Gimnaziją su jubiliejumi jos direktorės D. Dirgėlienės (viduryje) asmenyje sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai V. Kazakauskienė ir K. Augaitis.
„100 metų nesimatėm...“, „Ar tu prisimeni?...“, „O aš prisimenu...“, - tokie šūksniai šeštadienį skambėjo visuose Švėkšnos parko kampeliuose, nes čia susitiko į „Saulės“ gimnazijos šimtmečio jubiliejų suvažiavę buvę jos moksleiviai. Tiesa, daugelis šiandien jau žilagalviai, tačiau dėl to tik su didesne nostalgija apkabinantys vieni kitus ir stojantys draugėn fotografuotis...
Visiems jiems ši sukaktis buvo ne tik proga dar kartą susitikti, padėkoti savo mokytojams, prisiminti jaunystės dienas, bet ir sužinoti, kuo šiandien gyvena juos gyveniman išleidusi mokslo šventovė, kaip ji pasikeitė ir koks jaunimas šiandien klega jos klasėse. Juolab, kad ir jaunimas, ir šiandienos pedagogai surengė koncertų, parodų, spektaklių, sporto varžybų, o gimnazijos užgimimą šiame krašte priminė nuo pačių jos ištakų.
Visiems jiems ši sukaktis buvo ne tik proga dar kartą susitikti, padėkoti savo mokytojams, prisiminti jaunystės dienas, bet ir sužinoti, kuo šiandien gyvena juos gyveniman išleidusi mokslo šventovė, kaip ji pasikeitė ir koks jaunimas šiandien klega jos klasėse. Juolab, kad ir jaunimas, ir šiandienos pedagogai surengė koncertų, parodų, spektaklių, sporto varžybų, o gimnazijos užgimimą šiame krašte priminė nuo pačių jos ištakų.
Priminė 100 metų senumo įvykius
„Juk mokykla – antrasis šventnamis“, - pasirodo tokiais vietinių pamąstymais daugiau nei prieš 100 metų gimė pirmosios būsimosios progimnazijos, o vėliau - ir gimnazijos užuomazgos. Tai išsamiai atskleidė šiandieniniai gimnazistai ir jų mokytojai, susibūrę į teatro grupę. Prie parke stovinčio senosios mokyklos pastato jie pristatė kompoziciją „Gimnazijos aidai Švėkšnos laiko tėkmėje“, kurioje iš užmaršties prikėlė ir tuometėje spaudoje užfiksuotus, daugeliui negirdėtus istorinius faktus apie tuomečių visos apylinkės gyventojų rūpesčius.
„Kad neliktume tamsūs, neleisdami savo vaikų mokytis“, - toks buvo vienas jų rūpestėlių, davęs pradžią mintims apie mokyklos steigimą. „Kad gimnazijai nieko nebūtų galima prikišti“, - tai jau kur kas vėliau dirbusių vadovų mintys, kuomet jie pradėjo sukti galvas, kad teks keisti dalį mokytojų į tuos, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą. O tų vadovų mintis įkūnijo šiandienos direktorė Dalia Dirgėlienė.
Jau didžiojoje scenoje suskambėjęs skambutis sukvietė ir šiandienos mokinius, kurie dalijosi mintimis apie šiandieninę Švėkšną, išlydinčią ir vėl pasitinkančią jau užaugintus savo vaikus.
„Juk mokykla – antrasis šventnamis“, - pasirodo tokiais vietinių pamąstymais daugiau nei prieš 100 metų gimė pirmosios būsimosios progimnazijos, o vėliau - ir gimnazijos užuomazgos. Tai išsamiai atskleidė šiandieniniai gimnazistai ir jų mokytojai, susibūrę į teatro grupę. Prie parke stovinčio senosios mokyklos pastato jie pristatė kompoziciją „Gimnazijos aidai Švėkšnos laiko tėkmėje“, kurioje iš užmaršties prikėlė ir tuometėje spaudoje užfiksuotus, daugeliui negirdėtus istorinius faktus apie tuomečių visos apylinkės gyventojų rūpesčius.
„Kad neliktume tamsūs, neleisdami savo vaikų mokytis“, - toks buvo vienas jų rūpestėlių, davęs pradžią mintims apie mokyklos steigimą. „Kad gimnazijai nieko nebūtų galima prikišti“, - tai jau kur kas vėliau dirbusių vadovų mintys, kuomet jie pradėjo sukti galvas, kad teks keisti dalį mokytojų į tuos, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą. O tų vadovų mintis įkūnijo šiandienos direktorė Dalia Dirgėlienė.
Jau didžiojoje scenoje suskambėjęs skambutis sukvietė ir šiandienos mokinius, kurie dalijosi mintimis apie šiandieninę Švėkšną, išlydinčią ir vėl pasitinkančią jau užaugintus savo vaikus.
Į šiandienos gimnazijos kolektyvo surengtą šventę susirinko ir gimnazijos veteranai, ir daug vietinių gyventojų.
Gimnazija, turinti savitą veidą
Direktorė D. Dirgėlienė neilgai trukusi priminė, kad mokykla kuriama nuolat, ir dėkojo tiems, kas ir pastangas įvertina, ir kryptį tolesnę nurodo. Į sceną pakviesti aukšti svečiai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai Virginija Kazakauskienė ir Kastytis Augaitis pripažino, kad tos dienos šventė – nepaprasta. Ypač todėl kad, pasak V. Kazakauskienės, ir pati misija - ugdyti žmogų yra nepaprasta. O K. Augaitis linkėjo, kad Švėkšnoje ir toliau šviestų Saulė, o Dievas Lietuvai duotų daugiau tokių vadovų, kaip šios gimnazijos vadovė.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prisiminė ir prieš 10 metų švęstą gimnazijos jubiliejų, ir pripažino, kad ir visą tą dešimtmetį toliau vyko kūrybos procesas. Juo labiau, kad mokykla yra ta vieta, kuri pati kuria Lietuvą. Gimnazijai jis dovanojo Nepriklausomybės atkūrimo akto kopiją.
Savivaldybės vadovams atstovavęs Virgilijus Pozingis prisipažino pirmą kartą esantis 100-mečio jubiliejuje. Švietimo skyriaus atstovė Rasa Žemailienė pastebėjo, kad „Saulės“ gimnazija yra inovatyvi, atvira bendravimui ir jau susikūrusi savitą veidą. Bet svarbiausia – ji yra vienmetė su Lietuvos valstybe – kartu švenčia 100-mečius. Švietimo skyriaus padėkos raštai taip pat įteikti būreliui pedagogų.'
Nėra dviejų bendruomenių
„Saulės“ gimnazijos vaikus sveikino ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Pasak seniūno, ir pradinukas trumpomis kelnaitėmis, ir lazda pasiramščiuojantis žilagalvis – visi yra Švėkšnos gimnazijos vaikai. Seniūnas linkėjo, kad šios mokslo šventovės skleidžiamos šviesos, jos spindulių užtektų kiekvienam jos duris pravėrusiam švėkšniškiui. „Tai mūsų garbės simbolis, kurio išugdyti vaikai yra pasiekę begalę aukštų rezultatų, o seniūnija kartu su gimnazija įgyvendina daugybę bendrų projektų“, - sakė seniūnas. Gimnazijai jis dovanojo Švėkšnos vėliavą.
Būrelis rajono tarybos narių irgi pasidžiaugė, kad šio miestelio gimnazija auga, linkėjo jai naujų svajonių, ir dalijo pažadus padėti. Visam būriui pedagogų įteikti Savivaldybės mero padėkos raštai.
Savo ruožtu D. Dirgėlienė dėkojo visiems miestelėnams už tai, kad Švėkšnoje nėra gimnazijos ir miestelio bendruomenių, o yra tik viena - Švėkšnos bendruomenė.
Nestovi vietoje
Simboliška, kad tądien savo jaunystės mokyklą sveikino ypač gausus būrys buvusiųjų laidų abiturientų. Net ir šventinio renginio vedėjais pasirinkti dabartiniai gimnazijos mokytojai ir buvę jos moksleiviai – 58-osios laidos abiturientė Rasvita Kundrotaitė ir 63-iosios laidos abiturientas Remigijus Oželis.
Nemažai kitų laidų abiturientų su dovanomis suvažiavo ne tik iš Šilutės ir aplinkinių rajonų, bet ir iš visų atokiausių šalies kampelių. Visi jie linkėjo savajai mokyklai kūrybiškų minčių, kad nepritrūktų mokinių nei mokytojų ir sulaukti dar vieno šimtmečio.
Direktorė D. Dirgėlienė, beje – taip pat 56-osios laidos abiturientė, - pasidžiaugė šiandieniniaias mokiniais, kurie yra jau kitokie: laisvi, ir kartais žinantys net daugiau nei patys mokytojai. Ji sakė norinti nusilenkti tėvams, kurie esantys ypatingai kantrūs ir mylintys savo vaikus. Direktorė išreiškė pasididžiavimą ir vietoje stovėti neleidžiančiais gimnazijos mokytojais, kurie, anot jos, nežino savaitgalių, paskui kuriuos bėga vaikai, ir kurių pamokos yra neužmirštamos.
„Su tokiais mokytojais gimnazija gali gyvuoti. Todėl ji nestovi vietoje, ir tikiu, kad ji ir toliau gražiai judės į priekį“, - sakė D. Dirgėlienė.
Direktorė D. Dirgėlienė neilgai trukusi priminė, kad mokykla kuriama nuolat, ir dėkojo tiems, kas ir pastangas įvertina, ir kryptį tolesnę nurodo. Į sceną pakviesti aukšti svečiai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai Virginija Kazakauskienė ir Kastytis Augaitis pripažino, kad tos dienos šventė – nepaprasta. Ypač todėl kad, pasak V. Kazakauskienės, ir pati misija - ugdyti žmogų yra nepaprasta. O K. Augaitis linkėjo, kad Švėkšnoje ir toliau šviestų Saulė, o Dievas Lietuvai duotų daugiau tokių vadovų, kaip šios gimnazijos vadovė.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prisiminė ir prieš 10 metų švęstą gimnazijos jubiliejų, ir pripažino, kad ir visą tą dešimtmetį toliau vyko kūrybos procesas. Juo labiau, kad mokykla yra ta vieta, kuri pati kuria Lietuvą. Gimnazijai jis dovanojo Nepriklausomybės atkūrimo akto kopiją.
Savivaldybės vadovams atstovavęs Virgilijus Pozingis prisipažino pirmą kartą esantis 100-mečio jubiliejuje. Švietimo skyriaus atstovė Rasa Žemailienė pastebėjo, kad „Saulės“ gimnazija yra inovatyvi, atvira bendravimui ir jau susikūrusi savitą veidą. Bet svarbiausia – ji yra vienmetė su Lietuvos valstybe – kartu švenčia 100-mečius. Švietimo skyriaus padėkos raštai taip pat įteikti būreliui pedagogų.'
Nėra dviejų bendruomenių
„Saulės“ gimnazijos vaikus sveikino ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Pasak seniūno, ir pradinukas trumpomis kelnaitėmis, ir lazda pasiramščiuojantis žilagalvis – visi yra Švėkšnos gimnazijos vaikai. Seniūnas linkėjo, kad šios mokslo šventovės skleidžiamos šviesos, jos spindulių užtektų kiekvienam jos duris pravėrusiam švėkšniškiui. „Tai mūsų garbės simbolis, kurio išugdyti vaikai yra pasiekę begalę aukštų rezultatų, o seniūnija kartu su gimnazija įgyvendina daugybę bendrų projektų“, - sakė seniūnas. Gimnazijai jis dovanojo Švėkšnos vėliavą.
Būrelis rajono tarybos narių irgi pasidžiaugė, kad šio miestelio gimnazija auga, linkėjo jai naujų svajonių, ir dalijo pažadus padėti. Visam būriui pedagogų įteikti Savivaldybės mero padėkos raštai.
Savo ruožtu D. Dirgėlienė dėkojo visiems miestelėnams už tai, kad Švėkšnoje nėra gimnazijos ir miestelio bendruomenių, o yra tik viena - Švėkšnos bendruomenė.
Nestovi vietoje
Simboliška, kad tądien savo jaunystės mokyklą sveikino ypač gausus būrys buvusiųjų laidų abiturientų. Net ir šventinio renginio vedėjais pasirinkti dabartiniai gimnazijos mokytojai ir buvę jos moksleiviai – 58-osios laidos abiturientė Rasvita Kundrotaitė ir 63-iosios laidos abiturientas Remigijus Oželis.
Nemažai kitų laidų abiturientų su dovanomis suvažiavo ne tik iš Šilutės ir aplinkinių rajonų, bet ir iš visų atokiausių šalies kampelių. Visi jie linkėjo savajai mokyklai kūrybiškų minčių, kad nepritrūktų mokinių nei mokytojų ir sulaukti dar vieno šimtmečio.
Direktorė D. Dirgėlienė, beje – taip pat 56-osios laidos abiturientė, - pasidžiaugė šiandieniniaias mokiniais, kurie yra jau kitokie: laisvi, ir kartais žinantys net daugiau nei patys mokytojai. Ji sakė norinti nusilenkti tėvams, kurie esantys ypatingai kantrūs ir mylintys savo vaikus. Direktorė išreiškė pasididžiavimą ir vietoje stovėti neleidžiančiais gimnazijos mokytojais, kurie, anot jos, nežino savaitgalių, paskui kuriuos bėga vaikai, ir kurių pamokos yra neužmirštamos.
„Su tokiais mokytojais gimnazija gali gyvuoti. Todėl ji nestovi vietoje, ir tikiu, kad ji ir toliau gražiai judės į priekį“, - sakė D. Dirgėlienė.
VILIJA BUDRIKIENĖ
Silutesnaujienos.lt
Silutesnaujienos.lt
