K. Riterytės nuotr. Violeta Astrauskienė
Spalio mėnuo prasidėjo Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Visuomenė vis labiau sensta, vis didesnę piliečių dalį sudaro perkopę per 60 metų gyventojai. Akivaizdu, kad kiekvienas iš mūsų pažįstame ne vieną ir ne du pagyvenusius žmones, esame jų sūnūs, dukterys, vyrai, žmonos, giminaičiai ar draugai. Spalio 1-oji ,visų tų, kurių gyvenimiška patirtis skaičiuojama daugiau nei šešiomis dešimtimis metų, diena. Paminėti šią dieną senjorus pakvietė Švėkšnos neįgalieji.
Spalio mėnuo prasidėjo Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Visuomenė vis labiau sensta, vis didesnę piliečių dalį sudaro perkopę per 60 metų gyventojai. Akivaizdu, kad kiekvienas iš mūsų pažįstame ne vieną ir ne du pagyvenusius žmones, esame jų sūnūs, dukterys, vyrai, žmonos, giminaičiai ar draugai. Spalio 1-oji ,visų tų, kurių gyvenimiška patirtis skaičiuojama daugiau nei šešiomis dešimtimis metų, diena. Paminėti šią dieną senjorus pakvietė Švėkšnos neįgalieji.
Švėkšnos senjorai Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną sutiko aktyviai judėdami – pažintinę ekskursiją po seniūnijos lankytinas vietas jiems organizavo Švėkšnos neįgaliųjų draugijos padalinio pirmininkė Ingrita Riterienė, jau ne vienerius metus skirianti ypatingą dėmesį ne tik neįgaliesiems, bet ir senjorams.
Pasak Švėkšnos istorijos žinovės, tądien ekskursantų gidės, Onos Norkutės, pažinti savo gimtinę – tai džiaugtis jos istorine praeitimi ir žmonėmis, grožėtis gamtovaizdžiu, pažinti kultūros paminklus, praturtinant žiniomis visas savo atminties kerteles, kad pats galėtum atvykusiam svečiui visa tai parodyti ir papasakoti.
Pasak Švėkšnos istorijos žinovės, tądien ekskursantų gidės, Onos Norkutės, pažinti savo gimtinę – tai džiaugtis jos istorine praeitimi ir žmonėmis, grožėtis gamtovaizdžiu, pažinti kultūros paminklus, praturtinant žiniomis visas savo atminties kerteles, kad pats galėtum atvykusiam svečiui visa tai parodyti ir papasakoti.
Ekskursiją senjorai pradėjo nuo šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios
Ekskursiją senjorai pradėjo nuo šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios, vėliau aplankė Švėkšnos, Gedminaičių, Stemplių ir Vilkėno dvarus. Stemplėse apžiūrėjo šv. Aloyzo bažnyčią, stabtelėjo prie stogastulpio, pastatyto Nepriklausomybės akto signatarui prelatui Kazimierui Šauliui. Patraukė toliau, į Vilkų Kampe esantį vietinio sendaikčių kolekcionieriaus Mindaugo Nogaičio privatų Bandonijų ir Armonikų muziejų, nuėjo iki Ašvos upėje (Veiviržo intakas) esančio didžiulio riedulio – Ašvos akmens. Virkytų kaime A. Būdvyčio Kaimo turizmo sodyboje pasidžiaugė auginamais žirgais, o Žagatpurviuose – apžiūrėjo dailininko, kalvio, istorijos puoselėtojo Eugenijaus Šuldiakovo kuriamą sodybą.
Istorinės praeities pažinimas – tikrųjų vertybių pažinimas. Nekyla abejonių, kad laikas neužmaršina ir nieko neištrina, laikas gal tik kiek pakeičia formas ir požiūrius. Ateitis visuomet dėkinga tiems, kurie širdim įrašo į tautos knygą amžinatvės žodžius. Švėkšnos istorinė praeitis vėl susitiko su dabartimi. Metai – gražiausias ir brandžiausias gyvenimo turtas, neįkainojamas ne tik istorijai, bet ir žmogui. Senjorai dėkingi ekskursijos organizatorei Ingritai Riterienei ir gidei Onai Norkutei.
Istorinės praeities pažinimas – tikrųjų vertybių pažinimas. Nekyla abejonių, kad laikas neužmaršina ir nieko neištrina, laikas gal tik kiek pakeičia formas ir požiūrius. Ateitis visuomet dėkinga tiems, kurie širdim įrašo į tautos knygą amžinatvės žodžius. Švėkšnos istorinė praeitis vėl susitiko su dabartimi. Metai – gražiausias ir brandžiausias gyvenimo turtas, neįkainojamas ne tik istorijai, bet ir žmogui. Senjorai dėkingi ekskursijos organizatorei Ingritai Riterienei ir gidei Onai Norkutei.
