
Tą rugsėjo 10-iosios vidurdienį kaitrios saulės spinduliai smagiai žaidė Liepų aikštėje ir atrodė, kad ir medžiai, ir namai, išsirikiavę pačiame miestelio centre, tyliai dainavo meilės, pagarbos, vilties ir atminimo melodijas kartu su saksofono virtuozu Pranciškumi Narušiu. Prie Švėkšnos bibliotekos pastato, pažymėto Liepų aikštės dvidešimt penktuoju numeriu, rinkosi inteligentija, gausūs svečiai ne tik iš sostinės, uostamiesčio, bet ir Kaliningrado srities.
„Išeina žmonės mieli, šalia kurių gyvenai, kuriuos gerai pažinai, vardu vadinai… Rimantai, išėjai, bet nuo šiandien tu būsi čia, Švėkšnos filialo bibliotekoje.<…> mes esam laimingi, kad pagaliau švėkšniškių draugija „Tėviškė“ turi progą atidaryti Rimanto Černiausko vardo bibliotekos skaityklą. Kviečiu seniūną Alfonsą Šeputį, Šilutės rajono viešosios F. Bajoraičio bibliotekos direktorę Laima Dumšienę ir Heleną Švanytę-Černiauskienę, atidengti atminimo lentą“, − dėkodama visiems svečiams, lentos atidengimo proga kalbėjo „Tėviškės“ draugijos pirmininkė Ona Pintverienė.
Atminimo lenta ir rašytojo vardo suteikimas bibliotekos skaityklai, atsirado švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ rūpesčiu. Lentą iš medžio išskaptavo švėkšniškis Vytautas Bliūdžius, pritvirtinti padėjo seniūnija, skaityklos ekspoziciją įrengė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkės.
Svarbiausia, kad iškilmių ceremonijoje dalyvavo Rimanto Černiausko (1950-09-10 – 2011-06-01) artimieji. Sutuoktinė Helena, duktė Rimantė, vaikaitė, sesuo Virginija, dėdė Jokūbas, kt. giminaičiai, Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis, menotyrininkas Petras Šmitas, režisierius, teatrologas Petras Bielskis, klarnetininkas Pranciškus Narušis, aktorius Aleksandras Šimanskis, bičiuliai iš Kaliningrado srities – rašytojai Oleg Gluškin ir Ina Gluškina, Boris Bartfeld, rašytoja Edita Barauskienė ir kt.
Atidengus atminimo lentą visi ceremonijos dalyviai sugužėjo į bibliotekos ekspozicijų salę, čia buvo atidaryta P. Šmito fotografijų paroda – „Rimantas ir draugai“. Dalyvaujančiųjų iškilmėse buvo tiek daug, kad vos visi sutilpo bibliotekos erdvėse.
Ir galiausiai – atminimo popietės lyriškoji dalis. Rimanto šeimos nariai, bičiuliai ėmė dalintis atsiminimais, prisimindami jo charakterio savybes, kūrybinius sumanymus, keliones, laisvalaikį. Įdomu buvo klausyti P. Narušio skaitomų dedikacijų, kurias Rimantas įrašė jam dovanotose knygose, o Aleksandras Šimanskis, lyriškąją dalį užbaigė pasakojimu-prisiminimu, kad Rimantas turėdamas karališką pavardę (kaip jis pats sakydavo), t. y. raidė su kepurėle, artimai bičiuliavosi su karališkais asmenimis –Šikšneliu, Šmitu, Šimanskiu, taip pat turinčiais tokias karališkas pavardes. Aleksandras neabejojantis, įsitikinęs, kad Rimanto Černiausko dvasia ne atsitiktinai panoro įsikurti čia – bibliotekoje, o ne kur nors Dauguose ar Klaipėdoje, nes Švėkšna karališka vieta.
Daugiau nuotraukų rastie "Švėkšnos naujienų" facebook paskyroje: https://www.facebook.com/Svek..
Atminimo lenta ir rašytojo vardo suteikimas bibliotekos skaityklai, atsirado švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ rūpesčiu. Lentą iš medžio išskaptavo švėkšniškis Vytautas Bliūdžius, pritvirtinti padėjo seniūnija, skaityklos ekspoziciją įrengė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkės.
Svarbiausia, kad iškilmių ceremonijoje dalyvavo Rimanto Černiausko (1950-09-10 – 2011-06-01) artimieji. Sutuoktinė Helena, duktė Rimantė, vaikaitė, sesuo Virginija, dėdė Jokūbas, kt. giminaičiai, Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis, menotyrininkas Petras Šmitas, režisierius, teatrologas Petras Bielskis, klarnetininkas Pranciškus Narušis, aktorius Aleksandras Šimanskis, bičiuliai iš Kaliningrado srities – rašytojai Oleg Gluškin ir Ina Gluškina, Boris Bartfeld, rašytoja Edita Barauskienė ir kt.
Atidengus atminimo lentą visi ceremonijos dalyviai sugužėjo į bibliotekos ekspozicijų salę, čia buvo atidaryta P. Šmito fotografijų paroda – „Rimantas ir draugai“. Dalyvaujančiųjų iškilmėse buvo tiek daug, kad vos visi sutilpo bibliotekos erdvėse.
Ir galiausiai – atminimo popietės lyriškoji dalis. Rimanto šeimos nariai, bičiuliai ėmė dalintis atsiminimais, prisimindami jo charakterio savybes, kūrybinius sumanymus, keliones, laisvalaikį. Įdomu buvo klausyti P. Narušio skaitomų dedikacijų, kurias Rimantas įrašė jam dovanotose knygose, o Aleksandras Šimanskis, lyriškąją dalį užbaigė pasakojimu-prisiminimu, kad Rimantas turėdamas karališką pavardę (kaip jis pats sakydavo), t. y. raidė su kepurėle, artimai bičiuliavosi su karališkais asmenimis –Šikšneliu, Šmitu, Šimanskiu, taip pat turinčiais tokias karališkas pavardes. Aleksandras neabejojantis, įsitikinęs, kad Rimanto Černiausko dvasia ne atsitiktinai panoro įsikurti čia – bibliotekoje, o ne kur nors Dauguose ar Klaipėdoje, nes Švėkšna karališka vieta.
Daugiau nuotraukų rastie "Švėkšnos naujienų" facebook paskyroje: https://www.facebook.com/Svek..