Saulina Jokubauskaitė
Komitetuose svarstant sprendimą dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų tarifo dydžio nustatymo, beveik nekyla didelių diskusijų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kai kuriems valdžios atstovams nė motais didėjantis mokestis. Beje, pastarasis didės dėl kintančio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro „vartų mokesčio“.
Kaip yra žinoma, „prisirišimas“ prie komunalines atliekas tvarkančių įmonių kol kas tik didina Savivaldybės skolas, o rajono gyventojams - tapo viena iš prievolių, priverstinai lengvinanti kišenes. Beje, kaip praktika rodo, mokesčiai nėra linkę mažėti, o atvirkščiai.
Komitetuose svarstant sprendimą dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų tarifo dydžio nustatymo, beveik nekyla didelių diskusijų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kai kuriems valdžios atstovams nė motais didėjantis mokestis. Beje, pastarasis didės dėl kintančio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro „vartų mokesčio“.
Kaip yra žinoma, „prisirišimas“ prie komunalines atliekas tvarkančių įmonių kol kas tik didina Savivaldybės skolas, o rajono gyventojams - tapo viena iš prievolių, priverstinai lengvinanti kišenes. Beje, kaip praktika rodo, mokesčiai nėra linkę mažėti, o atvirkščiai.
Dar trečiadienį Teritorijų ir kaimo reikalų komitete norėjęs pasidalinti savo idėja dėl komunalinių atliekų tvarkymo G. Bružas buvo nutildytas. Komiteto nariai daugumos pritarimu projekto sprendimą nutarė teikti svarstyti Tarybai. Peršasi išvados, kad mūsų valdžios atstovai neskuba ieškoti patogesnių bei paprastesnių būdų taupyti, o aklai priima „nuleidžiamus“ sprendimus.
Vėliau kalbintas „tvarkietis“ G. Bružas sutiko su „Žinios1.lt“ portalu pasidalinti idėjomis, kurių nepanoro išklausyti kiti Komiteto nariai. Beje, šios idėjos tikrai vertos pamąstymų.
Anot G. Bružo, rajono mero sudaryta darbo grupė iki šiol nepadarė jokios pažangos, kad skola už komunalinių atliekų tvarkymą būtų bent kiek sumažėjusi, tad pritarimas didėjantiems mokesčių tarifams yra lygus kirtimui šakos, ant kurios patys sėdime. Kaip teigė „tvarkietis“, Savivaldybėje pirmiausia reikia iš pagrindų peržiūrėti visą šiukšlių tvarkymo sistemą. Ne tik peržiūrėti, bet galbūt ją ir keisti, leidžiant gyventojams patiems pasirinkti, kas patogiau.
„Be abejonės, valdžios atstovai turi teikti siūlymus, gyventojai – reikšti savo nuomonę, o Taryba – svarstyti sprendimus. Išrinktiems geriausiems variantams reikėtų parengti galimybių studiją. Nereikia bijoti, kad naujoji sistema neatsipirks per metus, o tik palaipsniui“, - pasakojo G. Bružas.
Vien tai, kad šeimoje, nepaisant, kiek joje yra narių, nustatytas vienas bendras mokestis – didžiulė netiesa. Ar gali, pavyzdžiui, vieno žmogaus išmetamų šiukšlių kiekis prilygti šeimai, kurioje yra 5 asmenys?
„Tvarkietis“ pasiūlė galimą sprendimo būdą, kuris padėtų gyventojams taupyti, ir per laiką suformuotų sąmoningumą rūšiuoti šiukšles.
„Jei mobiliojo ryšio operatoriai, televizijos ar interneto tiekėjai siūlo kelis paslaugų planus, kodėl ir mes negalime sugalvoti ką nors panašaus dėl komunalinių atliekų tvarkymo? Kitose šalyse jau seniai yra taikomi įvairūs atsiskaitymo būdai už komunalines atliekas. Kodėl negalime iš to mokytis?“ – svarstė G. Bružas.
Vienas iš galimų variantų – elektroninės kortelės, kuriomis gyventojai galėtų pranešti apie pilnus konteinerius bei iš anksto atsiskaitytų už surinktas šiukšles. Be abejonės, galima įdiegti sistemą, kai tokiomis kortelėmis būtų patogu atsiskaityti internetu ar specialiuose terminaluose (parduotuvėse ar kitur).
Kitu atveju dar būtų galima įgyvendinti atsiskaitymą už komunalines atliekas pagal šiukšlių svėrimo sistemą. Tai yra gyventojai, priduodami tam tikrą kiekį komunalinių atliekų (šiuo atveju – kai jų nedaug), galėtų už jas iš anksto atsiskaityti pagal nustatytą kilogramo įkainį. Svarstykles, pasak G. Bružo, galima įtaisyti ir požeminiuose konteineriuose. Beje, tokiai minčiai pritarė ir vicemeras Algirdas Balčytis.
Pavyzdžiui, įdėjęs šiukšles į požeminį konteinerį ir uždaręs langelį, gyventojas pasvertų jų kiekį ir pagal tai kompiuteris, pritvirtintas prie konteinerio, parodytų, kiek asmuo skolingas. Tuomet žmogus iš anksto susimokėtų ir jam būtų išduotas kvitas su duomenimis.
Be abejonės, kompiuterizuotos atsiskaitymo už komunalines atliekas sistemos duomenys tuo pačiu turėtų būti perduodami Savivaldybei.
Išankstinis mokėjimas už komunalinių atliekų tvarkymą sustabdytų Savivaldybėje augančias skolas, o gyventojus priverstų šiukšles rūšiuoti. Savaime suprantama, kad kiekvienas būtų suinteresuotas, kuo rečiau elektronine kortele „informuoti“ šiukšlių vežėją, kad šis atvyktų, bei į konteinerius mestų lengvesnius šiukšlių maišus (nes atsiskaitymas priklausytų nuo kilogramų kiekio).
„Jei iškiltų pavojus, kad gyventojai šiukšlėmis imtų atsikratyti pamiškėse ar grioviuose, tereikia nustatyti solidžias baudas. Pasimokę iš kelių atvejų, manau, nustotų piktnaudžiauti“, - kalbėjo G. Bružas.
Kalbėdamas apie komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo galimus atsiskaitymo variantus, „tvarkietis“ užsiminė, kad tereikia valdžios atstovams gerai pagalvoti ir pasitarus su gyventojais priimti racionaliausius sprendimus. Šiuo metu skolos Savivaldybėje auga, kai priimami sprendimai neišklausius, ką žmogus nori.
Pasak G. Bružo, priimant bet kokius sprendimus, nereikia jų brukti per prievartą ir masiškai. Žmonės turi rinktis iš kelių variantų. Jei kam nepatiks vienokia atsiskaitymo už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą sistema, tegul turi galimybę rinktis sau kitą, tinkamesnę.
Vėliau kalbintas „tvarkietis“ G. Bružas sutiko su „Žinios1.lt“ portalu pasidalinti idėjomis, kurių nepanoro išklausyti kiti Komiteto nariai. Beje, šios idėjos tikrai vertos pamąstymų.
Anot G. Bružo, rajono mero sudaryta darbo grupė iki šiol nepadarė jokios pažangos, kad skola už komunalinių atliekų tvarkymą būtų bent kiek sumažėjusi, tad pritarimas didėjantiems mokesčių tarifams yra lygus kirtimui šakos, ant kurios patys sėdime. Kaip teigė „tvarkietis“, Savivaldybėje pirmiausia reikia iš pagrindų peržiūrėti visą šiukšlių tvarkymo sistemą. Ne tik peržiūrėti, bet galbūt ją ir keisti, leidžiant gyventojams patiems pasirinkti, kas patogiau.
„Be abejonės, valdžios atstovai turi teikti siūlymus, gyventojai – reikšti savo nuomonę, o Taryba – svarstyti sprendimus. Išrinktiems geriausiems variantams reikėtų parengti galimybių studiją. Nereikia bijoti, kad naujoji sistema neatsipirks per metus, o tik palaipsniui“, - pasakojo G. Bružas.
Vien tai, kad šeimoje, nepaisant, kiek joje yra narių, nustatytas vienas bendras mokestis – didžiulė netiesa. Ar gali, pavyzdžiui, vieno žmogaus išmetamų šiukšlių kiekis prilygti šeimai, kurioje yra 5 asmenys?
„Tvarkietis“ pasiūlė galimą sprendimo būdą, kuris padėtų gyventojams taupyti, ir per laiką suformuotų sąmoningumą rūšiuoti šiukšles.
„Jei mobiliojo ryšio operatoriai, televizijos ar interneto tiekėjai siūlo kelis paslaugų planus, kodėl ir mes negalime sugalvoti ką nors panašaus dėl komunalinių atliekų tvarkymo? Kitose šalyse jau seniai yra taikomi įvairūs atsiskaitymo būdai už komunalines atliekas. Kodėl negalime iš to mokytis?“ – svarstė G. Bružas.
Vienas iš galimų variantų – elektroninės kortelės, kuriomis gyventojai galėtų pranešti apie pilnus konteinerius bei iš anksto atsiskaitytų už surinktas šiukšles. Be abejonės, galima įdiegti sistemą, kai tokiomis kortelėmis būtų patogu atsiskaityti internetu ar specialiuose terminaluose (parduotuvėse ar kitur).
Kitu atveju dar būtų galima įgyvendinti atsiskaitymą už komunalines atliekas pagal šiukšlių svėrimo sistemą. Tai yra gyventojai, priduodami tam tikrą kiekį komunalinių atliekų (šiuo atveju – kai jų nedaug), galėtų už jas iš anksto atsiskaityti pagal nustatytą kilogramo įkainį. Svarstykles, pasak G. Bružo, galima įtaisyti ir požeminiuose konteineriuose. Beje, tokiai minčiai pritarė ir vicemeras Algirdas Balčytis.
Pavyzdžiui, įdėjęs šiukšles į požeminį konteinerį ir uždaręs langelį, gyventojas pasvertų jų kiekį ir pagal tai kompiuteris, pritvirtintas prie konteinerio, parodytų, kiek asmuo skolingas. Tuomet žmogus iš anksto susimokėtų ir jam būtų išduotas kvitas su duomenimis.
Be abejonės, kompiuterizuotos atsiskaitymo už komunalines atliekas sistemos duomenys tuo pačiu turėtų būti perduodami Savivaldybei.
Išankstinis mokėjimas už komunalinių atliekų tvarkymą sustabdytų Savivaldybėje augančias skolas, o gyventojus priverstų šiukšles rūšiuoti. Savaime suprantama, kad kiekvienas būtų suinteresuotas, kuo rečiau elektronine kortele „informuoti“ šiukšlių vežėją, kad šis atvyktų, bei į konteinerius mestų lengvesnius šiukšlių maišus (nes atsiskaitymas priklausytų nuo kilogramų kiekio).
„Jei iškiltų pavojus, kad gyventojai šiukšlėmis imtų atsikratyti pamiškėse ar grioviuose, tereikia nustatyti solidžias baudas. Pasimokę iš kelių atvejų, manau, nustotų piktnaudžiauti“, - kalbėjo G. Bružas.
Kalbėdamas apie komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo galimus atsiskaitymo variantus, „tvarkietis“ užsiminė, kad tereikia valdžios atstovams gerai pagalvoti ir pasitarus su gyventojais priimti racionaliausius sprendimus. Šiuo metu skolos Savivaldybėje auga, kai priimami sprendimai neišklausius, ką žmogus nori.
Pasak G. Bružo, priimant bet kokius sprendimus, nereikia jų brukti per prievartą ir masiškai. Žmonės turi rinktis iš kelių variantų. Jei kam nepatiks vienokia atsiskaitymo už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą sistema, tegul turi galimybę rinktis sau kitą, tinkamesnę.
