K. S. Šaulys.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktį, verta prisiminti, jog tarp dvidešimties Vasario 16-osios akto signatarų buvo ir mūsų kraštietis, Žemaičių vyskupijai atstovavęs jos kapitulos kanauninkas, vėliau prelatas, apaštalinis protonotaras Kazimieras Steponas Šaulys (1872–1964). Steigiamojo Seimo narys, Krikščionių demokratų partijos narys, VDU profesorius. Šiemet minime 150-ąsias Kazimiero Stepono Šaulio gimimo metines.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
Kazimieras Steponas Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. (pagal senąjį kalendorių – sausio 16 d.) Stemplių kaime, Švėkšnos valsčiuje, Raseinių apskrityje (dabar Šilutės r.). Tėvai Petras (1828-1888) ir Karolina (1833-1913) buvo ūkininkai, be Kazimiero užaugino dar 4 vaikus: Juozapą, Barborą, Oną ir Marijoną.
Visas Kazimiero Stepono Šaulio mokslas prasidėjo Švėkšnos valsčiuje: lietuviškai skaityti ir rašyti pramoko namuose, nuo 10 metų ėjo į Švėkšnos pradžios mokyklą, kurią su pagyrimu baigė per trejus metus. 1887 m. kaip gabus mokinys be egzaminų buvo priimtas į Palangos progimnaziją, kur baigė keturias klases. 1891-1895 m. mokėsi Žemaičių (Telšių) vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune. Gabus jaunuolis, klierikas K. S. Šaulys 1895 m. rudenį buvo išsiųstas į imperatoriškąją Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinę akademiją Petrapilyje. Ją baigė 1899 m., gavo teologijos ir kanonų teisės magistro laipsnio diplomą (kas mūsų laikais atitiktų daktaro laipsnį), o 1899 m. birželio 29 d. Kauno katedroje vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis suteikė kunigo šventimus.
Toliau: Silutesmuziejus.lt: "Vasario 16-osios signatarai: 150-osios Kazimiero Stepono Šaulio gimimo metinės"
Kazimieras Steponas Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. (pagal senąjį kalendorių – sausio 16 d.) Stemplių kaime, Švėkšnos valsčiuje, Raseinių apskrityje (dabar Šilutės r.). Tėvai Petras (1828-1888) ir Karolina (1833-1913) buvo ūkininkai, be Kazimiero užaugino dar 4 vaikus: Juozapą, Barborą, Oną ir Marijoną.
Visas Kazimiero Stepono Šaulio mokslas prasidėjo Švėkšnos valsčiuje: lietuviškai skaityti ir rašyti pramoko namuose, nuo 10 metų ėjo į Švėkšnos pradžios mokyklą, kurią su pagyrimu baigė per trejus metus. 1887 m. kaip gabus mokinys be egzaminų buvo priimtas į Palangos progimnaziją, kur baigė keturias klases. 1891-1895 m. mokėsi Žemaičių (Telšių) vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune. Gabus jaunuolis, klierikas K. S. Šaulys 1895 m. rudenį buvo išsiųstas į imperatoriškąją Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinę akademiją Petrapilyje. Ją baigė 1899 m., gavo teologijos ir kanonų teisės magistro laipsnio diplomą (kas mūsų laikais atitiktų daktaro laipsnį), o 1899 m. birželio 29 d. Kauno katedroje vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis suteikė kunigo šventimus.
Toliau: Silutesmuziejus.lt: "Vasario 16-osios signatarai: 150-osios Kazimiero Stepono Šaulio gimimo metinės"
K. S. Šaulys.
