvo pastatytas Jūrų muziejaus ekspozicijoje. Būtent pagal to kurėno pavyzdį ir buvo pastatytas „Sud 1“. Sumeistravus naują laivą, tas, kuris jau daug laiko plaukiojo, atsidūrė ir iki šiol yra eksponuojamas Jūrų muziejuje. O to, pagal kurį buvo pastatytas „Sud 1“, būklė buvo tokia prasta, kad išsaugoti jo nepavyko“, – pasakojo V. Bliūdžius.
Kaip kuršėnas tapo kurėnu
Kurėnas – bendrinis medinio laivo, kuris plaukiojo Kuršių mariose, pavadinimas. Lietuviai tokio pavadinimo neturėjo. Tad tarpukariu Kuršių marių mediniai laivai klaidingai buvo vadinami baidokais. „Kuršininkų tarme kurėnas buvo vadinamas Kurenkahn, arba kuršių valtimi. Norminant kalbą buvo nuspręsta pavadinti laivą kuršėnu. Legendos pasakoja, kad, leidžiant knygą apie šį unikalų jūrinį paveldą, spaustuvininkė padarė klaidą, ir laivas buvo pavadintas ne kuršėnu, o kurėnu.
„Pavadinimai kurėnams tradiciškai suteikiami, panaudojant tris pirmąsias gyvenvietės, iš kurios yra laivas, raides. „Sud 1“ pavadinimas kilo nuo Kopgalio vokiško pavadinimo Suderspitze“, – pasakojo V. Bliūdžius.
Meistras pažymėjo, kad kurėnų konstrukcija yra nepakitusi nuo seniausių laikų, nes ją padiktavo Kuršių marių ypatumai: „Kuršių marių specifika yra mažas gylis, seklūs krantai. Todėl visi Kuršių marių mediniai laivai yra plokščiadugniai. Senose nuotraukose matyti, kad rusniškiai su kurėnais net per apsemtas pievas plaukdavo. Šiais laivais buvo ir žvejojama, ir kroviniai gabenami. Pagal tai, ką laivai gabendavo, taip ir buvo vadinami: daržovinė valtis, turginė valtis, žvejybinis kurėnas turėdavo tinklą. Beje, kurėnais plaukiodavo tik didžiosios žvejybos teisę turintys žvejai“. Unikalus kurėnų bruožas, pasak meistro, yra dvigubas dugnas.
„Kadangi laivas medinis, į jį vanduo vis tiek sunkiasi. Kad nereikėtų po tą vandenį braidyti, įrengiamos 10-30 cm pakeltos grindys. Žvejai po grindimis dėdavo žuvis. Dar ant dugno galima sukrauti plytas ir pasikurti ugnį, pasigaminti maisto. Tarpukariu po paslėptomis grindimis buvo ir kontrabanda (spiritas) gabenama. Dar viena specifinė kurėnų dalis yra šliūžės. Tai į sparnus panašios detalės, tvirtinamos laivo šonuose. Jos reikalingos tam, kad laivas mariose nedreifuotų, tiesiai plauktų, kai pučia šoninis vėjas. Šliūžės – tarsi kilio pakaitalas“, – apie kurėno specifiką dėstė laivadirbys.
Plaukiojantis eksponatas
Šiuo metu Lietuvoje yra tik trys tikri kurėnai: „Kuršis“ – seniausias, pastatytas E. Jonušo Nidoje, Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „Sud 1“ ir didžiausias kurėnas „Šturmai“.
„Sud 1“ yra Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas, pastatytas pagal originalų pavyzdį. Tad po nelaimės net nekilo abejonių, kad jį reikia restauruoti ir toliau naudoti.
Manau, kad ir Romas būtų to norėjęs, nes jis statė tą laivą, surinko jo komandą, buvo kapitonas“, – pažymėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Lietuvos jūrų muziejus parengė projektą „Kurėno sugrįžimas“. Įgyvendindamas šį projektą „Sud 1″ plaukiojo po Kuršių marias, dalyvavo regatoje „Ambersail“ Amsterdame, aplankė Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Kiekvienais metais pristatydavo žvejišką paveldą Kuršių marių pakrantės miesteliuose, dalyvavo nacionalinėje ekspedicijoje Nemunu, keliose tarptautinėse ekspedicijose Kuršių mariomis iki pat Karaliaučiaus.
R. Adomavičius papildė, kad ir šį karantininį sezoną kurėnas planuoja ne vieną pasiplaukiojimą. „Medinių laivų laivybos sezoną planuojame atidaryti birželio 6 d. Juodkrantėje. Čia vyks pirmasis regatos „Burpilis“ etapas. Po to ketiname dalyvauti naktinėje „Mingės flotilėje“, regatos „Burpilis“ II ir III etapuose nuo Preilos iki Klaipėdos, Dangės flotilėje per Jūros šventę, festivalyje Juodkrantėje rugpjūtį, žuvienės čempionate rugsėjį. Net ir patyręs stiprią avariją, sulopytas, kurėnas „Sud 1“ turi plaukti“, – sakė R. Adomavičius.
Fausta Augustaitė, VE.lt
