D. Šatinskienės asm. arch. nuotr/1958 m. Iš A. Rūgytės knygos "ŠVĖKŠNA" (1974 m., 536 p.)
Elena Juciūtė apie Švėkšniškių Užgavėnes:
"Mat, senovėje buvo žiaurūs "juodi" gavėnios pasninkai, taigi per užgavėnes stengdavosi prisivalgyti. Tą dieną, antradienį, mažai kas ką dirbdavo, tik šeimininkės turėdavo daug darbo. Nuo pat ryto jos pradėdavo virti, kepti. Privirdavo daug mėsos, sudėdavo į didelį dubenį, pastatydavo ant stalo ir visi valgydavo. Prikepdavo ir blynų ir nugerti šio to parūpindavo.
Visokių pramogų prasimanydavo. Vyrai vaikščiodavo apsirengę "Žydais", barzdomis apsiklijavę ir krėsdavo visokius pokštus.
Elena Juciūtė apie Švėkšniškių Užgavėnes:
"Mat, senovėje buvo žiaurūs "juodi" gavėnios pasninkai, taigi per užgavėnes stengdavosi prisivalgyti. Tą dieną, antradienį, mažai kas ką dirbdavo, tik šeimininkės turėdavo daug darbo. Nuo pat ryto jos pradėdavo virti, kepti. Privirdavo daug mėsos, sudėdavo į didelį dubenį, pastatydavo ant stalo ir visi valgydavo. Prikepdavo ir blynų ir nugerti šio to parūpindavo.
Visokių pramogų prasimanydavo. Vyrai vaikščiodavo apsirengę "Žydais", barzdomis apsiklijavę ir krėsdavo visokius pokštus.
Kai kurie vežiodavo "užgavėnių Katrę". Tai būdavo iškamša, prie kurios pritaisydavo ratą, prie rato porą spragilų, kuriais kuldavo javus. Ratą sukant, Katrė mušdavo tais spragilais. Kas arti prieidavo, būdavo apkuliamas."
