2013 m. spalio 4 d. Kaune piligrimystės idėjoms neabejingi žmonės, Europos parlamento narės dr. Laimos Andrikienės paskatinti, rinkosi svarstyti Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos steigimo. Praėjus keturiems mėnesiams, šių metų vasario 7 dieną, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nariai rinkosi Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.
Domininkonas kun. Pijus Eglinas, pasitikęs svečius, atvykusius iš Švėkšnos, Onuškio, Žiežmarių, Jonavos, Rokiškio, Kauno ir Vilniaus, papasakojo Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir domininkonų vienuolyno istoriją.
Domininkonas kun. Pijus Eglinas, pasitikęs svečius, atvykusius iš Švėkšnos, Onuškio, Žiežmarių, Jonavos, Rokiškio, Kauno ir Vilniaus, papasakojo Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir domininkonų vienuolyno istoriją.
Broliai dominikonai, kurie yra šios Jokūbo vardą turinčios bažnyčios šeimininkai, aktyviai įsijungė į asociacijos gyvavimą. Vienuoliai puoselėja projektus, padėsiančius nudažyti antrąjį bažnyčios bokštą bei šioje Vilniaus bažnyčioje įrengti kariljoną. Šie darbai būtų susiję su Camino de Santiago – Šv. Jokūbo kelio tęsiniais Lietuvoje, Europos kultūros paveldu. „Mes galvojame apie tris projektus, – sakė brolis Pijus, – norime užbaigti atnaujinti bažnyčios fasadą, atlikti vidaus remontą ir integruotis į Šv. Jokūbo kelią – sukurti piligrimystės centrą.“
Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos kuratorė europarlamentarė dr. Laima Andrikienė papasakojo, kad vasario 6 d. Europos Parlamente Strasbūre buvo susirinkusi parlamentinė Šv. Jokūbo kelio draugų grupė, kuri jau yra informuota apie Lietuvoje veiklą pradedančią Šv. Jokūbo kelio draugų asociaciją. Europarlamentinės grupės nariams ši žinia iš Lietuvos buvo itin džiugi. Į domininkonų bažnyčios salę susirinkus naujiems nariams, brolis Pijus pakvietė dr. Laimą Andrikienę priminti, kaip dabartinei Europos Parlamento kadencijai 2009 m. pradedant darbą ji buvo pakviesta dalyvauti parlamentinės Šv. Jokūbo kelio draugų grupės steigime ir veikloje. Tada europarlamentarė išgirdo, kad 1987 metais, Lietuvai dar tebebūnant okupuotai Sovietų Sąjungos, Europos Tarybos Generalinis sekretorius, buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras Marcelino Oreja Aguirre paskelbė deklaraciją, kuria Camino de Santiago buvo įvardytas pirmuoju ir svarbiausiuoju Europos kultūriniu maršrutu. To kelio atšakos nuo Šiaurės Ispanijos driekiasi per visą Vakarų Europą, Lenkiją, Lietuvą, nuvesdamos tolyn į Šiaurę – Estiją, Skandinavijos valstybes.
Tad lietuviškos asociacijos nariai kartu susirinkę svarstė, kaip rūpintis Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje ženklinimu, įteisinimu ir kitais praktiškais dalykais. Garsiojo Camino de Santiago kelio atšakos, vedančios per Lietuvą ir kviečiančios aplankyti vienuolika Šv. apaštalo Jokūbo vardą turinčių bažnyčių, gali tapti svarbiu piligriminiu ir kultūriniu Europos keliu. Diskutuota, ar rengti projektą, apjungiant iš karto visas šv. Jokūbo vardo bažnyčias, kaip ieškoti partnerių kaimyninėse šalyse, svarstyta, ar išskaidyti darbus į keletą projektų, skatinant įsitraukti ir atskiras bendruomenes.
Sprendžiant dėl Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos valdybos narių skaičiaus, nuspręsta patvirtinti kandidatus iš kiekvienos vietovės, turinčios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią. Švėkšnos šv. apašt. Jokūbo parapiją asociacijos valdyboje atstovaus dr. Remigijus Oželis. Po šio susitikimo Šv. Jokūbo kelio vizija Lietuvoje tapo dar tikroviškesnė.
Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos kuratorė europarlamentarė dr. Laima Andrikienė papasakojo, kad vasario 6 d. Europos Parlamente Strasbūre buvo susirinkusi parlamentinė Šv. Jokūbo kelio draugų grupė, kuri jau yra informuota apie Lietuvoje veiklą pradedančią Šv. Jokūbo kelio draugų asociaciją. Europarlamentinės grupės nariams ši žinia iš Lietuvos buvo itin džiugi. Į domininkonų bažnyčios salę susirinkus naujiems nariams, brolis Pijus pakvietė dr. Laimą Andrikienę priminti, kaip dabartinei Europos Parlamento kadencijai 2009 m. pradedant darbą ji buvo pakviesta dalyvauti parlamentinės Šv. Jokūbo kelio draugų grupės steigime ir veikloje. Tada europarlamentarė išgirdo, kad 1987 metais, Lietuvai dar tebebūnant okupuotai Sovietų Sąjungos, Europos Tarybos Generalinis sekretorius, buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras Marcelino Oreja Aguirre paskelbė deklaraciją, kuria Camino de Santiago buvo įvardytas pirmuoju ir svarbiausiuoju Europos kultūriniu maršrutu. To kelio atšakos nuo Šiaurės Ispanijos driekiasi per visą Vakarų Europą, Lenkiją, Lietuvą, nuvesdamos tolyn į Šiaurę – Estiją, Skandinavijos valstybes.
Tad lietuviškos asociacijos nariai kartu susirinkę svarstė, kaip rūpintis Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje ženklinimu, įteisinimu ir kitais praktiškais dalykais. Garsiojo Camino de Santiago kelio atšakos, vedančios per Lietuvą ir kviečiančios aplankyti vienuolika Šv. apaštalo Jokūbo vardą turinčių bažnyčių, gali tapti svarbiu piligriminiu ir kultūriniu Europos keliu. Diskutuota, ar rengti projektą, apjungiant iš karto visas šv. Jokūbo vardo bažnyčias, kaip ieškoti partnerių kaimyninėse šalyse, svarstyta, ar išskaidyti darbus į keletą projektų, skatinant įsitraukti ir atskiras bendruomenes.
Sprendžiant dėl Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos valdybos narių skaičiaus, nuspręsta patvirtinti kandidatus iš kiekvienos vietovės, turinčios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią. Švėkšnos šv. apašt. Jokūbo parapiją asociacijos valdyboje atstovaus dr. Remigijus Oželis. Po šio susitikimo Šv. Jokūbo kelio vizija Lietuvoje tapo dar tikroviškesnė.
Doc. dr. Remigijus Oželis
