Birželio 9 d. Šilutės muziejaus Švėkšnos filiale vyko renginys „Archeologija Švėkšnos apylinkėse“. Renginio metu pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto archeologė Indrė Šimkutė ir Šilutės muziejaus Švėkšnos filialo muziejininkė Monika Žąsytienė.
Archeologė I. Šimkutė pristatė archelogiją kaip mokslą, buvo paaiškintos pagrindinės sąvokos, archeologų darbo subtilybės, kokie tyrimai atliekami archeologinių kasinėjimų metu.
Archeologė I. Šimkutė pristatė archelogiją kaip mokslą, buvo paaiškintos pagrindinės sąvokos, archeologų darbo subtilybės, kokie tyrimai atliekami archeologinių kasinėjimų metu.
Archeologė I. Šimkutė kartu su komanda 2011 m. vykdė kasinėjimus ir Švėkšnoje. Kasinėjimai buvo vykdomi Liepų aikštėje 25, prieš amatų centro statybas. Trumpai buvo pristatyta, ką pavyko rasti. Archeologė pasakojo, jog nukasus viršutinį sluoksnį buvo atidengti XX a. pr. statyto gyvenamojo namo pamatai. Pamato kampe buvo rastos 7 monetos. Kasant giliau, buvo rasti XIX a. pastato pamatai, kuriame buvo koklinė krosnis. Dar anksčiau t. y. XVIII a. II pusėje čia stovėjo kitas namas, kuris turėjo aslą, čia rasta prūsiškų monetų, buitinės keramikos šukių, gyvūnų kaulų, stiklinių dirbinių fragmentų, sagų, metalo atraižėlių ir pan. Pasak archeologės, kuomet tyrinėjamoji vieta dar nebuvo apstatyta gyvenamaisiais pastatais, čia galėjo būti „šiukšlių duobė“. Archeologai rado dvi dideles duobes, į kurias Švėkšnos gyventojai po XVII a. gaisro galėjo mesti apdegusius daiktus. Buvo rastas didelis kiekis puodų šukių, perdegusio stiklo, koklių ir kt.
Archeologė visus nustebino XIX, XVIII a. atsivežtais radiniais iš Švėkšnos. Susirinkusiems buvo pristatyti keramikos dirbiniai: puodai, dubenėliai, indeliai, kokliai. Archeologė su savimi atsivežė ir smulkių radinių: metalo dirbinių, papuošalų, antpirščių, adatėlių, sagų, tarp radinių buvo net hebrajų kalba spausdinto laikraščio liekanų bei nedidelės šukytės smulkiais dantukais, pagamintos iš kaulo, skirtos utėles iššukuoti iš plaukų. Visi šie radiniai byloja apie šios vietos gyventojų gyvenimo būdą, kuo jie užsiėmė, kokia buvo jų turtinė padėtis, ką naudojo namų apyvokoje.
Muziejininkė M. Žąsytienė pristatė archeologinius paminklus Švėkšnos apylinkėse. Buvo paminėta, jog archeologinių radinių iš Švėkšnos apylinkių gausu ne tik Švėkšnos muziejuje, jų galima rasti Telšių „Alkos“, Vytauto Didžiojo Karo muziejuose, Nacionaliniame bei Palangos „Gintaro“ muziejuose. Plačiau buvo aptartos 3 vietovės, gausios ankstyvais archeologiniais radiniais: Jurgaičių, Nikėlų ir Vilkų Kampo kaimai. Muziejuje gausiausia archeologinių radinių būtent iš šių vietų. Buvo pristatyti įdomiausi ir unikaliausi eksponatai, datuojami jau nuo I amžiaus, apžiūrėta muziejaus archeologinė ekspozicija.
Archeologė visus nustebino XIX, XVIII a. atsivežtais radiniais iš Švėkšnos. Susirinkusiems buvo pristatyti keramikos dirbiniai: puodai, dubenėliai, indeliai, kokliai. Archeologė su savimi atsivežė ir smulkių radinių: metalo dirbinių, papuošalų, antpirščių, adatėlių, sagų, tarp radinių buvo net hebrajų kalba spausdinto laikraščio liekanų bei nedidelės šukytės smulkiais dantukais, pagamintos iš kaulo, skirtos utėles iššukuoti iš plaukų. Visi šie radiniai byloja apie šios vietos gyventojų gyvenimo būdą, kuo jie užsiėmė, kokia buvo jų turtinė padėtis, ką naudojo namų apyvokoje.
Muziejininkė M. Žąsytienė pristatė archeologinius paminklus Švėkšnos apylinkėse. Buvo paminėta, jog archeologinių radinių iš Švėkšnos apylinkių gausu ne tik Švėkšnos muziejuje, jų galima rasti Telšių „Alkos“, Vytauto Didžiojo Karo muziejuose, Nacionaliniame bei Palangos „Gintaro“ muziejuose. Plačiau buvo aptartos 3 vietovės, gausios ankstyvais archeologiniais radiniais: Jurgaičių, Nikėlų ir Vilkų Kampo kaimai. Muziejuje gausiausia archeologinių radinių būtent iš šių vietų. Buvo pristatyti įdomiausi ir unikaliausi eksponatai, datuojami jau nuo I amžiaus, apžiūrėta muziejaus archeologinė ekspozicija.
Šilutės muziejaus Švėkšnos filialo muziejininkė
Monika Žąsytienė
Monika Žąsytienė
