Švėkšnos herbas ir P. Čeliausko siūlytas projektas.
Sausio 18 d. Švėkšnos herbas atšventė savo dvidešimtmetį. Jį 2000 m. sausio 18 d. prezidentas Valdas Adamkus patvirtino dekretu Nr. 754. Herbo etalono autorius – dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius Arvydas Stanislavas Každailis.
Herbas – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas, esantis vėliavose, monetose, spauduose, ant pastatų, buities rakandų, knygose. Herbai kuriami įvairia technika pagal griežtas heraldikos taisykles.
Herbas – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas, esantis vėliavose, monetose, spauduose, ant pastatų, buities rakandų, knygose. Herbai kuriami įvairia technika pagal griežtas heraldikos taisykles.
Iš praeities
Su Lietuvos Atgimimu atgijo miestų ir miestelių heraldikos tradicijos. Iki nepriklausomybės Švėkšna savo herbo neturėjo - tiesiog niekas tuo nesirūpino. Savo herbus turėjo tik Šilutė (1995) ir Žemaičių Naumiestis (1998). Į Lietuvos heraldikos komisiją švėkšniškiai kreipėsi 1999-aisiais. Švėkšna tapo pirmuoju kaimiškuoju seniūnijos centru, panorusiu turėti herbą. Kaimyninėse seniūnijose šis atėjo vėliau. Rusnėje (2005),Vainute (2006), Saugose ir Juknaičiuose (2008), Gardame (2010), Katyčiuose ir Kintuose (2011), Usėnuose (2012).
Herbas – vienas iš Švėkšnos miestelio heraldikos atributų. Seniūnas Alfonsas Šeputis kvietė švėkšniškius kurti būsimo miestelio herbo pavyzdžius. Su savo piešiniais - projektais į seniūniją atėjo Kęstutis Paulauskas, Vytautas Bliūdžius, Violeta Astrauskienė, Petras Čeliauskas ir kiti. Herbo idėja buvo aptariama ir rajono spaudoje. Seniūno suburtas aktyvas brandžiausiu projekto darbu įvertino P. Čeliausko piešinį, kuriame buvo pavaizduota gulbė, paimta iš miestelį valdžiusių Kęsgailų giminės herbo. Heraldikos komisija projektą atmetė kaip netinkamą. P. Čeliauskas rankų nenuleido, vėl ėmėsi kūrybos, susikoncentravo į Švėkšnos architektūrą. Naujojo piešinio pagrindu paėmė istorinį Švėkšnos viaduką, retą, unikalų statinį, bažnyčios šventorių jungiantį su parku. Virš stilizuoto viaduko nupiešė dar vieną simbolį – saulę. Pats autorius taip aiškino simboliką: viadukas - tai tiltas jungiantis praeitį ir dabartį, saulė – mokslo, šviesos, knygnešystės simbolis. Projektas dar kartą buvo pateiktas Heraldikos komisijai.
Seniūnas A. Šeputis sugrįžęs iš komisijos posėdžio pasakojo, kad jam buvo pateikta apie 10 piešinių – herbo projektų. Išsirinko ir švėkšniškiams parvežė tris, kurie atrodė tinkamiausi. Sukviesta į posėdį Visuomeninė seniūno taryba, aptarusi siūlomus variantus, pirmąjį – sėjėją atmetė iš karto, už antrąjį – sakalą su deglu balsavo 3 nariai, o už viaduką – 9. Taip balsų dauguma dėl būsimo herbo ir buvo apsispręsta.
Pagal P. Čeliausko piešinio eskizą, dailininkas A. Každailis sukūrė Švėkšnos herbą.
Herbo aprašas
Ties papėde perkirsto skydo mėlyname lauke stilizuota auksinė saulė su tuščiu centru, kuriame yra auksinis kryžius, o raudonoje skydo papėdėje sidabrinis arkinio tilto fragmentas. Tilto turėklo linija skiria raudoną papėdę nuo viršutinės skydo dalies.
Auksinė saulė simbolizuoja švietėjišką Saulės gimnazijos veiklą, knygnešių, kurių kelias ėjo per Švėkšną, pasiaukojimą. Kryžius saulės diske – tarsi žemaitiškas koplytstulpis, pabrėžiantis stiprų švėkšniškių tikėjimą. Arkinis tiltas – jungia praeitį ir dabartį.
Kartu su herbu Heraldikos komisija patvirtino ir Švėkšnos vėliavą: baltos spalvos stačiakampio centre įkomponuotas spalvotas miestelio herbas.
Su Lietuvos Atgimimu atgijo miestų ir miestelių heraldikos tradicijos. Iki nepriklausomybės Švėkšna savo herbo neturėjo - tiesiog niekas tuo nesirūpino. Savo herbus turėjo tik Šilutė (1995) ir Žemaičių Naumiestis (1998). Į Lietuvos heraldikos komisiją švėkšniškiai kreipėsi 1999-aisiais. Švėkšna tapo pirmuoju kaimiškuoju seniūnijos centru, panorusiu turėti herbą. Kaimyninėse seniūnijose šis atėjo vėliau. Rusnėje (2005),Vainute (2006), Saugose ir Juknaičiuose (2008), Gardame (2010), Katyčiuose ir Kintuose (2011), Usėnuose (2012).
Herbas – vienas iš Švėkšnos miestelio heraldikos atributų. Seniūnas Alfonsas Šeputis kvietė švėkšniškius kurti būsimo miestelio herbo pavyzdžius. Su savo piešiniais - projektais į seniūniją atėjo Kęstutis Paulauskas, Vytautas Bliūdžius, Violeta Astrauskienė, Petras Čeliauskas ir kiti. Herbo idėja buvo aptariama ir rajono spaudoje. Seniūno suburtas aktyvas brandžiausiu projekto darbu įvertino P. Čeliausko piešinį, kuriame buvo pavaizduota gulbė, paimta iš miestelį valdžiusių Kęsgailų giminės herbo. Heraldikos komisija projektą atmetė kaip netinkamą. P. Čeliauskas rankų nenuleido, vėl ėmėsi kūrybos, susikoncentravo į Švėkšnos architektūrą. Naujojo piešinio pagrindu paėmė istorinį Švėkšnos viaduką, retą, unikalų statinį, bažnyčios šventorių jungiantį su parku. Virš stilizuoto viaduko nupiešė dar vieną simbolį – saulę. Pats autorius taip aiškino simboliką: viadukas - tai tiltas jungiantis praeitį ir dabartį, saulė – mokslo, šviesos, knygnešystės simbolis. Projektas dar kartą buvo pateiktas Heraldikos komisijai.
Seniūnas A. Šeputis sugrįžęs iš komisijos posėdžio pasakojo, kad jam buvo pateikta apie 10 piešinių – herbo projektų. Išsirinko ir švėkšniškiams parvežė tris, kurie atrodė tinkamiausi. Sukviesta į posėdį Visuomeninė seniūno taryba, aptarusi siūlomus variantus, pirmąjį – sėjėją atmetė iš karto, už antrąjį – sakalą su deglu balsavo 3 nariai, o už viaduką – 9. Taip balsų dauguma dėl būsimo herbo ir buvo apsispręsta.
Pagal P. Čeliausko piešinio eskizą, dailininkas A. Každailis sukūrė Švėkšnos herbą.
Herbo aprašas
Ties papėde perkirsto skydo mėlyname lauke stilizuota auksinė saulė su tuščiu centru, kuriame yra auksinis kryžius, o raudonoje skydo papėdėje sidabrinis arkinio tilto fragmentas. Tilto turėklo linija skiria raudoną papėdę nuo viršutinės skydo dalies.
Auksinė saulė simbolizuoja švietėjišką Saulės gimnazijos veiklą, knygnešių, kurių kelias ėjo per Švėkšną, pasiaukojimą. Kryžius saulės diske – tarsi žemaitiškas koplytstulpis, pabrėžiantis stiprų švėkšniškių tikėjimą. Arkinis tiltas – jungia praeitį ir dabartį.
Kartu su herbu Heraldikos komisija patvirtino ir Švėkšnos vėliavą: baltos spalvos stačiakampio centre įkomponuotas spalvotas miestelio herbas.
VIOLETA ASTRAUSKIENĖ
Silutesnaujienos.lt
Silutesnaujienos.lt
