Ne veltui sakoma, kad Kalėdos - stebuklų metas. Stebuklus gi kuria ne kas kita, o žmonės, tie žmonės, kurie nesitikėdami atlygio daro gerus darbus.
Gruodžio 7 d. Lietuvos miestuose vyksta pasaulinio judėjimo „Help-Portrait“ renginys. Jo metu savanorių fotografų būrys fotografuoja daug gyvenimo išbandymų patyrusius žmones – našlaičius, vienišus tėvus, karo veteranus, senjorus...
Gruodžio 7 d. Lietuvos miestuose vyksta pasaulinio judėjimo „Help-Portrait“ renginys. Jo metu savanorių fotografų būrys fotografuoja daug gyvenimo išbandymų patyrusius žmones – našlaičius, vienišus tėvus, karo veteranus, senjorus...
Prie šios gerumo iniciatyvos nusprendė prisidėti ir mūsų mažo miestelio - Švėkšnos, fotografuojanti trijulė: Vytautas Marcinkevičius, Danutė Gailiūnienė ir Stasys Rauktys. Šio straipsnio autoriui tik užsiminus apie tarptautinę akciją "Help-Portait", švėkšniškių fotografų akys sužibo, širdys pradėjo plakti greičiau, o mintis, kad jų gyvenimo aistra - fotografija, gali kažkam pasitarnauti, neleido likti abejingiems.
"Kokia šauni mintis, kodėl gi prieš Kalėdas mums nepadarius tokio darbo, jei tik galime kažkam padėti, mes mielai padėsime" - sakė V. Marcinkevičius.
Didžiuosiuose miestuose akcijos dieną, vieni kuria laikinas fotostudijas, darbo vietas vizažistėms ir plaukų stilistams, dėlioja kompiuterius ir priemones nuotraukoms retušuoti, spausdinti ir įrėminti.
Švėkšna nėra didmiestis, čia fotosdudija neįrengta. Švėkšniškiai nusprendė patys nuvykti į svečius pas tuos, kurie pinigėlius turi leisti svarbesniems dalykams, o ne fotografų paslaugoms apmokėti. Nereikėjo švėkšniškių trijulei ir stilistės kviestis į pagalbą, mat Danutė pati yra kirpėja, grožio kūrėja.
Kaip minėjome, akcijos dieną fotografuojami tie, kurie nori "kabintis" į gyvenimą, tačiau likimas jiems yra pateikęs kitokių staigmenų. Atrasti tokių žmonių fotografams padėjo Švėkšnos seniūnijos soc. darbuotoja Dovilė Račkauskienė.
Dovilė užsiminė, kad seniūnijoje yra toks kaimas - Oželiai, kuriame gyvena šeima, auginanti net 10 vaikučių. Tiesa, Dovilė netrukus įspėjo, jog nuvykti pas juos nėra taip paprasta. Norint atrasti šios šeimos namą, reikia eiti per laukus ir miškus apie 2 km. pėščiomis, nes privažiuoti nėra kaip - nėra kelio, vedančio į Jovitos ir Veinerio Mišinskų šeimos sodybą.
Jokia čia problema - jei reikia ir nueisim, nusprendė fotografijos entuziastai. Gruodžio 7-osios popietę, lydimi Dovilės vykome aplankyti Mišinskų. Šeimyna jau iš anksto žinojo, kokių svečių ir kokiu reikalu sulauks. Praėjus miško tankmes, prieš akis išniro neįtikėtinas vaizdas. Pasijutome tarsi patekę į gražią žiemos pasaką. Prie pirmojo sniego patalo, paslėpto namelio, krypavo žąsys, lakstė šuniukai, o tolumoje šmėžavo stirna.
Mus pasitiko pats šeimininkas, maloniai priėmė, išsidavė, kad visa šeimyna su nekantrumu laukė šiandienos. Ypatingai džiugu buvo pamatyti šypsenas vaikų veiduose. Vyriausiai Mišinskų atžalai jau 21-eri, o jauniausiajai - dar tik pusantrų metukų.
Turbūt nustebote, kad tokioje nuošalioje vietoje gali gyventi žmonės. Paklausus Vernerio, ar nesudaro keblumų gyvenimas tokioje nuošalioje vietovėje, vyras negalvodamas atsakė - ne. Per 18-ka gyvenimo metų Oželiuose šeimai tai jau tapo įprasta. Greičiausiai kaip ir rusniškiams, potvynio metu, kuomet susisiekimą su pasauliu užkerta vanduo.
"Vasarą iki mūsų tikrai galima privažiuoti, yra toks keliukas per mišką, bet jį reikia žinoti" - aiškino V. Mišinskas.
Kitąmet J. ir V. Mišinskai minės bendro gyvenimo 25-ąjį jubiliejų. Jovita ir Verneris abu kilę iš Kintų krašto, ten ir susipažino. Kuomet tuokėsi neplanavo turėti gausios šeimynos. Abu daugiavaikės šeimos tėveliai taip pat kilę iš gausios šeimos. Jovita iš 4 vaikų, Verneris - 9.
"Taip jau gavosi, turime daug vaikų, neplanavome didelės šeimynos" - pasakojo tėvelis Verneris.
Šiuo metu abu tėveliai bedarbiai. Anksčiau mama dirbo gyvulininkystės ūkio komplekse, tėvelis darbavosi statybose. Statybininko įgūdžių Verneris nepamiršo iki šiol, rekarčiais padeda kitiems ir pats pečių pasistatė. Norint išlaikyti gausią šeimą, tėveliai turi ir nemažą ūkį. Augina žąsis, vištas, kiaules. Ateityje ketina didinti gyvulių skaičių.
Fotografuojanti trijulė iš Švėkšnos savo nuosavoje spaustuvėje atspausdins ir įrėmins visos gausios šeimynos bendrą nuotrauką, kurią įteiks iki šv. Kalėdų. Taip pat padovanos ir nuotraukų albumą iš Jovitos ir Vernerio Mišinskų šeimyninės fotosesijos.
Per labai trumpą laiką „Help-Portrait“ tapo pasauliniu judėjimu ir sukūrė pasaulio fotografų bendruomenę. 2009-2012 metais šiame projekte dalyvavo 20 tūkst. fotografų ir 33 tūkst. savanorių. 62 šalyse, 2 128 vietose buvo padarytos ir padovanotos 283 tūkst. nuotraukų
Pirmą kartą mūsų šalyje projektas surengtas 2009 metais. Tada jis vyko keliose fotostudijose, o 2012 metais buvo nufotografuoti 639 žmonės, dalyvavo 30 fotografų, 77 savanoriai ir 1 šuo.
Malonu, kad šiemet tarp šio judėjimo - Švėkšna.
"Kokia šauni mintis, kodėl gi prieš Kalėdas mums nepadarius tokio darbo, jei tik galime kažkam padėti, mes mielai padėsime" - sakė V. Marcinkevičius.
Didžiuosiuose miestuose akcijos dieną, vieni kuria laikinas fotostudijas, darbo vietas vizažistėms ir plaukų stilistams, dėlioja kompiuterius ir priemones nuotraukoms retušuoti, spausdinti ir įrėminti.
Švėkšna nėra didmiestis, čia fotosdudija neįrengta. Švėkšniškiai nusprendė patys nuvykti į svečius pas tuos, kurie pinigėlius turi leisti svarbesniems dalykams, o ne fotografų paslaugoms apmokėti. Nereikėjo švėkšniškių trijulei ir stilistės kviestis į pagalbą, mat Danutė pati yra kirpėja, grožio kūrėja.
Kaip minėjome, akcijos dieną fotografuojami tie, kurie nori "kabintis" į gyvenimą, tačiau likimas jiems yra pateikęs kitokių staigmenų. Atrasti tokių žmonių fotografams padėjo Švėkšnos seniūnijos soc. darbuotoja Dovilė Račkauskienė.
Dovilė užsiminė, kad seniūnijoje yra toks kaimas - Oželiai, kuriame gyvena šeima, auginanti net 10 vaikučių. Tiesa, Dovilė netrukus įspėjo, jog nuvykti pas juos nėra taip paprasta. Norint atrasti šios šeimos namą, reikia eiti per laukus ir miškus apie 2 km. pėščiomis, nes privažiuoti nėra kaip - nėra kelio, vedančio į Jovitos ir Veinerio Mišinskų šeimos sodybą.
Jokia čia problema - jei reikia ir nueisim, nusprendė fotografijos entuziastai. Gruodžio 7-osios popietę, lydimi Dovilės vykome aplankyti Mišinskų. Šeimyna jau iš anksto žinojo, kokių svečių ir kokiu reikalu sulauks. Praėjus miško tankmes, prieš akis išniro neįtikėtinas vaizdas. Pasijutome tarsi patekę į gražią žiemos pasaką. Prie pirmojo sniego patalo, paslėpto namelio, krypavo žąsys, lakstė šuniukai, o tolumoje šmėžavo stirna.
Mus pasitiko pats šeimininkas, maloniai priėmė, išsidavė, kad visa šeimyna su nekantrumu laukė šiandienos. Ypatingai džiugu buvo pamatyti šypsenas vaikų veiduose. Vyriausiai Mišinskų atžalai jau 21-eri, o jauniausiajai - dar tik pusantrų metukų.
Turbūt nustebote, kad tokioje nuošalioje vietoje gali gyventi žmonės. Paklausus Vernerio, ar nesudaro keblumų gyvenimas tokioje nuošalioje vietovėje, vyras negalvodamas atsakė - ne. Per 18-ka gyvenimo metų Oželiuose šeimai tai jau tapo įprasta. Greičiausiai kaip ir rusniškiams, potvynio metu, kuomet susisiekimą su pasauliu užkerta vanduo.
"Vasarą iki mūsų tikrai galima privažiuoti, yra toks keliukas per mišką, bet jį reikia žinoti" - aiškino V. Mišinskas.
Kitąmet J. ir V. Mišinskai minės bendro gyvenimo 25-ąjį jubiliejų. Jovita ir Verneris abu kilę iš Kintų krašto, ten ir susipažino. Kuomet tuokėsi neplanavo turėti gausios šeimynos. Abu daugiavaikės šeimos tėveliai taip pat kilę iš gausios šeimos. Jovita iš 4 vaikų, Verneris - 9.
"Taip jau gavosi, turime daug vaikų, neplanavome didelės šeimynos" - pasakojo tėvelis Verneris.
Šiuo metu abu tėveliai bedarbiai. Anksčiau mama dirbo gyvulininkystės ūkio komplekse, tėvelis darbavosi statybose. Statybininko įgūdžių Verneris nepamiršo iki šiol, rekarčiais padeda kitiems ir pats pečių pasistatė. Norint išlaikyti gausią šeimą, tėveliai turi ir nemažą ūkį. Augina žąsis, vištas, kiaules. Ateityje ketina didinti gyvulių skaičių.
Fotografuojanti trijulė iš Švėkšnos savo nuosavoje spaustuvėje atspausdins ir įrėmins visos gausios šeimynos bendrą nuotrauką, kurią įteiks iki šv. Kalėdų. Taip pat padovanos ir nuotraukų albumą iš Jovitos ir Vernerio Mišinskų šeimyninės fotosesijos.
Per labai trumpą laiką „Help-Portrait“ tapo pasauliniu judėjimu ir sukūrė pasaulio fotografų bendruomenę. 2009-2012 metais šiame projekte dalyvavo 20 tūkst. fotografų ir 33 tūkst. savanorių. 62 šalyse, 2 128 vietose buvo padarytos ir padovanotos 283 tūkst. nuotraukų
Pirmą kartą mūsų šalyje projektas surengtas 2009 metais. Tada jis vyko keliose fotostudijose, o 2012 metais buvo nufotografuoti 639 žmonės, dalyvavo 30 fotografų, 77 savanoriai ir 1 šuo.
Malonu, kad šiemet tarp šio judėjimo - Švėkšna.
