Jau daugybę metų Švėkšnos centrinėje aikštėje vyksta turgūs. 1664 m. gyvenvietė gavo privilegiją penktadieniais rengti turgų. Tarpukaryje ir dabartiniu metu savaitiniai turgūs vyksta ketvirtadieniais.
Įvairiomis progomis vykdavo reguliarūs didesni „jomarkai“ arba mugės: kiekvieno mėnesio antrą ketvirtadienį, taip pat ketvirtadienį po Trijų karalių (01.06), po Grabnyčių (02.02), po Verbų sekmadienio, po Šv. Kryžiaus atradimo (05.03), po Dievo Kūno šventės, po šv. Jokūbo atlaidų (07.25), po šv. Simono Judo (10.28).
Įvairiomis progomis vykdavo reguliarūs didesni „jomarkai“ arba mugės: kiekvieno mėnesio antrą ketvirtadienį, taip pat ketvirtadienį po Trijų karalių (01.06), po Grabnyčių (02.02), po Verbų sekmadienio, po Šv. Kryžiaus atradimo (05.03), po Dievo Kūno šventės, po šv. Jokūbo atlaidų (07.25), po šv. Simono Judo (10.28).
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Tuometinėje spaudoje pasirodydavo žinučių apie kainas Švėkšnos turguje. Pvz., 1922 m. liepos mėn. Laisvė rašė, kad Švėkšnoje rugių pūras kainavo 340-360 auksinų, bulvių pūras – 30-40 auks., paršeliai nuo kiaulės – 1000 auks., medinės klumpės – 50-60 auks., stiprus ūkio arklys – 25-40 tūkst. auks., karvės – 7-8 tūkst. auks.
Tuometinėje spaudoje pasirodydavo žinučių apie kainas Švėkšnos turguje. Pvz., 1922 m. liepos mėn. Laisvė rašė, kad Švėkšnoje rugių pūras kainavo 340-360 auksinų, bulvių pūras – 30-40 auks., paršeliai nuo kiaulės – 1000 auks., medinės klumpės – 50-60 auks., stiprus ūkio arklys – 25-40 tūkst. auks., karvės – 7-8 tūkst. auks.
Švėkšnos turgus apie 1930 m.
O štai 1931 m. per Trijų karalių mugę buvo tokios kainos: arkliai 4-6 metų – 500-600 litų, senesni – 350-500 litų, visai seni – 100-300 litų; jaunos kar- vės – 400-500 litų, senos – 200-350 litų; paršeliai 4 savaičių – 30-35 litai; svaras sviesto – 1,70-1,90 lito, kiaušiniai – po 24-26 centus, antis – 5-6 litai, višta – 3-4 litai. Šioje mugėje buvo samdomi ir bernai bei mergos; bernai prašė 400-500 litų algos, o mergos – 300-400 litų.
Sovietmečiu turgus sumenko, nes kolūkiečiai nebeturėjo ką parduoti; turgelis buvo iš aikštės iškeltas prie žydų kapinių. Tik atgimimo metais atgijo ir turgus.
Švėkšnos turgus 2011 m.
Dabar daugiausia prekiautojų ketvirtadieniais suvažiuoja iš aplinkinių vietovių, su įvairiomis prekėmis. Taip pat savo produkciją pardavinėja ir vietos gyventojai.
Dėl galimybės prekiauti turguje - informaciją teikia Švėkšnos seniūnija.
Tekstas ir nuotr. panaudotos iš P. Čeliausko sudaryto enciklopedinio žinyno
„Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“
